Jau rašėme, kad sekmadienį ankstų rytą leisdamasis Irkutsko oro uoste sudužo kompanijos "Sibir" lėktuvas A-310. Žuvo 131 žmogus, 71 išgyveno. Likusieji gyvi papasakojo apie tai, kaip įvyko katastrofa ir kaip pasisekė išsigelbėti.
Iš pirmų lūpų
Pasakoja lėktuvo palydovė Vika Zilberštein:
- Lėktuvas jau buvo nusileidęs - ratai trinktelėjo į nusileidimo taką. Po to laineris pakrypo ant šono ir iš karto vėl atsitiesė. Aš net išsigąsti nesuspėjau: stipri vibracija leidžiantis įprasta. Bet staiga priekis smigo į žemę! Smūgis buvo toks stiprus, kad saugos diržai neišlaikė, nutrūko kaip siūlai. Keleivius metė į priekį, iš karto užgeso šviesa.
Kelias sekundes salone buvo tylu tylu. Po to iš lėktuvo pasklido dūmai ir tuoj pat pasirodė ugnis. Prasidėjo panika. Žmonės rėkė: "Duris, atidarykite duris!"
Vika vos prasibrovė pro sulūžusius krėslus ir lagaminus, bet patamsyje sugebėjo pasiekti ant sparno esančias duris. Surado rankeną.
- Aš meldžiausi: "Dieve, kad tik neužstrigtų, kad tik atsidarytų!", - krūpčiodama prisimena pergyventą siaubą Vika. - Mus visada mokė, kad tokiu atveju reikia gelbėti žmones. Kai atidariau liuką, visi, kas buvo aplink šoko žemyn ir išliko gyvi. Aukštis nuo sparno - kokie trys metrai. Prieš mane pro liuką iššokę du vyrukai mane ir sugavo. Aš šokdama net neužsigavau.
Per tas duris, kurias atidarė Vika, išsigelbėjo dvidešimt žmonių. Kitas išėjimas buvo lėktuvo gale. Bet tiems žmonėms, kurie šoko pro jį, pasisekė mažiau, nes uodega buvo apie penkis metrus nuo žemės. Beveik visi, kurie iššoko pro galą, pateko į ligonines su sulaužytomis kojomis ir rankomis.
Lyg košmariškas sapnas
Tie, kuriems pasisekė išsigelbėti, dabar nesupranta kodėl neprisipūtė avariniai lėktuvo trapai. Tada ir sužeistųjų būtų mažiau.
- Aš šokau pro lėktuvo uodegą. Užsidengiau galvą abiem rankom ir nėriau nuo ugnies ir sprogimų, - pasakoja Vera Jagodkina, Baikalo valstybinio universiteto dėstytoja. - Ačiū Dievui, likau gyva. Galvą susidaužiau, bet jau susiuvo.
Nušokusi Vera matė, kaip po sprogimo lėktuvas lūžo pusiau, kaip degantys žmonės šoko žemyn.
Margarita Svetlova irgi iššoko pro užpakalinį liuką.
- Tik iššokusi aš prisiminiau, kad lėktuve liko mano tėvai, su kuriais skridome iš Maskvos, - pasakoja Margarita. - Kai prisimenu, kas dėjosi salone, vis verkiu. Kai mes leidomės, buvo blogas oras ir aš dar pagalvojau, ar nereikės skristi iki Bratsko ar Ulan Udės. Tačiau nusileidome Irkutske. Kai kurie keleiviai jau ir diržus atsisegė, bet staiga lėktuvas vėl ėmė riedėti vis greičiau, po to ėmė drebėti. Kažkas suriko, kad sprogsim, ir tada prasidėjo pats baisumas. Žmonės verkė, rėkė. Aš trumpam praradau sąmonę, o kai atsipeikėjau, supratau, kad reikia gelbėtis.
Kaip ji prasibrovė iš salono, neatsimena. Viską darė lyg sapne. Ir tik ant žemės prisiminė apie tėvus.
- Aš atsisėdau ant žemės ir pravirkau, - pasakoja Margarita. - Ir - stebuklas! - žiūriu, tėvas ant rankų neša mamą. Jie irgi išsigelbėjo, tik mama apsinuodijo degėsiais.
