Remigijus RAINYS
Šiemet jau dešimtą kartą Šiaulių Vyriausiajame policijos komisariate buvo pagerbti konkurso "Pagalbon artimui" nominantai. Ryšių su visuomene tarnybos vadovas Artūras Šliavas pastebėjo, kad vis daugiau Saulės miesto gyventojų nelieka abejingi, kai jų akivaizdoje nusikalstama prieš kaimynus ar net visiškai nepažįstamus žmones, ir bent jau informuoja apie tai policijos pareigūnus ar net patys sulaiko teisėtvarkos pažeidėjus. Nors kiekvienam savo pagalbininkui teisėsaugininkai įteikia simbolinę žaliąją atminimo kortelę "Pagalba artimajam", tačiau daugelis jos savininkų teigia, jog pilietinę pareigą vykdė ne dėl apdovanojimo. Atvirkščiai, vis daugiau kilniai pasielgusių šiauliečių pageidauja likti nežinomais. Jau nieko nebestebina, kai į policijos nuovadas atnešami gatvėje ar visuomeniniame transporte rasti pinigai ir dokumentai, telefono skambučiais pranešama apie kiemuose apvagiamus automobilius. Į policiją paskambino vaikai, viename rūsyje radę trotilo plytelių. Nežinomu panoro likti ir šiaulietis, kuris, per "Saulės" radiją išgirdęs apie mieste pavogtą automobilį, pamatė jį stovintį daugiabučio namo kieme ir pranešė pareigūnams. Šie, suruošę pasalą, vagišių sulaikė.
Vien pernai į konkurso "Pagalbon artimui" laureatus pretendavo net 45 miesto gyventojai. Penki iš jų buvo apdovanoti simbolinėmis graviruotomis žvakidėmis - kolonomis bei padėkos raštais ir knygomis "Nematomų dvikovų riteriai". Tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Arvydas Povilauskas su savo drauge važiavo miesto maršrutiniu autobusu, kai jame kilo konfliktas. Vienas autobuso keleivis pajuto, kad vagis jam ištraukė mobilųjį telefoną, ir pareikalavo jį grąžinti. Įžūlus kišenvagis nė nemanė to daryti, juo labiau, kad kiti autobuso keleiviai į konfliktą nesivėlė. Abejingu neliko tik tolėliau stovėjęs Arvydas, kuris pradėjo brautis artyn. Vagišius metė telefoną ir susikibo su jį bandžiusiu sulaikyti pagyvenusiu nukentėjėliu bei jam į pagalbą atskubėjusiu A. Povilausku. Kai autobusas sustojo, Arvydas išvilko vis atkakliau besimuistantį vagišių į lauką. Vyriškis bandė sprukti, tačiau anksčiau kovinėmis sporto šakomis domėjęsis A. Povilauskas greitai jį "nuramino" ir iškvietė policiją. Paaiškėjo, kad Arvydui pavyko sulaikyti jau ne kartą teistą kišenvagį, kuris buvo ieškomas ir už kitus blogus darbelius. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, įtariamasis buvo išleistas iš areštinės, tačiau sugebėjo nusikalsti vėl, tad dabar teismo laukia belangėje.
Arvydas jau ne pirmą kartą pagelbėjo nukentėjėliams. Kartą, grįždamas iš šokių, jis pastebėjo, jog įkaušusi kompanija prikibo prie priekyje ėjusių merginų, nė akimirkos nedvejodamas šoko joms į pagalbą. Užpuolikų buvo gerokai daugiau. Šūktelėjęs merginoms, kad jos bėgtų, A. Povilauskas susigrūmė su užpuolikais. Merginos išsigelbėjo, tačiau tuomet gerokai kliuvo pačiam Arvydui. Kažkas iš už nugaros smogė jam į galvą, o pargriuvusį gelbėtoją užpuoliko sėbrai gerokai suspardė. Tačiau A. Povilauskas ir ateityje nesiruošia tylomis praeiti pro daromą blogį ir tiki, kad šiauliečių, neabejingų svetimai nelaimei, nuolat daugės.
