Sigitas STASAITIS
"Aš nuteistas kalėti iki gyvos galvos nekaltai - už nusikaltimą, kurio nepadariau",- kartą užsukusiam į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą "Akistatos" korespondentui pasiguodė kalinys Stanislovas Smilgys.
S. Smilgio pasakojimu, prieš 11 metų Mažeikiuose mafiozai nušovė 31 metų Daivą Kalkauskienę bei du jos mažamečius vaikus. Kadangi policijai reikėję žūtbūt atskleisti didžiulį rezonansą sukėlusį nusikaltimą, Nors Stanislovas nurodė tikrąjį žudiką, Stanislovo žodžiais, kriminalistai apkaltinę jį. Kodėl? Žudikas, anot S. Smilgio, esąs įtakingas mafiozas, o jis - eilinis monteris. Daiva buvusi jo meilužė, ir to, girdi, užtekę.
Ramaus, mąstančio žmogaus įspūdį darantis 49 metų nuteistasis kalėjime daug skaito, mokosi ir dirba kompiuteriu. Kartu su dar 4 nuteistaisiais iki mirties jis eina aukštąjį mokslą, ir gana greitai taps socialiniu darbuotoju.
Dievu bei sūnum labai tikinčiai senyvai Stanislovo motinai burtininkė išpranašavo, kad tikrasis žudikas bus demaskuotas 2002 metais. Kadangi burtai laiku nesuveikė, "Akistata" nutarė padėti save kankiniu vadinančiam kaliniui. Laikraščio žurnalistas, nuvykęs į Mažeikius, surado liudytojus ir demaskavo žudiką "mafiozą", atėmusį gyvybę jaunai moteriai bei dviem nekaltiems vaikučiams.
Nušauta motina ir du vaikai
Iki šiol Mažeikiuose prisimenama neregėto kraupumo tragedija įvyko 1997-ųjų sausio 17-ąją. Tą rytą ramioje J. Vaičkaus gatvelėje gyvenantys žmonės pro savo nuosavų namukų langus pastebėjo, kad dega gretima lūšna, pažymėta 5-uoju numeriu. Liepsnos nebuvo matyti, tik skysti dūmai veržėsi pro apšiurusio, seniai remonto nemačiusio namo langus.
Kitoje gatvės pusėje gyvenantis kaimynas Ramūnas Norkus buvo vos prieš porą valandų grįžęs iš Maskvos. Keliautojas dar nespėjo prigulti, kai pastebėjo gaisrą ir puolė prie degančio namo. Atplėšęs duris vyras pamatė už jų gulinčią kaimynę D. Kalkauskienę, išvilko ją į gryną orą. Atskubėjo ir daugiau žmonių - jie purtė, gaivino moterį, bet ši nerodė jokių gyvybės požymių.
Toliau gelbėjimo darbus tęsė atlėkę ugniagesiai. Aplink namuką susibūrusi minia žmonių aiktelėjo, kai gana greitai užgesinę gaisrą gelbėtojai iš namo išnešė du suglebusius vaikų lavonėlius. Andriui buvo 9, jo sesutei - 7 metai.
Netrukus po J. Vaičkaus gatvę ir visus Mažeikius pasklido kraupi žinia: trijulė ne šiaip užduso gaisro metu, o kažkas naktį juos visus tris nušovė ir maskuodamas trigubos žmogžudystės pėdsakus padegė namą!
Sudaryta tyrimo grupė
Prokuratūroje nedelsiant buvo sudaryta tyrimo grupė ir mestos visos teisėsaugininkų pajėgos, kad baisus nusikaltimas būtų kuo greičiau atskleistas.
