Irena ZUBRICKIENĖ
Valstybės tarnautoja vienoje Suvalkijos įstaigoje dirbanti moteris praėjusį rudenį kreipėsi į teisėsaugininkus, kad ištirtų kiemo vaikų žaidimus peraugusį atvejį, kai, pareiškėjos teigimu, trylikametis kaimynų berniukas Marius matant draugams žeminančiai išsityčiojo iš pusmečiu jaunesnio jos sūnaus Valdo. Abu vaikai - prestižinėmis laikomų mokyklų septintokai. Moteris prašė kaltininką nubausti.
Kad Valdas tapo kiemo vaikų patyčių objektu, jo motina tą vakarą iš sūnaus elgesio nepastebėjo. Tik kitą dieną kaimynystėje gyvenantis jaunuolis jai pasakė, ką pats išgirdęs iš Valdo. Tėvų prašomas pasipasakoti berniukas ne iš karto sutiko tai padaryti ir pravirko - jį padrąsinti teko į svečius užsukusiam tam pačiam jaunuoliui. Valdo teigimu, žaidžiant slėpynių su dar keturiais kiemo vaikais, jis paprašė Mariaus kelių sausainių ir juos gavo. Po to 10-13 metų draugai patraukė už netoliese esančio garažo parūkyti. Valdas cigaretės neturėjo, tad vėl paprašė Mariaus. Šis sutiko duoti vieną cigaretę nuolat visko kaulijančiam draugui, bet nurodė vieną sąlygą - pageidavo oralinio sekso. Anot Valdo, jis nenorėjo paklusti, tačiau didesnio ir stipresnio bendraamžio baiminosi, todėl nesipriešino. Kiti įvykį matę berniukai, Valdo teigimu, nesikišo - vienas net švietė žibintuvėliu. Po to visi išsiskirstė.
Išgirdę tokį sūnaus pasakojimą šoko ištikti Valdo tėvai skubiai nuėjo pas Mariaus tėvus. Karingai nusiteikę jie užuominomis rėkavo, kad "Marius prisidirbo", "nedovanosią", "užmušią". Kaimynai susipyko. Užpultas trylikametis, paneigdamas kaimynų kaltinimus, papasakojo savo versiją: esą Valdas paprašė sausainių ir pats pasiūlė neva atsidėkoti oraliniu seksu, bet Marius pasibjaurėjęs liepė draugui dingti ir jį nustūmė. Kiti narpliojamo incidento dalyviai, apklausiami jau prokuratūroje, buvo daugiau Mariaus pusėje - tikino žaidę kartu, bet nieko tokio, ką pasakojo Valdas, nematę. Vaikai dar užsiminė, kad Valdas dažnai švaistosi pasiūlymais dėl oralinio sekso ir giriasi "tai darąs vyresniems vaikams už pinigus". Vis dėlto vienas berniukas, Valdo draugas, paliudijo, kad Marius tą vakarą Valdą tikrai nuskriaudė.
Teismo medicinos ekspertas, apžiūrėdamas Valdą, jokių sužalojimų neaptiko. Berniuko motinos teigimu, po to įvykio sūnus tapo neramus, miegodamas pradėjo blaškytis. Moteris neslėpė žinojusi, kad sūnus retkarčiais parūkydavo, bet kad jį stipriai domina ir seksas, tikino nenutuokusi.
Įvykį tyrusi Marijampolės prokuratūros prokurorė sakė, kad Valdo ir Mariaus tėvus po kelių pokalbių pavyko sutaikyti. Abi sutuoktinių šeimos - tvarkingos, rūpestingos, ne menkiausiai apmokamus darbus turinčios poros. Mariaus motina teigė įsitikinusi, kad didelę žalą bręstančių paauglių psichikai turi smurtu ir erotika persisunkusios pramoginės laidos, vaizdajuostės. Moteris pažadėjo dažniau pastebėsianti, kuo sūnus domisi, ką veikia kieme, apie ką kalbasi su draugais. Abiejų berniukų tėvai sutiko, kad ir jiems, ir jų vaikams ne pro šalį būtų kryptingi pokalbiai su psichologu apie brendimo problemas. Tačiau kol kas mūsuose gyvuoja neteisinga nuomonė, jog kreiptis į psichologą yra lyg ir gėdinga - esą prisipažįsti esąs nesveikas, kvailas, probleminis.
Per pastaruosius porą metų Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai tyrė bene penkis atvejus dėl tvirkinamųjų veiksmų, kai ir vadinamoji auka, ir tariamasis tvirkintojas - mažamečiai vaikai arba ką tik ant paauglystės slenksčio atsidūrę nepilnamečiai. Net ir įrodžius "blogiečio" kaltę, nė vienu šių atvejų nebūtų buvę galima iškelti baudžiamąją bylą, nes Baudžiamasis kodeksas "judina" tik 16 metų sulaukusius asmenis, apkaltintus dėl tvirkinamųjų veiksmų. Tačiau minėtus įvykius tyrę pareigūnai pastebėjo keistą tendenciją - beveik visais atvejais "aukos" pačios (!) išprovokavo bendraamžių žeminantį elgesį jų atžvilgiu. Didelę darbo patirtį turinčių kelių Marijampolės prokurorų teigimu, anksčiau "tokios balos nebuvo", todėl verta nerimauti.