Apie A-310
205 vietų lėktuvas A-310, sudužęs Irkutske, buvo pagamintas 1987 metų birželį. Pirmieji jo savininkai - "Pan Amerikan", po to jis buvo parduotas "Deltai", vėliau - "Aeroflotui", o prieš 2 metus - kompanijai "Sibir". Į orą kilo daugiau kaip 10 tūkstančių kartų. Iš viso 39 šalyse dar skraido 228 tokie lėktuvai.
600 žuvusiųjų
Irkutske per 30 metų yra sudužę 8 lėktuvai, iš viso žuvo daugiau kaip 600 žmonių. Lakūnai tą aerodromą vadina Irkutsko trikampiu. Dėl nežinomų priežasčių kartais dispečeriai negirdi lakūnų ir atvirkščiai. Versijų dėl katastrofų daugybė: nuo to, kad netikęs nusileidimo takas iki tokios, kad ties šiuo aerouostu - anomalinė zona.
- Sakoma, kad jei kokioj nors vietoj atsitiko tragedija, tai nieko ypatingo. Jei katastrofa pasikartojo - reikėtų pagalvoti, na, o jei aukų nepavyko išvengti ir trečią kartą - galima drąsiai sakyti, kad tai dėsningumas, - sako gydytojas psichoterapeutas Sergėjus Loktionovas. - Galbūt tikrai toje vietoje magnetinė zona, kuri negatyviai veikia žmogaus savijautą, sukelia kraujagyslių spazmus ir panašiai.
- Anksti dar vertinti lakūnų veiksmus, bet Irkutske nusileidimo takas labai nevykęs, - sako pirmos klasės pilotas Vasilijus Ivašenkovičius. - Jis eina žemyn - ten pradžia ir pabaiga skiriasi net 17 metrų. Galima sakyti, Irkutske leidiesi nieko nematydamas. Kiek ten sunkių nusileidimų buvo, sunku ir suskaičiuoti. Po to, kai 2001 metais sudužo Vladivostoko TU-154, nusileidimo takas buvo pailgintas iki 3 400 metrų ir pakeista nusileidimo kryptis, bet problemos išliko. Niekur taip nėra sunku leistis, kaip Irkutske. Anksčiau dar panašus takas buvo ir Kemerove, bet dabar ten veikia kitas nusileidimo takas.
Pirmosios išvados
Viena iš aviakatastrofos priežasčių - hidraulinės sistemos gedimas. Ekspertai sako, kad pasiekus žemę lakūnai spėjo įjungti reversą ir pradėti stabdymą, bet tuo momentu sugedo stabdžiai ir visa stabdymo sistema. Lėktuvas tapo beveik nevaldomas. Specialistai sako, kad tokie totaliniai gedimai reti. Galbūt, kai pamatė, kad lėktuvas nesustos, pilotai vėl bandė kilti, užtat keleiviai ir pajuto pagreitėjimą.
Kita priežastis - kažkas atsitiko važiuoklei ir lėktuvas pradėjo riedėti į šoną. Tokiu atveju lakūnams rekomenduojama įtraukti važiuoklę ir stabdyti pilvu. Tai geriau nei užsidegti į ką nors atsitrenkus. Be to, lakūnai turi išjungti variklius ir paspausti priešgaisrinį mygtuką. Matyt, vyrai nespėjo.
Dar stebina ir tai, kad netoli nusileidimo tako pastatyti garažai. Ten turėjo būti plynas laukas - tada nebūtų buvę jokių aukų. Lėktuvas būtų pariedėjęs lauku ir sustojęs.
Žuvo ir lietuvis
"Kauno diena" pranešė, kad sudegusiame lėktuve nutrūko ir lietuvio Aldo Balkaus (28 m.) bei jo žmonos Jekaterinos Karcevos (26 m.) gyvenimai. Jaunuoliai, kurių šeimyninė laimė tęsėsi tik dvi savaites, grįžo iš povestuvinės kelionės Kanarų salose. "Tai mano vienintelis sūnus, - vos sulaikydamas ašaras žurnalistams lietuviškai kalbėjo Kęstutis Balkus (56 m.). Jis turi dar dvi dukras: Alisą ir Kristiną, abi irgi gyvena Irkutske. Jo brolis, trys seserys ir mama gyvena Panevėžyje ir Vilniuje.
