Sigitas Stasaitis
Akylesnis interneto naršytojas tikriausiai yra pastebėjęs skelbimus investuoti į aukso bei deimantų gavybą Afrikoje. Prieš kelerius metus vienu tokiu Maskvos verslininkų pasiūlymu susigundė kaunietis, pramogų verslo magnatas Rimantas. Prikalbinęs prie jo prisidėti dar du mūsų šalies milijonierius, išvyko į pusiaujo Afrikos šalį Ganą. Čia visi trys tikėjosi, investavę kelis milijonus JAV dolerių, per porą metų savo turtus padidinti 25 kartus.
Tačiau per pusantrų metų sukišę apie 4 milijonus dolerių lietuviai suprato esą rusų mulkinami. Vietoj žadėtų 26 milijonų dolerių tautiečiai užsidirbo maliariją, iš Ganos parsivežė tik tarnaitę, tapusią Kauno "Žalgirio" legionieriaus Tanokos Berdo meiluže.
Kompanionai pasiūlė idėją
Dar prieš 5 metus vilnietis verslininkas Rimantas Rusijoje vystė naftos produktų verslą. Reikalai klojosi tik patenkinamai, todėl Rimas sukluso, vieną dieną iš kompanionų išgirdęs apie galimybę greitai praturtėti pusiaujo Afrikos valstybėje Ganoje. Lietuviui buvo papasakota, jog šioje tropikų valstybėje rusai jau yra suradę pusšimčio hektarų sklypą, kuriame auksą galima kone kastuvu kasti.
Žinia, verslininkai - nepatiklūs žmonės, todėl nieko nepažadėjęs Rimas pirmiausia nuskrido į "žvalgybą".
Ganos sostinėje Akroje lietuvį rusai pasitiko lyg karalių, apgyvendino specialiai išnuomotoje viloje ant Gvinėjos įlankos kranto - buvusioje Anglijos pasiuntinio rezidencijoje.
Partneriai specialiai atvykėlio neskubino. Pratindamasis prie tropikų karščio, gurkšnodamas tarnų tiekiamus kokteilius, lietuvis per vietinės televizijos kanalą "Metro TV" stebėjo pranešimus apie Ganoje nuolat aptinkamus įspūdingus aukso klodus. Kai atskrido specialiai iš Maskvos iškviesti geologai, Rimas kartu su jais buvo nuvežtas į "stebuklingąjį" žemės sklypą už 120 kilometrų nuo sostinės. Šalies gilumoje, šalia džiunglių esančiame sklype, stovėjo išnuomota "butara" - rankinė aukso plovimo mašina.
Galvą apsuko godumas
"Pats išsirink vietą, kur pradėsime kasti", - rusai Rimą tikino žaidžią švarų žaidimą.
Rimantui pirštu bakstelėjus į laukymės vietą, siurbliai ėmė pumpuoti vandenį į "butaros" konteinerį. Išplovus vos pirmąjį kubinį metrą žemių, dubenyje suspindo degtuko galvutės dydžio aukso grynuoliukai - iš viso 20 gramų. Aikčiodami iš susižavėjimo geologai iš Maskvos kalbėjo, jog turtingiausiuose Sibiro rūdynuose džiaugiamasi iš kubinio metro žemės išplovus vos gramą. Tada dar nei geologai, nei Rimantas nežinojo, kad šis auksas - ne išplautas "butara", o idėjos sumanytojų slapta į ją įmestas.
Negalinčiam atsitokėti Rimui kitą dieną buvo pateiktas verslo planas. Skaičiuok kaip nori - investavus milijoną JAV dolerių, per 5 metus jie virs mažiausiai 25 milijonais.
Godumas lietuviui apsuko galvą. Nutaręs, kad gimtinėje suradęs dar porą kompanionų uždirbsiąs daugiau, Rimas išskrido į Lietuvą ieškoti partnerių. Investicijomis į Ganos auksą susigundė žinomas Kauno verslininkas, keleto pramogų centrų bei kazino savininkas Vytautas ir klaipėdietis Ramūnas, kurio vardas buvo siejamas su cigarečių kontrabanda.
Išlaidų vis daugėjo
Į Ganos sotinę Akrą trijulė lietuvių skrido pasamdę porą žinomų Lietuvos geologų - jiems buvo pavesta atlikti nepaperkamų ekspertų vaidmenį.
Istorija pasikartojo. Lietuviai buvo apgyvendinti prabangioje viloje, o apsipratę nuvežti į sklypą prie geltonąjį metalą plaunančios "butaros". Iš jis vėl birte biro rusų slapta įkišami aukso grynuoliai. Nuo aukso apakę klastos nepastebintys geologai suskaičiavo, jog šiame sklype per dieną galima išplauti iki 10 kilogramų aukso, kurio didmeninė kaina vietinėje rinkoje - 80 tūkstančių JAV dolerių.
