Mantas LIDEIKIS
Vilniaus pakraštyje esančioje Vaduvos gatvėje stovi keli Sovietmečiu statyti buvę bendrabučiai. Dabar šiuose daugiaaukščiuose įsikūrusios jau ne laikinai atvykusių, o nuolatinių sostinės gyventojų šeimos. O kad tai bendrabučio tipo namai, primena tik ilgi koridoriai su abiejose pusėse išsidėsčiusiais butais. Daugelyje jų gyvena padorios vilniečių šeimos, čia gyvenamąjį plotą nuomojasi į sostinę mokytis atvykę studentai.
Iki praėjusio pirmadienio pavakarės Vaduvos gatvės 23-iuoju numeriu pažymėtame tokio tipo daugiabutyje gyveno 34 metų vienišius Valdas S. Aukštu aukščiau su šeima čia buvo įsikūręs ir kitas šio namo gyventojas - 44 metų Vladekas B.
Būdami kaimynais vyriškiai, be abejonės, ne kartą susidurdavo laiptinėje, tačiau jokių draugysčių tarp jų nesimezgė. Valdas S. buvo pagarsėjęs girtuoklis, savo "atrakcijomis" ne kartą ir šiurpinęs savo laiptinės gyventojus. Tuo tarpu Vladekas B. - padorus vyras ir šeimos tėvas.
Bet lemtis šių dviejų vyrų kelius vis dėlto suvedė. Gaila, tačiau po šio įvykio apie Valdą S. belieka kalbėti tik būtuoju laiku, o Vladekui B. gresia ne vieneri metai nelaisvės. Mat įsikarščiavęs pastarasis sunkiai sužalojo kaimyną ir šis netrukus mirė. Viskas įvyko to paties namo laiptinėje.
Pranešimą, kad minėtajame name tarp dviejų kaimynų kilo rimtas susikibimas, sostinės policija gavo praėjusį pirmadienį, po šeštos vakaro. Į iškvietimą atvykę patruliai namo koridoriuje aptiko gulintį vyriškį su žaizda galvoje. Tai buvo Valdas S. Netrukus atskubėję greitosios pagalbos medikai, deja, jau konstatavo šio mirtį. Išsiaiškinti, kas įvyko, policijai nebuvo sunku. Mačiusieji nutikimą pareigūnams nurodė, kur galima rasti ir nužudymu įtartą Vladeką B.
Tačiau neskubėkime šio žmogaus teisti. Pasirodo, jog konfliktas su dažnai neblaiviu ir agresyviu Valdu S. įvyko tikrai ne prie butelio ir ne susikivirčijus dėl kokių nors menkaverčių priežasčių. Liudytojų pasakojimu, kaimynai susigrūmė po to, kai Valdas S. užpuolė ir peiliu pradėjo grasinti Vladeko B. sūnui. Maždaug keturiolikos metų amžiaus vaikinukas į Valdo nemalonę pateko po to, kai atėjo pasidomėti, kodėl iš šio tiesiai po jų gyvenamuoju plotu esančio buto virsta dūmai. Tuomet ir buvo užpultas peiliu ginkluoto vyro.
Abiejų vyrų kaimynai sako be galo gailintys ir vieno, ir kito. Ypač liūdna dėl netikėtai žmogų nužudžiusio Vladeko B. likimo. Pasak kalbintųjų, tai be galo rimtas, geras ir nuoširdus žmogus. Tuo tarpu žuvusiojo - tik gaila. Jaunas dar vyras buvo, tačiau gerą vardą seniai praradęs. Malonų žodį jam kalbėjusieji rado iš tiesų sunkiai.
Bendrabutyje nuo kaimynų akių nepasislėpsi. Ne vienas teigė, jog paskutines dvi savaites Valdas S. be perstojo gėrė. Nors jokio oficialaus darbo vyras nedirbo, pinigų pragyvenimui gaudavo su keliais panašiais į save rinkdamas ir į supirkimo punktą tempdamas metalo laužą. Ne vienerius metus čia gyvenęs girtuoklis kaimynams iš tiesų kėlė nemažai vargo. Pasak kai kurių, ne sykį kreiptasi ir į policiją, rašyti pareiškimai dėl triukšmingo ir agresyvaus Valdo elgesio ir nuolatinių girtavimų.
Tvarkingame ir švariame nuo pašalinių geležinėmis durimis atitvertame koridoriuje gyvenantys žmonės jau buvo įpratę regėti prisigėrusį iki sąmonės netekimo Valdą tysantį tiesiog koridoriuje. Iki išklerusiomis durimis uždaromo buto kojos šeimininką ne visuomet ir parnešdavo. Girtas Valdas nesivaržydavo ne tik šlapintis koridoriuje, bet ir po jį lakstyti nuogas, rėkauti ir keiktis, taip šiurpindamas kaimynus.
Deja, į sudrausminimus vienas gyvenantis triukšmadarys nereaguodavo, gyveno taip, kaip buvo įpratęs. Pasak kaimynų, jokių kitų artimųjų, galinčių jį kiek nors įtakoti, jis taip pat neturėjo. Išvyti jo niekas neturėjo teisės, mat Valdo butas priklausė jam, buvo privatizuotas. Dažnai nuo girtų kompanijų keliamo triukšmo jo bute aplinkui gyvenančiųjų neapsaugodavo ir įsistatytos geležinės durys - ką Valdas norėdavo, tą ir įsileisdavo.
Jo kaimynai papasakojo, kad dažnai pergeriantis vyras nejuokais užlipdavo "ant baltų arklių". Grįžęs girtas net ne visuomet sugebėdavo "nustatyti", kur yra jo butas, ir braudavosi vidun pas kaimynus, garsiai stebėdamasis, kodėl negali patekti į savo namus, ir spardydamas duris. Galų gale nugriūdavo ir užmigdavo koridoriuje.
Maža to, žmonės pastebėjo, jog jų kaimynas yra gana keistokų pažiūrų. Jį ypač traukė prie kaimynystėje gyvenančių berniukų. Viena iš kaimynių net kartą išdrįso jo paklausti, ar jis tik nesantis netradicinės seksualinės orientacijos. Tuomet susigėdęs Valdas atsakęs, jog ne. Tačiau prie vaikų jis vis kabinėdavosi ir žmonės savo atžalas nuo jo akylai saugojo, patardavo neiti prie kaimyno artyn, ypač tuomet, kai jis girtas.
Dar viena iš velionio keistenybių - jis kartais degindamas popierių ar tiesiog rūkydamas ir užmigdamas stipriai uždūmindavo savo kambarį. Iš jo buto sklindantys dūmai kaimynus nemažiau baugino ir dėl galimo gaisro pavojaus. Būtent to išsigandęs Vladeko sūnus tą nelemtą dieną ir nusileido patikrinti.
Kaimynai taip pat sakė žinantys, jog prieš keletą metų Valdas S. buvo atsidūręs už grotų, nors kai kurie, ypač tie, kurie šiame aukšte norėjo parduoti butus, tai stengėsi nuslėpti nuo galimų pirkėjų, tikindami, jog šis kaimynas išvykęs dirbti į Rusiją.
