Terminuota motinystė
Irena ZUBRICKIENĖ
Kai 1998-ųjų vasaros pabaigoje Marijampolės ligoninėje pasaulį išvydusios mažylės gimdytoja marijampolietė Inesa Šiaučiulytė po kelių dienų naujagimę paliko, mergytės likimu susirūpinę Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai turbūt nenumanė, kad "juoduosius" sąrašus svariai papildė dar viena persona. Motinos tuokart atstumta mažylė, kuriai greitai bus treji, šiandien galėjo laiminga augti nors ir svetimų, bet ją pamilusių žmonių pastogėje, tačiau šviesios vaikystės pati neturėjusi Inesa savo kryželį, matyt, panoro užkrauti ir dukteriai.
Paliko bevardį kūdikį
Vaikų namuose užaugusi Inesa Šiaučiulytė, keletą pilnametystės metų pasimėgavusi gatvės gyvenimu, Gimdymo skyriuje atsidūrė būdama dvidešimt vienerių. Nuolatinės gyvenamosios vietos jaunoji moteris tuomet neturėjo, gal dar ir ankstesnio gyvenimo būdo ilgėjosi, tad ja ir naujagime besirūpinusius medikus tuoj pat "nudžiugino", kad dukrelę paliks ligoninėje. Marijampolės VTAS darbuotojams Inesa prižadėjo bent lankyti mažylę, o kai buvo prasitarta paieškoti abiem kokios pastogės, ir visai, rodės, nuoširdžiai nušvito. Tik, paaiškėjo, akimirksnio nuotaikos taip ir liko netesėtais pažadais, nes Inesa, palikusi ligoninės palatą, nebesugrįžo. Užtat ne kartą apsilankė tuometinėje Marijampolės blaivykloje. Iš savo dukters gyvenimo ji tuokart išnyko net vardo mažylei nesuteikusi. Palikta mergytė buvo įregistruota Rūtos vardu. Netrukus prasidėjo Rūtos Šiaučiulytės gyvenimo "komandiruotės". Paauginta Marijampolės ligoninėje, niekieno nelankoma mažylė buvo pervežta į Kalvarijos ligoninės skyrių, kuriame tuo metu turėdavo teisę keturis mėnesius pagyventi gimdytojų apleisti ar ir visai atstumti vaikeliai, o netrukus pusmetinė panelė buvo įkurdinta Alytaus kūdikių namuose. Užbėgant įvykiams už akių, šventvagiška spėti, ar tai nebuvo patys laimingiausi Rūtelės vaikystės metai.
Kolonijoje įgavo proto?
Netrukus po to, kai atstūmė dukrelę, Inesa Šiaučiulytė su panašaus likimo bendrais apsivogė ir keleriems metams pateko už grotų. Pirmą kartą teisiamai jaunai moteriai toks griežtas nuosprendis buvo paskelbtas dėl jos gyvenimo būdo - tėvų neturinti valkata, tuometinės blaivyklos "vizitatorė", gatvės ir svetimų garažų gyventoja. VTAS darbuotojai, kuriems rūpėjo, kad be motinos meilės likusią Rūtelę Šiaučiulytę kuo anksčiau susirastų padori globėjų ar bevaikė šeima, kreipėsi į teismą dėl Inesos motinystės teisių atėmimo. Marijampolės teismo teisėjas Juozas Paplauskas, kurio rankose tuomet atsidūrė jaunos motinos ir jos dukrelės likimas, ieškovų nenudžiugino. Pareigūnas, gavęs graudų, pilną pažadų grįžus auginti savo dukterį I. Šiaučiulytės laišką iš Panevėžio kolonijos, motinystės teisių neatėmė - paragino palaukti, kol Inesa vėl atsidurs laisvėje.
Tuo metu Inesa kūrė netolimos ateities laisvėje planus. Kolonijoje vieniša motina, pasak Marijampolės VTAS darbuotojų, sutiko kelis kartus teistą savo gimdytoją. Atsidūrusios, kaip ir tikėjosi, laisvėje abi moterys apsigyveno kartu pas ne vieneriais metais vyresnį Inesos draugą, turintį butą. Įsigijusi pastogę Inesa prisiminė savo paliktą dukrelę ir kelis kartus ją aplankė Alytaus kūdikių namuose. Ne kartą moteriai buvo leista mažylę ir į namus parsivežti.
