Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kitądien po kruvino konflikto Vilniuje, S. Batoro gatvės 58-uoju numeriu pažymėtame name, kai peiliu buvo mirtinai subadyta Lilija Kamandulienė (44 m.) ir šiek tiek lengviau nukentėjo dvi šios moters dukros Laimutė (22 m.) bei Aistė (19 m.), aplinkiniai karštai aptarinėjo šią kruviną dramą.
Kad skaitytojas susidarytų kuo tikslesnę nuomonę apie kruvinos dramos priežastis ir aplinkybes, derėtų pradėti ne nuo žmogžudystės, o nuo šioje apleistoje, iš tolo dvokiančioje sodybėlėje gyvenusios Lilijos Kamandulienės gyvenimo pakilimų bei nuosmukių aprašymo...
Vietoj vestuvių - laidotuvės
Taigi Lilija buvo viena iš trejeto amžiną atilsį Galinos Puzevič-Dambrauskienės vaikų. Vienas Lilijos brolis, Kazimieras, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose (nuteistas už vagystę), o kitas, Antanas, - tikra Kaziuko priešingybė: be galo tvarkingas, darbštus, stikleliu nepiktnaudžiaujantis vyras. Irgi sostinėje, Žvėryne, su šeima įsikūręs Antanas pas seserį gana dažnai atvažiuodavo, kuo galėjo, tuo padėjo. Štai kad ir pastarosiomis dienomis ir Antanas, ir Lilija, ir artimiausi kaimynai bendromis jėgomis stengėsi kuo greičiau suremontuoti apkiužusią grytelę, nes rugsėjo 25-ąją iš čia į gražiausią gyvenimo šventę turėjo būti išlydėta jaunamartė Laimutė - vyresnioji Lilijos dukra... Taip jau išėjo, kad vestuvėms taupytus pinigus teko išleisti... motinos laidotuvėms. Beje, tik per laimingą atsitiktinumą tokia pat lemtis neištiko ir pačios Laimutės, kuri jau penktą mėnesį nėščia... Būsimajai mamytei peiliu buvo sužalota ranka, o jos keleriais metais jaunesnei sesutei Aistei peiliu kaip reikiant grybštelėta ir per rankas, ir per kojas...
Sugyventiniui vis atleisdavo...
Vėl grįžkime prie Lilijos. Ši kadaise dailiai atrodžiusi moteris jau daugiau nei dešimt metų turėjo invalidumo grupę. Dėl to ji, kalbama, pati buvo kalta: kai per daug išgėrusią vyras išvarė iš namų, o sugrįžusios neįsileido, Lilija "iš tų nervų" kumščiais išdaužė kone visus trobos langus, į stiklo šukes smarkiai susižalojo rankas ir labai nukraujavo; jei ne atsitiktinai prošal ėję policijos pareigūnai, Lilija esą būtų gal ir numirusi. Jie leisgyvę moterį pastebėjo gulinčią po egle ir iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjėlės gyvybė buvo išgelbėta, tačiau viena ranka taip ir liko pažeista, beveik nevaldoma... Tačiau net ir invalidumas Lilijai netrukdė krapštinėtis namuose, o po kurio laiko - ir susirasti meilužį Aliką. Pas šį Utenos gatvėje gyvenantį vyrą Lilija, paaugles dukras palikusi vyrui, netrukus ir išsikraustė...
Kuo ketveriais metais vyresnis Alikas Mackievičius Liliją patraukė, galima tik spėlioti, mat su šia sugyventinių porele bendravusiųjų teigimu, Alikas savo draugei buvo itin grubus ir negailestingas... Kaip svarstė Aliką pažįstantieji, minėtas vyrukas greičiausiai dėl to buvo toks karštakošis, jog kadaise tarnavo Afganistane, iš karo grįžo "tikras nervų kamuolys"... Tačiau Lilijai aršus draugo charakteris, kaip matyti, nebuvo svarbi priežastis suabejoti dėl tolimesnės draugystės...
Nesulaukęs pabėgusios žmonos sugrįžtant nesnaudė ir Lilijos vyras Antanas. Kaip prisiminė kaimynai, jis greitai "susiuostė" su mirusio draugo žmona ir netrukus išėjo pas ją... Taigi nedidukėje Lilijos grytelėje liko šeimininkauti tik josios dukros. Šios, aplinkinių teigimu, nebuvo patenkintos užsitęsusiomis motinos "gastrolėmis", tačiau niekaip nepajėgė jos prisikviesti atgal...