Verslo sumanytojai rusai su trim lietuviais sukirto rankomis. Prasidėjo investicijos. Maskviečiai partneriai pareiškė informacijai bei įsikūrimui išleidę 100 tūkstančių dolerių - jų dalį pareikalavo prisiimti. Gavę pinigus, rusai pateikė dokumentus, jog žemės sklypas jiems išnuomotas 99 metams ir pasiūlė už ketvirtį milijono dolerių tapti žemės bei verslo bendrasavininkiais.
Netrukus išaiškėjo, jog šios sumokėtos sumos - tik išlaidų lavinos pradžia. Prieš pradedant aukso gavybą, reikėjo daug valdininkų parašų. Kompanionai tikino, kad visi jie reikalauja kyšių - nuo kelių dolerių eiliniam tarnautojui iki dešimčių tūkstančių ministrui. Negana to, esą kyšius galima perduoti tik per vietinius tarpininkus, kurie irgi laukia komisinių už paslaugas.
Egzotiški vietinių papročiai
Net gavus licenciją bei ministro parašą, lietuvių išlaidos bei vargai tik įsibėgėjo. Rusai išaiškino, kad aukso gavybai pradžiai būtina turėti bent vieną ekskavatorių, kelis traktorius, vandens pompų, generatorių, kitokios technikos. Rusijos Tulos traktorių gamykloje nupirkti ir atplukdyti keli traktoriai pasirodė tropikų klimatui netikę. Kitą technikos partiją Rimas užsakė pats nuskridęs į Vokietiją. Kol 5 vokiški traktoriai, ekskavatorius ir kita technika buvo atplukdyti ir džiunglių keliu nugabenti į sklypą, lietuviai turėjo laiko susipažinti su vietiniais papročiais. O jie - egzotiški.
Atvykėlius stebino, kad Ganos vyrai įpratę šlapintis ant kiekvieno kampo. Nepadeda nė plakatai, grasinantys 7-10 dolerių baudomis (kaime bauda 1-2 doleriai). Viešai šlapintis Afrikoje draudžiama ne tik estetiniais sumetimais - per šlapimą tropikuose plinta mikroskopinės kirmėlytės bilharcijos, kurios žmogui maudantis ežere įlenda per sveiką odą.
Lengvabūdės ir Ganos moterys. Vos užsieniečiui įėjus į naktinį klubą, prie jo prišokusi gražuolė be ceremonijų gašliai perbraukia ranka per tarpukojį, pasiūlydama: "Baltaodi, eime džigi džigi!"
Tačiau žinodami, kad net trečdalis suaugusių Ganos piliečių apsikrėtę ŽIV, verslininkai su gašliosiomis gražuolėmis nesileido į kalbas. Ne veltui juokaujama, jog jautriausia lietuvio erogeninė zona - jo piniginė. Didesnį nei lytinis pasitenkinimas malonumą lietuviams kėlė būsimo pelno sumos.
Šventės trukdė darbui
Kai iš Vokietijos pagaliau atgabeno traktorius, lietuviai, kad galėtų nuolat organizuoti bei prižiūrėti darbą, iš sostinės Akros persikėlė prie savo svajonių sklypo. Trijulei teko nuomoti kambarius džiunglių kaimo viešbutyje - medinėje pašiūrėje be tualeto ir vandentiekio.
Tačiau vos pradėjus darbus išaiškėjo, kad jog ir vokiška technika neatlaiko tropikų karščio bei drėgmės - iš 5 traktorių 2 net neužsivedė. Su veikiančiais trim traktoriais pradėti darbai nuolat sustodavo - juodaodžiai skubėdavo švęsti nesibaigiančių valstybinių genčių švenčių: Odviros, Dambos, Homovo, Hogsbecoco, Kvafijes, Aboakijerės, Bugumo, ir t.t. Negana to, baltiesiems atvykėliams buvo duota suprasti, kad kiekvienos šventės proga jie, jei nori išsaugoti vietinių prielankumą, kaskart privalo kaimui padovanoti po karvę. Gyvulys būdavo tuoj pat paskerdžiamas, mėsa išdalinama kaimiečiams ir kaimas ūždavo mažiausiai savaitę. Tarp švenčių darbams sklype koją kišo gimtadieniai bei laidotuvės.
Ganoje gyvena apie 20 milijonų žmonių, kurių dauguma nesulaukia 40 metų - žūsta nuo choleros, šiltinių, dizinterijos, hemoragijų, AIDS ar kitų infekcijų, grybelinių ir kirmėlinių ligų. Vien nuo baisiausios tropikų rykštės - uodų platinamos maliarijos - kasdien miršta 3000 vaikų, taigi milijonas per metus!
