Žilvinas VIZGIRDA
Šiandien Vilniaus apygardos teismas turėtų skelbti nuosprendį Panevėžio "tulpiniams" Sigitui Novikovui (37 m.), Donatui Fedčui (30 m.) ir Dainiui Skačkauskui (35 m.). Ši baudžiamoji byla buvo iškelta 2000 metų spalio 23 dieną, kai Panevėžio rajono Dembavos kaime buvo aptikti panevėžiečio Vaido Berdešiaus ir vietos verslininko Dariaus Lipnevičiaus palaikai. Paskutinis grupuotės nusikaltimas įvykdytas 2001 metų gegužės 2-osios naktį. Dabar jau miręs Romualdas Čeponis, taip pat teisiamieji S. Novikovas ir D. Fedčas tąkart susidorojo su R. Čeponio svainiu Sauliumi Bite. Gaujos nariai buvo sulaikyti 2001 metų gegužę per ypač slaptą Generalinės prokuratūros ir policijos pareigūnų operaciją Pasvalio rajono Pušaloto miestelyje. Tada "Aro" greitojo reagavimo rinktinės pareigūnai per operaciją nukovė R. Čeponį, nes jis sulaikomas bandė atsišaudyti.
Siūlomos švelnios bausmės
Nužudymais, plėšimais, neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, turto sunaikinimu ir kitais nusikaltimais kaltinamus S. Novikovą bei D. Fedčą prokuratūra siūlo nuteisti atitinkami 14 ir 10 metų laisvės atėmimu. D. Skačkauskui, kuris bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais ir suteikė jiems daug naudingos informacijos, prokuratūra prašė skirti nepilnus 3 mėnesius nelaisvės. D. Skačkauskas tuos mėnesius jau yra atkalėjęs nuo arešto iki tos dienos, kai "skilo" ir pradėjo pasakoti apie savo draugelių darbus. D. Skačkauskas tada buvo išleistas iš areštinės ir iki šiol yra saugomas valstybės, jį į teismą atlydi ginkluoti policijos pareigūnai. Tikriausiai ir nuosprendį Dainius klausys nenusiėmęs nuo veido maskuojančios kaukės.
Nežinia kokias bausmes šiems "tulpiniams" paskirs teismas, tačiau prokuratūra pasiūlė labai švelnius nuosprendžius. Juk kartais net už vieną žmogžudystę siūloma teisti iki gyvos galvos, o čia aukų - ne viena, nusikalsta grupėje, visi trys teisiamieji buvo banditų gaujos nariai. Matyt, prokurorai turi savų išskaičiavimų. Šiuo metu žinomi "Tulpinių" gaujos nusikaltimai siejami su daugiau kaip 30 žmonių nužudymu. Tarp jų ne tik nebereikalingi pačių nusikaltėlių bendrai, bet ir verslininkai, teisėtvarkos pareigūnai. Perdavusi teismui pirmąją bylą Generalinė prokuratūra toliau tiria į vieną sujungtas dar 22 "tulpinių" nusikaltimų bylas. Tokiu švelniu nuosprendžiu pirmiesiems "tulpiniams" prokurorai, matyt, tikisi paskatinti kalbėti ir kitus gaujos narius. Baudžiamasis kodeksas iki šiol leido prokurorams, teismui mainais už informaciją bei parodymus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tuos, kurie įvykdė lengvesnius nusikaltimus, tačiau nebuvo galima atleisti nuo atsakomybės gaujų vadų ir įvykdžiusiųjų tyčines žmogžudystes.
"Vertelkos įstatymas"
Tačiau nuo sausio 24-osios viskas apsivertė aukštyn kojom. Tą dieną paskutines savo kadencijos dienas stumiantis prezidentas Valdas Adamkus pasirašė įstatymą, kurį Seimas priėmė dar sausio 9 dieną, apie Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus. Šios pataisos suteikia prokurorams ir teisėjams galias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės organizuotų nusikalstamų gaujų narius, net ir įvykdžiusius žmogžudystes ir kitus sunkius nusikaltimus, jei jie teikia informaciją prieš buvusius savo draugus, atvirai pasakoja apie nusikaltimus. Žodžiu, šaudai, žudai, o kai priremtą prie sienos areštuoja, tampi policijos pagalbininku, parodai, kur užkasei ar užbetonavai vargšę savo auką, ir gali tikėtis malonės. Per to įstatymo svarstymą Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Raimundas Šukys bandė bent kiek apriboti pareigūnų galias ir siūlė, kad žmogžudžiams teismas privalėtų paskirti bent jau bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatyta bausmės žemiausioji riba, tačiau ir šią pataisą Seimas atmetė. Parlamentaras Romanas Sedlickas kreipėsi į prezidentą, kad šis nepasirašytų Seimo priimto įstatymo, tačiau Valdas Adamkus, matyt, galvoja taip, kaip ir Seimo dauguma. Dar svarstant įstatymo pataisas, jos buvo pavadintos "Vertelkos įstatymu" ir kalbama, jog priimtos specialiai, kad atleistų nuo bausmės Panevėžio "tulpinių" lyderius. Parodymus prieš buvusius gaujos narius, atrodo, duoda ir Baltušis, kuris irgi, matyt, tikisi atleidimo nuo bausmės. Advokatų tarybos pirmininkas Rimas Andrikis priimtas pataisas pavadino siaubingomis, nes jos pažeidžia įprastus teisinius principus. Kad šis įstatymas priimtas specialiai kai kurių gaujų vadams, aišku jau vien dėl to, kad jis ir galios tik tris mėnesius. Po gegužės 1-osios įsigalios naujas Baudžiamasis kodeksas, kuriame - vėl kitokia atleidimų nuo bausmės už nusikaltimus tvarka.
