Jovita Oženeckienė
Niekas negali pasakyti, kada trisdešimtmetė Vilma P. iš Kauklių kaimo (Pušaloto sen., Pasvalio r.) vėl atrakins savo nedidelio buto duris, kada čia ims krykštauti nemažas būrelis jos vaikų. Vieną vakarą peiliu mirtinai sužalojusi dvejais metais vyresnį sutuoktinį Edmundą, jauna moteris po apklausos buvo išvežta į Rokiškio psichoneurologinę ligoninę. Be globos likusias dvi dukreles - dešimtmetę Rūtą ir antruosius metukus įpusėjusią Aistę - bei šešerių sūnelį Evaldą priglaudė Grūžių vaikų namai. Vyriausiasis sūnus Vaidas toliau mokosi ir gyvena Pasvalio pagalbinėje mokykloje-internate, o sunkiai sergantis pusketvirtų metukų Andrius gydomas Panevėžio respublikinėje ligoninėje. Šio berniuko sveikatos būklė gana sunki...
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, pareigūnai įvykio aplinkybių nekomentuoja. Nieko negali (o gal nenori) prisiminti ir vienintelė liudininkė - artima Vilmos draugė Loreta, lemtingąjį vakarą mačiusi tragiškai pasibaigusį įvykį. Artimiausi šios šeimos kaimynai pasakoja, jog balandžio 28 dieną Edmundas grįžo iš Rokiškio psichoneurologinės ligoninės, kur buvo gydomas pusę metų. Vyriškis turėjo psichikos sutrikimų, jam buvo nustatyta antroji invalidumo grupė. Anksčiau Edmundas kelis kartus buvo teistas už elektros laidų vagystes. Atrodo, jog būtent teismas vietoj laisvės atėmimo bausmės jį pasiuntė priverstinai gydytis minėtoje ligoninėje. Kaimynai tvirtino, jog Edmundo elgesys jiems nekėlė jokių problemų - blaivus jis buvo netgi pernelyg lėtas, ramus, tiktai išgėręs alkoholio imdavo rodyti savo charakterį, tapdavo agresyvesnis.
Vilma labai išgyveno dėl savo vyro ligos ir nekantriai laukė jo sugrįžtant. Vyriškis šioje ligoninėje turėjo praleisti gerokai daugiau laiko, tačiau žmona pasižadėjo jį prižiūrėti, imtis visos atsakomybės už sutuoktinio veiksmus, tad Edmundas buvo išleistas anksčiau. Vienai moteriai su penkiais vaikais gyventi buvo tikrai sunku - namuose labai trūko vyriškos rankos. Juolab jog Edmundas buvo gana darbštus žmogus - nors nuolatinio darbo neturėjo, tačiau nepraleisdavo progos patalkinti kaimo žmonėms, tvarkėsi namuose, padėdavo žmonai net skalbti, nesibodėjo ir kitų moteriškų darbų. Kaimynai tikino, jog grįžęs iš ligoninės - nuo balandžio 28-osios iki savo mirties - negėrė gal tiktai kokias dvi dienas. Edmundas girtavo kartu su Vilma - pastaroji, vyrui išvykus į ligoninę, taip pat gerokai pasikeitė - vis dažniau griebdavosi stikliuko.
Gegužės 16-ąją sutuoktiniai buvo išvykę į Pasvalį. Jie buvo nusprendę išsimokėtinai nusipirkti televizorių. Deja, tądien šių reikalų susitvarkyti iki galo nepavyko - buvo liepta atvažiuoti kitądien. Vienas juos automobiliu pavežęs kaimo gyventojas pasakojo, jog namo Edmundas grįžo tiktai su vieninteliu buteliu alaus, tačiau vėliau jo parsigabeno iš Pušaloto. Išgertuvėse dalyvavo ir artima Vilmos draugė, netolima kaimynė Loreta G. Tame pačiame name gyvenantis Sergejus Saladžius bei jo sugyventinė patikino, jog penktadienio vakaras buvo neįprastai ramus - gretimame bute nesigirdėjo jokio triukšmo. Apie pusę dešimtos į jų namus staiga įgriuvo klykianti, baisiausiai persigandusi Vilma. Moteris šaukdama pasakė, jog papjovė vyrą, ir prašė kuo greičiau kviesti greitąją. Paskambinęs greitajai pagalbai, Sergejus nuskubėjo paskui Vilmą. Jos vyrą rado gulintį ant grindų prie krosnies. Jis dar buvo gyvas, dejavo. Pro prasmauktus marškinius buvo matyti nedidelė žaizda pilve, tačiau nesimatė nė lašo kraujo. Gal už 15-20 minučių atskubėjusi greitoji sužeistąjį tuoj pat išvežė į ligoninę, tačiau pakeliui jo gyvybė užgeso. Sukrėsta to, kas įvyko, Vilma lyg paklaikusi lakstė kieme, rankomis ėmė draskyti asfaltą, šaukė negyvensianti, tikino nieko blogo nenorėjusi padaryti savo vyrui... Šoko ištiktą moterį apkabinusi bandė raminti ir guosti jos dešimtmetė dukrelė Rūta. Mažametei teko išgyventi tikro siaubo akimirkas...
Šiuo metu mažieji vėl atsidūrė valdiškoje įstaigoje. Grūžių vaikų namų direktorius Antanas Bagdonas patikino, jog mažyliai adaptuojasi, pamažu pripranta prie šios aplinkos. Vaikams tai nesukėlė didelių išgyvenimų, nes ir anksčiau jie dažnai gulėdavo ligoninėse, ne kartą buvo atitrūkę nuo šeimos. Tiesa, labiausiai šiuos skaudžius įvykius išgyvena dešimtmetė Rūtelė. Ją ir broliuką Evaldą direktorius buvo nuvežęs į tėvo laidotuves. Jose dalyvavo ir Pasvalio pagalbinėje mokykloje-internate gyvenantis vienuolikmetis Vaidas.