Ir štai vieną gražią dieną Lilijos kaimynus apskriejo negera naujiena. Lilija ligoninėje! Sunkiai sužalota (subadytas pilvas), kaži, ar išgyvens. Dukros užsiminė, kad mamą peiliu pripjovė ne koks gatvės plėšikas ar vagis, o, kaip esą ir buvo galima numanyti, agresyvusis sugyventinis Alikas... Nukentėjėlei buvo atlikta viena operacija, netrukus prireikė ir antros... Laimė, Lilija ištvėrė, pamažu pasveiko. Ir pas Aliką nesugrįžo - parsivežė dukros... Kas toliau? Ogi kaip pastaruoju metu dažniausiai atsitinka, Alikas kone keliais atšliaužė pas savo mylimąją, karštai prisiekė daugiau niekada gyvenime nesikarščiuoti, pažadėjo pasitaisyti, ir Lilijos širdis atsileido, pyktis išblėso - kadaise policijai rašytą pareiškimą moteris atsiėmė, pareiškė niekam dėl sunkaus sužalojimo pretenzijų neturinti. Ikiteisminį tyrimą jau bebaigią pareigūnai liko it musę kandę - visas jų darbas nuėjo perniek. Užtat Lilija ir jos Alikas iš laimės, kad vėl kartu, skraidžiojo padebesiais... Teisybė, kaimynai negalėjo atsistebėti tokiu Lilijos žingsniu, kvailino ją iš visų pusių, kam nusileidusi, kam, kartą iš mirties nagų išplėšta, vėl skubanti į mirtį... Bet Lilija, sako, tokių kalbų nenorėjo nė girdėti... Girdi, Alikas pažadėjęs būti geras, vadinasi, taip ir bus...
Kurį laiką šioje neoficialioje šeimoje lyg ir nesigirdėjo aštresnių barnių ar rietenų. Alikas pragyvenimui uždirbdavo vairuodamas taksi, Lilija gaudavo invalidumo pensiją - taip abu ir vertėsi. Tiesa, keliems artimesniems kaimynams Lilija buvo prasitarusi išgėrusio Aliko vėl pradedanti bijoti - neblaivus jis, girdi, tampąs neprognozuojamas, elgiasi tarsi sadistas. Nors Lilija ir dangstė pajuodusius paakius, ją pamačiusiesiems buvo viskas aišku - moteriškė talžoma ir toliau. Tačiau nors ir labai žiauriai skriaudžiama bei niekinama, ji į policiją daugiau kreiptis neišdrįso...
Peiliu - į širdį
Pasak artimo Lilijos kaimyno Vladimiro Stribiževo, kelios dienos prieš žūtį Lilija pasirodė pas dukteris. Kieme atsitiktinai sutikęs Vladimiras jos tiesiai pasiteiravo - kodėl kartu neatvažiavęs ir Alikas? Tačiau Lilija šia tema plačiau kalbėti nepanoro. Keliais žodžiais užsiminė, neva sugyventinis turįs darbo, įsitaisęs statybose, taigi esąs labai užsiėmęs, ir bandė nukreipti kalbą kita tema. "Kaip - statybose? Juk jis - taksistas!" - neatlyžo Vladimiras. Lilija prisipažino, jog Alikas neseniai pragėrė vairuotojo pažymėjimą, todėl turėjo pasiieškoti kitokio darbo... Tiek tepasikalbėję, Vladimiras ir Lilija išsiskyrė kas sau.
- O apie kokią devintą vakaro - dar nemiegojau, žiūrėjau televizorių - lauke kažkas kad suriks nesavu balsu, - toliau pasakojo Vladimiras Stribiževas. - Iš pradžių pamaniau, kad taip šaukia kino filme. Po kelių akimirkų - vėl baisus klyksmas... Lauke! Išbėgau į kiemą ir negalėjau patikėti savo akimis - kieme, tiesiog ant tako, gulėjo Lilija... Visa kruvina, persigandusi... "Pripjovė..." - teišlemeno...
Vladimiras sakė puolęs teirautis, kas konkrečiai įvykę, o Lilija iš paskutinių jėgų dar paprašiusi pakviesti policiją bei greitąją ir bandžiusi pasakyti, kas esąs jos skriaudikas, tačiau teištarusi: "Mano..." ir nutilusi...