Gelbstimi pareigūnų kailiai?
Tad ar vertėjo laužyti ietis dėl trijų mėnesių? Jei nebūtų konkrečių asmenų, kuriems reikia šio įstatymo, ietys ir nebūtų buvusios laužomos. Tai greitai paaiškės. Pamatysim, kas ims pasakoti apie savo ir bendrų kruvinus darbelius. Gal Vertelka, gal Baltušis, o gal ir Gaidjurgis? Iš dalies prokurorus galima suprasti: gaujos visus savo įvykdytus nusikaltimus kruopščiai planavo, lyderiai numatydavo, kaip sunaikinti visus įrodymus. Nepagailėdavo net savų. Italų mafijos pavyzdžiu be žinios dingdavo ne tik žudikai, bet ir žudikų žudikai. Kaip sakoma, visi galai paslėpti giliai vandeny. Tad įrodyti teisme kai kuriuos nusikaltimus be gaujos narių prisipažinimo būtų neįmanoma. O jei parodymus duoda pats vadas? Tačiau yra ir kita pusė: nekreipiama dėmesio į auką ir jos gimines, gali įsivyrauti nebaudžiamumo principas. O parlamentaras Romanas Sedlickas rašte prezidentui rašo, kad žinant, jog korupcija, ypač teisėtvarkoje, yra viena iš mūsų jaunos valstybės opiausių bėdų, tad pataisų priėmimas "gali būti susietas ne vien tik su norais patobulinti procedūras kovai prieš nusikalstamą pasaulį, bet ir siekiais gelbėti kai kurių pareigūnų kailius". Parlamentaro nuomone, dėl naujų pataisų žmonių akyse dar žemiau kris pasitikėjimas teismais, nes nusikaltėliai, patys įvykdę kraupias žmogžudystes, bus paleisti teismo salėse aiškinant, kad jie "padėjo" išaiškinti nusikaltimus, kuriuos patys vykdė.
Dviejų žodžių reikšmė
Dabar manoma, kad naujosios pataisos veiks tik tris mėnesius, kol įsigalios naujieji kodeksai. Bet juk Seimas - visagalis. Kas Seimo nariams gali uždrausti pakeisti ir naująjį Baudžiamąjį kodeksą? Iš kitos pusės, kodeksas nėra kažkokia šventa karvė. Gyvenimas verčia koreguoti ir įstatymus. Štai Vyriausybė jau ėmė galvoti, kaip sugriežtinti įsigaliosiantį kodeksą, kad per švelnios baudžiamosios sankcijos neatrištų rankų automobilių vagims. Vidaus reikalų ministerijos požiūriu, automobilio grobimas neturėtų būti laikomas nesunkiu nusikaltimu, kaip numatyta dabartinės redakcijos kodekse, nes daugeliui Lietuvos gyventojų automobilis yra didelis turtas ir naują dažna šeima gali įsigyti ne anksčiau kaip po 1,5-2 metų. VRM specialistų nuomone, tai, kad 178-ajame naujojo BK straipsnyje, kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už vagyste, neišskirtas automobilio grobimas, tikėtina, kad tokių nusikaltimų padaugės. Tokią prognozę jie grindžia pastarųjų metų statistikos duomenimis. 2002 metų kovo 21 dieną įsigaliojus senojo BK pataisai, kai baudžiamoji atsakomybė už automobilio grobimą buvo numatyta tokia pati kaip ir už vagystę įsibraunant į gyvenamąją patalpą (laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų), automobilių vagysčių ėmė mažėti. Per pirmuosius 2002 metų mėnesius šis skaičius nuo 442 automobilių vagysčių sausio mėnesį išaugo iki 573 kovą. Priėmus įstatymo pataisas skaičiai ėmė mažėti: balandžio - rugpjūčio mėnesiais buvo užregistruojami vidutiniškai 445 automobilių pagrobimai per mėnesį. Todėl Vidaus reikalų ministerija siūlo papildyti 178-ąjį naujojo kodekso straipsnį žodžiais "pagrobė automobilį" ir už šį nusikaltimą, kaip ir už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ar saugomą teritoriją, numatyti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
