Šešiametės Tifani kūnelis buvo rastas nusėtas kraujosruvų, sulaužytais šonkauliais, įskelta kaukole... Šį nusikaltimą padarė dvylikametis Lionelis. Prisiekusiųjų teismas svarsto jo likimą.
Fort Loderdeilas
Lioneliui Grosetui-Teitui tiktai dvylika metų, tačiau pagal savo amžių jis tikras milžinas: 160 centimetrų ūgio, 80 kilogramų svorio, o rankos panašios į kultuves... Jis gyvena Floridoje.
1999 metų liepos 28-oji. Sunkiais žingsniais jis lipa į antrąjį nedidelio namuko aukštą. Namas stovi Pembrok Parke, šalia Fort Loderdeilo. Užlipęs į antrąjį aukštą, šis stulbinančios išvaizdos berniūkštis pabeldžia į savo motinos Ketlinos duris. Paskui plonyčiu, visai nederančiu jo stotui balsu praneša:
- Mama! Mama, greičiau kelkis! Kažkas atsitiko Tifani...
22 valanda 40 minučių. Kelios sekundės, ir Ketlina Groset-Teit atsiduria pirmajame aukšte. Čia, salono viduryje, guli šešiametė mergytė... Tai Tifani, draugės dukra, patikėta jai šiai nakčiai. Išsitiesusi ant gelsvai pilko kilimo, mergaitė atrodo tarytum mieganti, tačiau smulkus apvalus jos veidukas kažkodėl nemalonaus pilko atspalvio. Akys nemirksi. Krūtinė nesikilnoja. Kraujo srovelė, nutekėjusi nuo šnervių, dingsta lūpų kamputyje. Daugybė kraujosruvų ant skruostų, kaktos, rankų ir kojų...
"Tifani mėgdavo pas mus miegoti, ji gerai sutarė su Lioneliu"
- Floridos valstija prieš Lionelį Grosetą-Teitą!
Praėjo dveji metai nuo mažylės Tifani mirties. Fort Loderdeilo teismo salė Floridoje. Pirmininkaujant teisėjui Džoeliui Lazarui, teismas ruošiasi teisti Lionelį Grosetą-Teitą, sėdintį šalia savo advokato Džimo Liuiso. Lioneliui greitai sukaks 14 metų, jis dar aukštesnis nei minėto įvykio metu. Savo išvaizda jis panašus į suaugusį vyruką, tačiau putlus veidas rodo jį esant dar vaiką.
Teisėjas Dž. Lazaras pradeda teismo posėdį:
- Kviečiu Ketlin Groset-Teit prieiti arčiau!
Lionelio motina eina per salę teisėjo link.
- Prašau pasakyti savo pavardę, vardą, amžių ir profesiją, - mandagiai paprašo teisėjas.
- Esu Ketlina Groset-Teit, trisdešimt penkerių metų amžiaus. Dirbu policijos agente.
- Ponia Groset-Teit, - pradeda teisėjas, - ką galite papasakoti apie įvykį, atsitikusį 1999 metų liepos 28-ąją jūsų namuose?
Ketlin žvilgteri į savo sūnų, kuris sėdi suglumęs savo kėdėje, ir pradeda pasakoti:
- Tą vakarą aš turėjau prižiūrėti Tifani, savo draugės dukrelę. Kai norėdavo kur nors išeiti, jos mama ją visada palikdavo man. Tifani labai patikdavo pas mus miegoti. Ji puikiai sutarė su Lioneliu... Tą dieną mes visi trys pavakarieniavome. Paskui aš nukrausčiau stalą ir suploviau indus. Buvau pavargusi, tad užlipau į savo kambarį.
Prieš išeidama iš svetainės, Ketlina užmetė akį į Tifani ir Lionelį. Jie sėdėjo šalia vienas kito ant fotelių ir žiūrėjo televizorių. Ji, vos dvidešimt kilogramų tesverianti mažylė, ir vaikiškų akių, putlaus veido milžinas.
- Vos atsigulusi į lovą, - tęsė Ketlina, - užmigau. Taigi negaliu jums pasakyti, kas dėjosi pirmajame aukšte. Žinau tik tiek, kad kai sūnus mane pažadino, Tifani buvo negyva...
Kai liudininkė grįžta į salę ir atsisėda į savo vietą, teisėjas Dž. Lazaras atsisuka į Lionelį Grosetą-Teitą.
- Prašau atsistoti!- įsako jam.
"Aš ją paleidau ir ji atsitrenkė į laiptų turėklus"
- Ar papasakosite, kaip mirė jūsų draugė Tifani? - paklausia pareigūnas.
Tyla. Lionelis žiūri į teisėją savo tamsiomis, siaubo kupinomis akimis. Jis nepraveria lūpų.
- Privalote pasiaiškinti, - primygtinai reikalauja teisėjas. - Turite save apginti!