"Pamenu, kad iki šiol neregėta triguba žmogžudystė įvyko eilinės darbo dienos, penktadienio rytą. Mes, visi policininkai, supratome, kad liudytojų, įtariamųjų nėra, tad laukia sunkus savaitgalis, bemiegės naktys. Iš tikro netrukus mums visiems buvo įsakyta atidėti kitus darbus ir vykdant tyrimo grupės pavedimus ieškoti žmogiškumą praradusio nusikaltėlio ar jų gaujos", - prisimena Alfonsas Motuzas, tuomet dirbęs apylinkės inspektoriumi, o dabar vadovaujantis Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Tyrimo grupė pirmiausiai nustatė, kad J. Vaičkaus gatvės 5-ajame namelyje anksčiau gyveno prasigėrę sutuoktiniai bei jų sūnus, irgi alkoholikas, niekur nedirbantis II grupės invalidas Algimantas Kesminas (g. 1954 m.).
Po tėvų mirties, 1995 metais, į namuką pas brolį iš Kretingos atsikraustė Algimanto sesuo Daiva Kalkauskienė su dviem vaikais - Andrium ir Raimonda.
Nebuvo nė vieno liudytojo
Nusikaltimo vietos apžiūra parodė, kad namelis neapvogtas. Tiesa sakant, nelabai ten buvo ką vogti - Daiva dirbo aukle, jos vyresnis brolis Algis - nuolat ligoninėje gydėsi tuberkuliozę, o išėjęs valkiojosi po landynes ir gėrė. Name būriais lakstė žiurkės, nebuvo nei patogumų, nei prabangių daiktų. Atvirkščiai - tragedijos išvakarėse sugedo televizorius, subyrėjo krosnis ir balione pasibaigė viryklės dujos, todėl paskutines savo dienas D. Kalkauskienė su vaikais nugyveno niūriai bei kęsdami šaltį.
Tyrimas pradėtas iškėlus svarbiausią kriminalistų klausimą - kam tai padaryti buvo naudinga.
Kadangi trys žmonės nužudyti ne apiplėšimo metu, nekilo abejonių, jog tai buitinė žmogžudystė. Šią prielaidą patvirtino ir tai, kad žmonės nušauti mažo kalibro kulkomis iš savadarbio ginklo, kurių rimti banditai ar samdomi žudikai nenaudoja.
Ištyrę žuvusios D. Kalkauskienės kraują ekspertai jame alkoholio nerado. Taigi, tragedijos naktį namelyje nevyko išgertuvės, kurių metu paprastai praliejamas kraujas.
Gal ką nors galėtų papasakoti Daivos brolis A. Kesminas? Gal jis susipyko su seserim ir įsiūčio metu ją ir vaikus iššaudė? Jei ne, kodėl jis net po tokios tragedijos negrįžta namo? Gal slapstosi?
Neatsikeldamas gėrė penkias paras
Tačiau pasiųsti policininkai greitai išsiaiškino, kad aukos brolis ne slapstosi, o penkta diena guli paslikas girtuoklių landynėje.
Sausio viduryje Algimantas eilinį kartą gydėsi džiovą ligoninėje. Iš jos paleistas Algis dar sausio 12-ąją, sekmadienį, nukėblino pas bičiulius, gyvenančius už puskilometrio - Sedos gatvės 25-ajame name. Tai dabar ten gražus, suremontuotas namukas, o tuomet buvo tikra neprasiblaivančių girtuoklių irštva. Iš jos nekeldamas kojos, A. Kesminas 5 paras gėrė su Juozu Pukeliu (g. 1943 m.), jo sugyventine Irena Joniškiene (g. 1947 m.) bei dar keliais užsukusiais girtuokliais - iki pat sausio 17-osios. A. Kesmino alibi - geležinis, tyrėjams Algimaną teko išbraukti iš įtariamųjų sąrašo.
Tuomet pareigūnų akys nukrypo į buvusį Daivos sutuoktinį - Arvydą Kalkauską (g.1965 m.), gyvenantį Kretingoje. Daiva draugėms buvo pasakojusi, jog girtas Arvydas ją yra mušęs, vaikęs su kirviu.
Istorija žino, kad moterų paliktiems vyrams skaudžiai užgaunama savimeilė, tokie vyrai kartais praranda protą, ima kerštauti - tad visai logiška, kad A. Kalkauskas galėjo turėti motyvą nužudyti žmoną ir vaikus.