Vladimiras paskambino į policiją, paprašė, kad pareigūnai viską perduotų greitosios pagalbos medikams. O kai vėl išlėkė į lauką, vos ne kaktomuša susidūrė su... didžiuliu peiliu ginkluotu Lilijos Aliku! Pro dantis iškošęs kelis grasinančius žodžius, Alikas esą atatupstas ėmęs trauktis pagrindinio kelio link, kol galiausiai pradingęs tamsoje. Vladimiras sutriko - kas bus, jei banditas pabėgs? Tačiau, kaip pasirodė, neblaivaus, agresyviai nusiteikusio, peiliu nešino vyro Vladimiras plikomis rankomis gaudyti neišdrįso... Aliką, kaip netrukus paaiškėjo, tuojau pat sulaikė į įvykio vietą skubėję pareigūnai.
Na, o kai kieme pasirodė policija, paaiškėjo, kad peiliu subadyta ne tik Lilija, bet ir abi jos dukterys. Visos trys nukentėjėlės buvo nugabentos į ligoninę. Laimutė ir Aistė, sutvarsčius gausiai kraujavusias žaizdas, buvo išleistos į namus, o motina nuvežta tiesiai į operacinę. Deja, jos gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Atrodo, Lilijai peiliu buvo pataikyta tiesiai į širdį...
Keršijo už tai, kad paliko?
Trumpai pasikalbėję su greitosios laukusiomis lengviau sužalotomis Laima (22 m.) ir Aiste (19 m.), kaimynai priėjo prie išvados, kad Alikas sugyventinę puolė iš keršto - kad ši jį palikusi. Pasirodo, prieš tris dienas Lilija su Aliku stipriai susikivirčijo ir, prisiminusi kaimynų ankstesnius perspėjimus apie galimą tragediją, galutinai nusprendė su karštakošiu Aliku draugystę baigti. Moteris sugrįžo pas dukras. Alikas jos laukė vieną dieną, antrą, trečią, o taip ir nesulaukęs sugrįžtant labai įsižeidė. Jis į Lilijos trobą atėjo nešinas kiaulėms skersti skirtu peiliu... Tuo metu Lilija jau miegojo - tik dukterys dar tvarkėsi virtuvėje. Merginos, lyg tyčia, buvo pamiršusios užrakinti iš vidaus lauko duris, tad banditas įsėlino be jokių trukdžių. Va jei durys būtų buvusios užsklęstos iš vidaus, kaimynų žodžiais, pajutusios pavojų ir mama, ir dukros galėjo lengvai pabėgti pro kitą išėjimą... Taigi Alikas įsiveržė į vidų ir pirmas puolė Lilijos dukteris. Po to - ir kambaryje miegojusią Liliją. Jai kliuvo daugiausia.
- Jis turbūt psichiškai nesveikas, - tokias išvadas apie Aliką kitądien padarė Lilijos kaimynai. - Ar normalus žmogus gali keršyti už tai, kad buvo atstumtas?
Prakeiktas namas?
Kalbėdamiesi su "Akistatos" žurnaliste aplinkinių namų gyventojai sakė manantys, kad Stepono Batoro gatvės 58-uoju numeriu pažymėta grytelė - užkeikta. Mat čia beveik tuo pačiu metų laiku įvykusios jau trys baisios tragedijos. Pirmoji - kai prieš daug daug metų, irgi rudens pradžioje, nuo degalų sprogimo užsiliepsnojo ir dėl ūmaus beveik pusės kūno nudegimo mirė Lilijos senelis; antroji - kai prieš kokius dešimt metų vasaros pabaigoje trobelėje buvo rasta nužudyta Lilijos motina. Beje, kaimynai šventai įsitikinę, kad už motinos nužudymą dešimčia metų nuteistas, tačiau už gerą elgesį anksčiau į laisvę paleistas Galinos Puzevič-Dambrauskienės sūnus Kazimieras su šia tragedija nėra susijęs. Žudikas, girdi, visai kitas (žurnalistei buvo nurodyta ir jo vardas, ir pavardė, ir gyvenamoji vieta), tačiau tuomečiams pareigūnams esą greičiausiai nebuvo noro terliotis, viską aiškintis iki galo - nueita lengviausiu keliu, mat Kazimieras jau buvo anksčiau teistas už vagystę, taigi - "nepatikimas tipas"... Trečia didelė nelaimė - tragiška Lilijos žūtis. Tačiau kad ir kaip aplinkiniai Lilijos gailėjo, sakė negalį nuneigti ir to, kad iš dalies ji ir pati buvo kalta... Nuo "tokio durniaus" esą seniai reikėjo bėgti kuo toliau...