Tačiau jaunutis kaltinamasis nesugeba ištari nė žodelio. Tada teisėjas kreipiasi į prisiekusiuosius.
- Ponai ir ponios, - sako jis, - teismas turi vaizdo įrašą, kurį padarė policija atkuriant faktus. Lionelis Grosetas-Teitas jame visiškai prisipažįsta. Tuojau kartu pasižiūrėsime šį filmą...
Šviesa užgęsta. Netrukus didžiuliame televizijos ekrane priešais žiuri pasirodo vaizdas. Tai Grosetų-Teitų svetainė... Lionelis sėdi prie nedidelio žemo staliuko. Jis žiūri priešais save taip, tarytum ši taip jam sava ir įprasta aplinka būtų visai svetima. O gal jis jai svetimas?.. Paskui lėtai, pabrėždamas kiekvieną žodį, ima kalbėti.
- Man labai patinka kečas, - pareiškia berniukas. - Per televizorių stebiu visas varžybas. Rokas ir Stingas - mano mylimiausi čempionai... Dažnai mes su Tifani linksmindavomės kovodami. Ringą pasidarydavome iš kvadratu išdėliotų rūbų. Paskui atsistodavome viduryje ir kova prasidėdavo...
Ekrane paauglys pakyla iš vietos ir atsistoja kambario centre, įsivaizduojamo ringo viduryje.
- Tą vakarą, kai mirė Tifani, - sako jis, - čia stovėjome abu. Paskui pradėjome kautis. Šitaip.
Stambaus sudėjimo aukštas vaikinukas palinksta pirmyn, tarytum čiuptų nematomą priešininką. Paskui jis imituoja įvairius kečo veiksmus. Galiausiai pradeda greitai suktis apie savo ašį, rankoje laikydamas "partnerę".
- Aš skraidinau Tifani, - aiškina Lionelis, - tačiau sukdamasis atsitrenkiau į staliuką ir tai mane išmušė iš pusiausvyros. Tuo momentu ją paleidau ir ji trenkėsi į laiptų turėklus...
Ekrane matyti, kaip jis rodo sraigtinių laiptų metalinius turėklus, esančius maždaug už penkių metrų nuo jo.
- Kai Tifani atsitrenkė, - tęsia Lionelis, - pasigirdo smarkus bum. Nukritusi ant grindų ji pradėjo verkti. Pasakė: "Man skauda pilvą!" Tada aš nuėjau į virtuvę ir, paėmęs iš šaldytuvo ledo, uždėjau jai ant pilvo. Mačiau taip darant per rungtynes.
"Netrukus pastebėjau, kad ji nebekvėpuoja"
Kaltinamasis nutyla ir nuleidžia galvą. Paskui aiškina toliau, tik jau duslesniu balsu:
- Po to Tifani užlipo į viršų ir vėmė tualete. Jai palengvėjo, ji sakė, kad jaučiasi geriau. Atsigulė ant kilimo. Po galva jai pakišau pagalvėlę. Netrukus užmigo... Tačiau labai greitai pastebėjau, kad ji nebekvėpuoja. Tada nubėgau žadinti mamos...
Dar kartą ekrane stambiu planu parodomas išpūstžandžio berniuko veidas. Paskui televizorius išjungiamas, salėje užsidega šviesos.
- Lioneli, - klausia teisėjas Lazaras, - ar viskas taip ir buvo?
- Grosetas-Teitas sujuda savo kėdėje, praveria burną, tarytum norėtų ką sakyti, tačiau ir šį kartą viskas baigiasi tyla. Advokatas Džimas Liuisas atsako už jį:
- Jūsų prakilnybe, viskas taip ir įvyko. Mano klientas praleisdavo daug laiko žiūrėdamas kečo rungtynes per televizorių. Būdamas tokio amžiaus jis negalėjo suprasti, kad kečo rungtynėse būdavo ir apgaulingų triukų. Tą vakarą jis šiurkščiai elgėsi su Tifani nesuvokdamas, kad jai gali pakenkti...
Tezė įtikinama. Tačiau gydytojas ją tučtuojau paneigia. Jis atsisuka į prisiekusiuosius laikydamas rankose nedidelį manekeną - šešiamečio vaiko ūgio lėlę.
- Kai dariau mažosios Tifani skrodimą, - sako jis rodydamas lėlę prisiekusiesiems, - nustačiau, kad šiai mergytei buvo padaryta daugiau nei trisdešimt vidinių sužalojimų. Tarp jų - kepenų pažeidimas, įlenkta dešinioji kaukolės pusė, sumušti inkstai, įlaužti šonkauliai...
Lionelis Grosetas-Teitas susigūžia kėdėje ir, matyt, iš susijaudinimo rankomis užsidengia veidą.