Krūmuose - "džigi džigi"
Laidojama Ganoje įspūdingai. Numirėlis įgrūdamas į ligoninės šaldytuvą, o visa gentis porą savaičių linksminasi. Karstas padirbinamas pagal velionio profesiją. Žemdirbiui - banano ar ananaso formos, vairuotojui - automobilio, mokytojui - panašus į mokyklos suolą. Lietuviai juokėsi spėliodami, kokiame karste čia laidojamos prostitutės ir gydytojai ginekologai ar urologai.
Mirčių daugėja, nes Afrikoje, ypač džiunglių kaimuose, smarkiai plinta AIDS. Nors visur pakabinti plakatai ragina vengti atsitiktinių lytinių santykių, aukso ieškotojai pastebėjo, jog čiabuviams pasimylėti - lyg suvalgyti prinokusį bananą. Ganos kaimiečiai, reklamuojamus prezervatyvus paniekinamai vadindami baltaodžių priemone išnaikinti jų tautą, nesisaugodami mylisi su kuo pakliuvę ir kur pakliuvę. Net prieš miegą į džiungles išėję išsituštinti kaimynai susišūkauja, krūmuose greitai padaro "džigi džigi", o tada grįžta į šeimas lyg niekur nieko.
Kai ėmė byrėti likę trys traktoriai, o kompanionai rusai prakalbo, jog būtina įsigyti po milijoną dolerių kainuojančių amerikietiškų traktorių, Rimui pradėjo atsiverti akys. Projektas vystomas kone metus, jis jau sukišęs kone milijoną JAV dolerių, o pajamų dar negauta nė cento. Rimas ir iš draugų Europoje irgi sulaukė perspėjimų, jog lietuvių trijulė pakliuvusi į apgavikų - rusų mafijos - pinkles.
Parsivežė tik tingią tarnaitę
Rimantas nusprendė su tautiečiais pasidalinti įtarimais, pasiūlyti, kol dar galima sustoti, pasitraukti iš žaidimo. Tačiau Vytas su Ramūnu jį išvadino panikuotoju ir užsispyrė aukso gavybą tęsti be jo.
Susitaikęs su patirtais didžiuliais nuostoliais, nusispjovęs Rimas susikrovė lagaminą. Kaip "suvenyrą" verslininkas iš Afrikos parsivežė tik liekną išvaizdžią afrikietę Sarą, kuri Lietuvoje sutiko dirbti jo namų ekonome bei vaikų aukle. Tačiau labai greitai Rimo namuose pakvipo Ganos kaimo dvasia - juodaodė aptingo, dienas mieliau leido žaisdama kompiuteriu, o vakarus - naktiniuose klubuose. Viename jų Sara susipažino su tuometiniu Kauno "Žalgirio" krepšininku Tanoka Berdu. Nors ganietė artimai draugavo su šiuo amerikiečiu, bet aplink gražuolę lyg musės nuolat sukosi ir kiti egzotiškos meilės trokštantys gerbėjai. Vieną dieną ramybės išsiilgęs Rimas pasakė "gana" ir merginą išsiuntė namo į Ganą.
Po kelių mėnesių iš Juodojo kontinento, džiunglėse palikę rūdyti visus sugedusius traktorius, grįžo ir Vytas su Ramūnu. Pajuodę, nusivylę ir pikti. Vienas jų - vos nemiręs nuo persirgtos maliarijos. Lietuviai bandė Maskvoje ir Berlyne ieškoti apgavikų, kad atgautų bent dalį išviliotų pinigų, tačiau nieko nepešė. Jie tik sužinojo, jog už "aukso sklypo" Ganoje stovi labai įtakingi žmonės - buvę Sovietų Sąjungos bei Rytų Vokietijos slaptųjų tarnybų darbuotojai, išvilioję stambias sumas iš viso būrio verslininkų daugelyje pasaulio šalių - nuo JAV ir Europos iki Korėjos bei Australijos.
Redakcijos archyvo nuotr.
(butara) Aukso plovimo mašina "butara" - įrankis, į kurį slapta įbėrę žiupsnelį aukso, rusai iš lietuvių verslininkų išviliojo apie 4 milijonus dolerių.
(Ghana-AIDS) Nors Ganoje plakatai ragina saugotis AIDS, afrikiečiai dievina atsitiktinius lytinius santykius be jokios apsaugos - tai vadinama "džigi džigi".
(Ghana, Ghana+) Mes Lietuvoje piktinamės, kad kylant kainoms nebegalime poilsiauti kurortuose. Ganoje, kaip ir daugumoje Afrikos valstybių, žmonės nežino, ar rytoj turės ką valgyti.