Motinos išbandymui - terminai
Kartą Inesa pati prasiilgino terminą, skirtą pabendrauti su dukrele. Aišku, įsikišo pareigūnai. Inesa parašė jiems pasižadėjimą: "Pasižadu visuomet auklėti, prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti savo dukrą. Kad dariau klaidas praeityje, dar nereiškia, jog praradau teisę į savo vienturtę. Kategoriškai pareiškiu, jog niekada niekam neleisiu atimti mergaitės". Atkaklios motinos veiksmams VTAS darbuotojai nutarė nesipriešinti - esą gal tikrai Inesa atsitokėjo, pajutusi nuolatinės pastogės jaukumą ir susiėjusios šeimos šilumą?
Prieš daugiau nei pusmetį Inesos Šiaučiulytės motinystė buvo "įsprausta" į naują terminą: jeigu jaunoji motina iki vasaros nepateks į pareigūnų akiratį ir niekam neužklius, lai mažylę augina pati. Ypač anūkutės likimu, rodės, susidomėjo Inesos motina, beje, taip pat stiklelio nevengianti moteriškė. Pareigūnams ji aiškino privalanti auginti mažylę, nes norinti atitaisyti praeities klaidas. Deja, ir močiutė, ir motina neišlaikė duotų pažadų - neseniai buvo sulaikytos gatvėje stipriai girtos su vežimėlyje stumiama Rūtele, kurios gyvybei grėsė pavojus.
Atimti iš motinos - trauma, palikti kartu - tragedija
Pastarojo įvykio liudininkų teigimu, ramiai praeiti pro girtas moteris, griuvinėjusias ant mažylės vežimėlyje, nebebuvo galima. Rodės, bet kurią minutę gali įvykti nepataisoma tragedija, nes moterys apie dvidešimt minučių svyravo kelkraštyje - ar neleistinoje vietoje pereiti gatvę ruošėsi, ar kokio nors pažįstamo vairuotojo dėmesio tikėjosi. Praeivių gėdijamos motina ir duktė buvo agresyvios: rodė jiems nepadorius gestus, paskutiniais žodžiais keikė pagyvenusį vyrą, pagrasinusį išrinkti storą šaką girtai motinai (reikėjo suprasti - pakartų), kol galiausiai abi susikivirčijo - esą duktė motinai visuomet gėdą daranti. Tuo metu gimdytojos ir močiutės deramo dėmesio nesulaukusi Rūtelė, ne pagal metus gležna mažylė, kelis kartus vos stačia galva neišsivertė iš nevaldomo vežimėlio. Praeiviai iškvietė policiją. Atvykusiems patruliams moterų vardų nereikėjo klausti - jos jiems seniai pažįstamos. Pareigūnai atėmė iš girtuoklių Rūtelę ir įkurdino laikinos vaikų globos namuose "Šaltinėlis". Policininkams aršiai besipriešinusios moterys jau kitą rytą mergytę, galima sakyti, pagrobė, į globos įstaigą atėjusios su didesne, kovingai nusiteikusia kompanija. Įstaigos medikės vėliau pripažino savo bejėgiškumą ir tarsi uždarame rate įstrigusią problemą be prošvaisčių ją išspręsti: vaikas, pamatęs motiną, kokia ji bebūtų, mieliau pasirenka ją, o ne svetimus žmones ir nepažįstamą aplinką. Bartis mažamečio akivaizdoje privengiama - juk jis, mėtomas kaip daiktas, ir taip likimo pakankamai nuskriaustas, o kiekviena nauja aštri situacija, kaip savo darbo pavyzdžiais galėtų pailiustruoti vaikų namų darbuotojos, palieka pėdsakus nelaimėlio širdutėje. Taigi Inesa dar kartą pergudravo ir nugalėjo jos dukrytės likimui neabejingus pareigūnus. Dabar motinos vardu besididžiuojanti moteris gavo naują VTAS darbuotojų terminą - iki liepos 1-osios. Kiek jų dar reikės ateityje, sunku nuspėti. Būtų absurdiška, jeigu kada nors tektų vėl sugrįžti prie šios temos ir tik pavėluotai apgailestauti, kad terminais tramdyta mamytė neišsaugojo savo vaikelio.