- Šios žaizdos, - tęsia gydytojas, - panašios į tas, kurias matome po nelaimingų atsitikimų keliuose dėl viršyto greičio. Šitokie sužalojimai galėtų atsirasti ir nukritus iš antrojo ar trečiojo namo aukšto. Tačiau kaltinamojo papasakota versija jokiu būdu jų nepaaiškina...
Salėje kyla šurmulys. Jaunojo kaltinamojo advokatas Džimas Liuisas išbąla.
- Iš tikrųjų, - priduria gydytojas Rendelas Aleksanderis, - reikėjo ant jos gulinčios gerokai pašokinėti, kad atsirastų tokie sužalojimai...
Teismas pasibaigia kaltinamajam neištarus nė žodžio
Tuo momentu salėje sėdintys žmonės mintyse išvysta kraupų vaizdą: aštuoniasdešimties kilogramų berniukas šokinėja ant trapios išsigandusios mergytės kūnelio. Kečo kovotojas su laukinio žiaurumu sunaikina savo priešininką...
Teismo procesas eina į pabaigą. Po kaltinamosios prokuroro Keno Podovitso kalbos atsistoja Lionelio advokatas Džimas Liuisas. Jis pasiūlo prisiekusiesiems pasižiūrėti kitą vaizdo įrašą... Šviesos salėje vėl užgęsta. Ekrane pasirodo tikras kečo imtynininkas - tvirtas, aukštas vyras įspūdingais raumenimis. Jis griebia vaiką ir pradeda jį sukti ore. Paskui jam paduoda stiklinę limonado, kad atsigautų nuo jaudinimosi...
- Tai, ką jūs ką tiktai matėte, yra gazuoto vandens reklama, - paaiškina Dž. Liuisas prisiekusiesiems. Ji buvo transliuojama daugybę savaičių įvairiais televizijos kanalais. Mano klientas ją matė daugybę kartų. Aš manau, kad dramos vakarą jis norėjo imituoti tai, ką buvo matęs. Paskraidinti Tifani, o paskui jai maloniai pasiūlyti atsigerti...
Gynyba tuo ir baigiasi. Prisiekusieji, dešimt moterų ir keturi vyrai, išeina pasitarti. Kol jie tariasi, Lionelis kažką rašo knygelėje. Vaikinukas, neprataręs nė žodžio per visą bylos eigą, nori kažką pareikšti? Ne. Dabar, kai svarstoma jo ateitis, sprendžiamas likimas, jis sudarinėja sąrašą dovanų, kurias norėtų gauti keturioliktojo gimtadienio proga.
Vaikas praleido gimtadienį be dovanų
Svarstymas užtruko tris valandas. Galiausiai prisiekusieji grįžta į salę. Teisėjas kreipiasi į prisiekusiuosius, ar jie priėmė nuosprendį.
- Taip, jūsų didenybe.
- Koks jis?
Akimirką atrodo, kad teismo salėje sustojo laikas. Paskui prisiekusysis atsako:
- Kaltas, jūsų didenybe.
Tokį sprendimą pasitinka pykčio, nepasitikėjimo ir pasipiktinimo šauksmai, tačiau teisėjas liepia visiems išeiti iš salės.
Kitomis dienomis Fort Loderdeile, kaip ir visoje Floridoje, vyksta vaikinuką palaikančios manifestacijos. Kovo 9-ąją teisėjas Dž. Lazaras privalo paskelbti bausmę. Vieni to laukia nekantraudami, kiti - su nerimu ir baime...
Minėtai dienai atėjus salė vėl sausakimša. Įeina teisėjas. Atsisėda. Paskui, nužvelgęs salę, sausu balsu perskaito teismo nuosprendį.
- Atsižvelgiant į tai, kad Tifani buvo nužudyta šaltakraujiškai ir ypatingai žiauriai, Lionelis Grosetas-Teitas nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Salė prapliumpa prakeiksmais. Teisėjo adresu skrieja įžeidinėjimai. Kai kurie žmonės grūmoja kumščiais.
Viso šio triukšmo ir sumaišties metu Ketlina Groset-Teit pakyla iš savo vietos. Skausmo iškreiptu veidu ji prieina prie savo sūnaus, apkabina ir šluosto apvaliais jo skruostais riedančias didžiules ašaras. Galiausiai policininkai atplėšia motiną nuo sūnaus.
Lionelis Grosetas-Teitas savo keturioliktąjį gimtadienį praleido kalėjime. Jis negavo jokios dovanos, nesulaukė nė vieno svečio. Buvo nelankymo diena. Šiandieną jo vienintelė viltis - malonės prašymas, kurį įteikė Floridos valstijos gubernatoriui.
Ar Lionelis tikrai įvykdė žiaurią žmogžudystę? O gal tai tik apverktinas nelaimingas atsitikimas? Būtent to savęs klausia sunerimusi Amerika. Ir mąsto, ar normalu, ar teisinga teisti vaikus taip, kaip teisiami suaugusieji...