Kodėl vaikai tokie žiaurūs vienas kito atžvilgiu, panūdome išgirsti iš jų pačių. Korespondentė kalbėjosi su vienos Marijampolės vidurinės mokyklos 13-17 metų moksleiviais, kurie dėl aukščiau minėto įvykio niekuo dėti. Paaugliai, išgirdę apie neseniai Marijampolės prokuratūroje baigtą tirti "nuotykį", nuščiuvo ir po pauzelės pradėjo kraipyti galvas, kad jiems nieko panašaus netekę matyti. O štai girdėti neva grasinimus, kad teks taip "pamaloninti" (vaikų žodžiais - čiulpti), tekę ne vienam. Visi kalbintieji tai suvokia kaip didžiausią pažeminimą - aukščiausią bausmę kuo nors nusikaltus. Štai pačių paauglių mintys.
Rimas (15 m.):
- Ne vienas nori kitiems įpiršti esąs labai svarbus ir galingas, viršesnis už kitus, diktuojantis savo. Žodžiu, "šustresnis". Pats nemačiau, bet draugai man pasakojo, kaip vienam berniukui kitas prišlapino į burną. Sakė, už tai, kad per vieną pertrauką mokyklos valgykloje buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Tas atsiskaitymas nevyko "vienas prieš vieną" - dalyvavo keliese. Jie užklupo nelaimėlį, išeinantį iš mokyklos, sugriebė, nutempė už pastato ir "patvarkė". Kai klausiau draugų, ar jiems nebuvo baisu stebėti tokią egzekuciją ir ar nebuvo gaila bejėgės aukos, šie atsakė, kad baisiau buvo "galingajam" parodyti, kad jie mano kitaip. Iš kur tokios baudimo formos nusižiūrėtos? Arba kas kitas pasakojo ar jau ir padarė, arba laikraščiuose pasiskaitė, kad taip nubaudžiama kalėjimuose. Jeigu matyčiau tokį konfliktą, greičiausiai nesikiščiau - už "nieką" nebaudžiama, o prisidirbus reikia atsakyti.
Kęstas (14 m.):
- Daugiabučių namų kiemuose dažnai girdžiu, kai vienas ant kito užpykę vaikai riktelna: "Čiulpsi!" Mums tai tik kaip "riebus" keiksmažodis. Taip darant nieko nemačiau - nei kas ką vertė, nei kas siūlėsi. Tokį palaikyčiau tikru iškrypėliu. Neįsivaizduoju, kaip gali nutikti tokie dalykai: juk ir žmonių daug aplinkui, ir tėvai vis pro langą pasižiūri ar valgyt pakviečia. Aš tai nuo mažumės pripratęs, būdamas lauke, kas valandą pasirodyti tėvams, kad niekur nedingęs. Manau, kad tokie žeminantys konfliktai gali kilti tarp tų vaikų, kurie lauke išbūna visą dieną neieškomi arba nuėję ir užsibuvę toli nuo namų. Turiu kelis gerus draugus - su jais ir žaidžiam. Žinoma, pasikalbam apie tai, ką suaugusieji vadina seksu, intymumu. Bet apžiūrinėti kitus ar rodyti, ką aš turiu, mums niekada nekilo noras. Mes net vasarą, išsimaudę prie upės, kelnaites nusigręžiame apsigaubę rankšluosčiu arba nuėję už kokio krūmo.
Martynas (13 m.):
- Mes su draugais net futbolą ar krepšinį žaisdami išsivadindavome "pydarais" - mums tai žioplio ar kvailio įvertinimas. Kartą nugirdusi mama man išaiškino, ką iš tikrųjų reiškia šis žodis. Nuo tada aš nė vieno draugo taip nevadinu, nes žinau, kad nė vienas mūsų nesam tokie - vaikų prievartautojai. Ir kitiems ne kartą taip aiškinau. Man tie "pydarai" - tai kokie nesveiki. Tokių reikia šalintis. Arba sumušt keliems susitarus, jeigu lipa ir lipa ant galvos. Taip, sumušt, nes žodžių tokie neklauso - net negirdi. Manau, kad vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, kai draugams nori parodyti, kad yra "kietesni". Arba turi kokį gerą pažįstamą, grįžusį iš kalėjimo. Gal paskui ir pats panoro tai pamėginti, kaip tai atrodo?
Tomas (16 m.):
- Jeigu pamatyčiau mažesnius, palinkusius prie nusmauktų kelnių, tikrai išsklaidyčiau juos ir dar paauklėčiau. Jų bendraamžiams galiu palinkėti kitaip išspręsti tokią situaciją - skubiai pakviesti mokytoją arba tėvus, kitus suaugusiuosius.
Vidas (17 m.):
- Tie "čiulpekliai" - tai tikri išsigimėliai. Prisiklausę kalbų, kad kalėjimuose taip "pastatomas į savo vietą", ir vaizduoja daug žinantys. Gal yra ir tokių, kurie paprasčiausiai tik nori patirti, ką tai reiškia, ką tuo metu jaus. Gera valia turbūt sunku būtų rasti tą, kuris pamalonintų, todėl ir lieka prievarta. Kiekvienam nuo vaikystės turi būti įdiegta, kad būtina mokėti apsiginti, kovoti už save. Ir dar - štai aš žinau, kad tokie dalykai (turiu omenyje tvirkinamuosius veiksmus) gali baigtis policijoje, o mažesnieji gal ir nežino. Gal šita tema reikia daugiau kalbėti namuose, mokykloje, per televiziją? Kai jaučiasi nebaudžiami, tai ir prisigalvoja visokių "baikų". Juk visiems visada buvo įdomiausia tai, kas yra tabu, kas yra "už užuolaidos".
P. S. Diskutavę paaugliai nenorėjo prisistatyti tikrais vardais - anot pačių, "kad paskui draugai neužjuoktų". Jie prisipažino, kad jiems tai gėdingas pokalbis apie žeminančius poelgius.