Moters pagalbos šauksmą Virginijus Smiltininkas ir Steponas Skrupskelis išgirdo eidami Papievių gatve. Tuo pačiu metu vyriškiai pastebėjo, kai pro šalį prabėgo įtartinas tipas, kažką nešdamasis rankose. Sumoję, kad ką tik gatvėje buvo apiplėšta moteris, Virginijus ir Steponas pasileido bėgliui iš paskos ir ties Žuvininkų bei Šeduvos gatvių sankryža jį pasivijo. Po neilgų grumtynių plėšikas buvo sulaikytas ir perduotas policijai. Iš pensininkės užpuolikas buvo pagrobęs piniginę su dokumentais ir pinigais. Pinigus nusikaltėlis jau buvo išsitraukęs, o piniginę bei dokumentus išmetė bebėgdamas. Tačiau V. Smiltinskas ir S. Skrupskelis drauge su atvykusiais policijos pareigūnais surado ir šiuos daiktus. Vyriškiai negalvoja, kad yra ypatingai pasižymėjęs, bet nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kad pagelbėjo pensininkei. Įtariamasis šiuo metu laukia teismo.
Tikru detektyvu pasijuto Ritas Valatka, kuris gražią gegužės pabaigos dieną padėjo sulaikyti automobilių vagį. Sėdėdamas savo automobilyje ties Šiaulių "Elektros tinklų" įmone, Ritas atkreipė dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelėje besisukiojantį jaunuolį. Pagaliau vaikinas įsmuko į vieną mašiną ir, užsikniaubęs ant vairo ėmė kažką knebinėti. Įtarimas, jog automobilį ruošiamasi pavogti, R. Valatkai šmėkštelėjo tuomet, kai jis pastebėjo, jog ant akių kepurę užsitraukęs vyrukas darbuojasi mūvėdamas baltomis pirštinėmis. R. Valatka paskambino į policiją. Tuo metu vaikinas jau užvedė automobilį ir išvairavo jį iš automobilių stovėjimo aikštelės. R. Valatka savo mašina nusekė jį iš paskos, telefonu nuolat pranešinėdamas policijai apie pavogtojo automobilio judėjimo maršrutą. Policijos ekipažas vagišių užblokavo ties Išradėjų ir Pramonės gatvių sankryža. Įtariamasis sulaikytas ir patalpintas į areštinę, o automobilis sugrąžintas jo savininkui.
Sekliu teko pabūti ir Sauliui Bistrui, kuris važiuodamas Tilžės gatve pastebėjo, jog priekyje važiavusi mašina pėsčiųjų perėjoje kliudė dvi mergaites. Nors tolėliau pavažiavęs automobilis kiek stabtelėjo, tačiau jo vairuotojas neišlipo ir nesuteikė nukentėjusioms pirmosios pagalbos, o nuvažiavo toliau. Sustojęs bei įsitikinęs, jog neatidėliotina medicininė pagalba mergaitėms šiuo momentu nėra būtina, S. Bistras paprašė dviejų, taip pat šį incidentą mačiusių vyriškių, pabūti prie perėjos drauge su nukentėjėlėmis, o pats nusivijo iš įvykio vietos sprunkantį bėglį. Po neilgų gaudynių automobilis buvo sustabdytas. Paaiškėjo, kad jį vairavo ir atsakomybės už autoįvykį bandė išvengti moteris. Teisėsaugininkai ją nubaudė, atimdami teisę vairuoti automobilį net 48 mėnesiams.
"Pagalbos artimam" prizu apdovanota ir 74 metų šiaulietė pensininkė Irena Mileškienė. Nors garbaus amžiaus moteris pati nei vagišių, nei plėšikų Negaudė, Šiaulių policijos vadovai teigia, jog tai, kad pernai mieste plėšimų skaičius sumažėjo net 19,4 procento - nemažas ir Irenos nuopelnas. Mat I. Mileškienė nusifilmavo per "Splius" televiziją nuolat rodomame vaizdo klipe, kur ji pataria, kaip pagyvenusiems žmonėms apsisaugoti nuo plėšimų. Su užpuoliku kiek anksčiau ji susidūrė ir pati, kai kartą ją, grįžtančią namo, iš už nugaros apglėbė kažkoks vyriškis bei, pavadinęs gražuole, bandė iškraustyti kišenes. Irena nesutriko ir bato kulniuku iš visų jėgų primynė užpuoliko koją. Šis savo auką tuoj pat paleido. I. Mileškienė sako, kad išeitį galima surasti iš bet kokios situacijos, tik nereikia išsigąsti ir pasimesti. Kartą, grįždama namo iš tetos, I. Mileškienė pamatė, kaip po senuoju viaduku jauno amžiaus vyrukai muša pagyvenusį pilietį. Irena tądien vilkėjo vyriškais darbiniais rūbais, per petį buvo persimetusi karišką planšetę, todėl mano, kad mušeikos ją palaikė vyru. Moteris nuvijo chuliganus, o nukentėjėlį palydėjo į namus.
