Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kai gerokai įdienojus į Vaidžionių kaime (Kaišiadorių r.) gyvenančio Algimanto Nenartavičiaus kiemą įbėgusi netolima kaimynė Irena Jurkevičienė (62 m.), rankose gniauždama nedidelį peiliuką, ženklais ėmė Rodyti papjovusi Vydą (neoficialų žentą), vyriškis nepatikėjo. Savo kieme palikęs gerokai įkaušusią moteriškę A. Nenartavičius sėdo ant dviračio ir numynė į jos sodybą. Deja, šiurpi žinia pasitvirtino. Vydą Mikulį (38 m.) gulintį ant grindų, kaimynas aptiko koridoriuje. Palinkusi prie jo ne savo balsu rėkė sugyventinė Aušra. Kad dukros sugyventinį nudūrė I. Jurkevičienė - A. Nenartavičius teigė beveik įsitikinęs, nes esą ši gerokai pasiligojusi, tačiau išgertuves mėgstanti moteris ne kartą grasino papjauti Vydą todėl, kad jis labai žiauriai mušdavo jos dukrą. Tačiau Algimantas ir šiek tiek abejojo, kaip su jaunu vyru galėjo susidoroti visiškai nusilpusi senyvo amžiaus moteris...
Motina laukė marčios paramos
V. Mikulio motinai Almai Garliauskienei buvo sunku susitaikyti su mintimi, jog neteko sūnaus, tačiau ji nė kiek nedvejodama prisipažino panašios tragedijos laukusi jau seniai, nes tas gyvenimo verpetas, į kurį buvo įsisukęs Vydas, nieko gero nežadėjo... Na, o dabar, padedama pažįstamos Genės Misevičienės, ruošėsi šermenims - ant langų kabino austas gedulingas užuolaidas, plovė grindis. Sūnaus netekusi motina skundėsi nepaprastai silpna sveikata, tikino visą žiemą praleidusi ligoninėse, todėl bet koks fizinis darbas reikalavo didžiulių pastangų. Tačiau skaudžiausia buvo tai, kad tokiomis sunkiomis akimirkomis į jos namus neužsuko sūnaus sugyventinė.
Išvariusi savą, į savo lizdą priėmė svetimą
A. Garliauskienės teigimu, su pirmąja žmona Vydas išsiskyrė maždaug prieš septynerius metus. Tada grįžo į motinos namus, esančius visai netoli Žaslių geležinkelio stoties. Netrukus tolimesnėje kaimynystėje nusipirkę sodybą įsikūrė iš Trakų rajono atsikėlusi Aušra Dirvonienė su šeima - vyru bei dukrele, savo broliu ir motina. Aušra ėmė lankyti kaimynus... A. Garliauskienė teigė iškart pastebėjusi, jog Vydas jaunajai kaimynei krito į akį - ši jų namuose ėmė lankytis vis dažniau. Tarp šių dviejų žmonių įsiplieskusi rimta draugystė, o gal net ir meilė, baigėsi tuo, jog Aušra iš savo namų išprašė tikrąjį vyrą, o jo vieton priėmė Vydą.
Alkoholis - visos šeimynėlės brolis
Vydas su Aušra oficialių šeimyninių santykių neįteisino, tačiau gyveno kaip vyras ir žmona. Jie susilaukė dviejų vaikų - dukros Gretos, kuriai dabar ketveri metukai, ir antruosius beeinančio sūnaus Audriuko. Deja, kaip teigė Vydo motina, tuose namuose viršų ėmė alkoholis. Jį mėgo visi - neišskiriant tiek pačios Aušros, tiek jos pagyvenusios motinos ir brolio Ginto. Šioje šeimoje dirbančiųjų nebuvo nė vieno, o geriančių - daug. Išgertuvės prasidėdavo kiekvieną mėnesio dieną gavus pensiją. A. Garliauskienė neslėpė žinojusi, jog kiekvienas išgertuves lydėdavo muštynės. Kaimynai patvirtino, kad V. Mikulis taip sumušdavo savo sugyventinę, jog ši vaikščiodavo mėlyna kaip sudaužytas obuolys... Tiesa, ir pats Vydas ne kartą buvo sumuštas svainio.
Po apklausos I. Jurkevičienė buvo paleista. Bylą tirianti prokurorė Virginija Gumbienė atsižvelgė į moters amžių bei sveikatos būklę (sveikata per sulaikymą itin pablogėjo, teko pagalbon kviesti medikus). Be to, įtariamoji prisipažino nužudžiusi V. Mikulį. Dukros I. Jurkevičienė tą pačią dieną papuldė į ligoninę.