Pabėgo ir vyras, ir gerbėjas
Įtariamasis buvo nedelsiant Kretingoje surastas ir ištardytas. A. Kalkauskas dievagojosi nesąs toks beprotis, kad žudytų mylėtą moterį, o juolab savo vaikus. Be to, sausio 17-ąją jis tikrai nebuvo Mažeikiuose ir pateikė tai įrodantį alibi. Taip sumažėjo dar vienu įtariamuoju.
Nedaug žinių suteikė ir nužudytosios sesuo Danutė Putkalienė (g. 1954 m.), Kretingoje gyvenusi kirpėja. Ji papasakojo, kad D. Kalkauskienė nesutarė su vyru Arvydu. Kai jis 1995 metais parsivedė kitą, pora išsiskyrė. Nebeturėdama Kretingoje vietos, D. Kalkauskienė išsikraustė į tėvų namą Mažeikiuose, kur iki to laiko karaliavo vienišas A. Kesminas. Daiva seseriai pasakojo Mažeikiuose susiradusi labai gerą darbą ir gyvenanti karališkai.
Štai asmeninis Daivos gyvenimas klojosi kiek prasčiau, nors moteris susipažino su nauju gerbėju - Stanislovu Smilgiu. Prieš tragediją kartą abu buvo atvykę paviešėti pas D. Putkalienę. Daiva neslėpė, kad S. Smilgys Mažeikiuose turi žmoną, tačiau ją palikęs ir jie dabar gyvenantys kartu. Prie Stanislovo buvo prisirišę ir Daivos vaikai - viešėdami pas Danutę mamos draugą jie vadino tėveliu.
Tačiau vėliau D. Putkalienė iš sūnėno ir dukterėčios išgirdusi, kad mamos draugas pradėjęs girtauti, o tuomet būnantis agresyvus. Galiausiai D. Putkalienė sužinojo, kad sesuo su S. Smilgiu susipyko, palikęs Daivą S. Smilgys grįžo pas žmoną.
Nužudyta, nes per daug žinojo?
Priėję aklavietę kriminalistai ištardė kaimynus - paprastai jie žino daugiausiai. Ypač daug vertingų žinių suteikė artimiausia žuvusios Daivos kaimynė bendraamžė Roma Žaltauskienė. Daiva nuolat užsukdavo pas Romą paplepėti, tad tarp moterų paslapčių nebuvo.
Vos persikėlusi į Mažeikius D. Kalkauskienė susirado auklės bei namų šeimininkės darbą pas pasiturinčius verslininkus Viktoriją ir Rimvydą G.
Naujas Daivos draugas S. Smilgys nedraudė savo moteriai tarnauti turtingiesiems, tačiau Mažeikių pakraštyje prie parko gražiame dviejų aukštų name įsikūrusius sutuoktinius Stanislovas vadino mafiozais.
Stop! Gal tai ir yra tie žmonės, kurie, nuteisto S. Smilgio nuomone, užsakė nužudyti D. Kalkauskienę? Koks jų motyvas? S. Smilgio žiniomis, dirbdama turtuolių name Daiva galėjo nugirsti "ką nereikia" ir už tai užmokėti gyvybe.
Auklę mylėjo ir vertino
Tačiau kodėl "mafiozai" pašalino ne tik "daug žinojusią" moterį, bet ir niekuo dėtus jos vaikus? Kam be reikalo rizikuoti triguba žmogžudyste, kai būtų galima žymiai paprasčiau atsikratyti vienintele liudytoja?
Pasirodo, S. Smilgys atsakymo nežino. Jis neturi ir įrodymų. Jis tik tuo tiki.
Šio tyrimo autoriui "mafiozai", žinoma, irgi neprisipažintų. Tad "Akistata" apklausė jų kaimynus.
"Ką jūs, tai labai ramūs, tvarkingi, tiesiog pavyzdingi žmonės, neturintys jokio slapto verslo, apie kurį nugirdus reiktų liudytojus žudyti, - korespondentą choru tikino verslininkų kaimynai. - Rimvydas nuolat prapuolęs darbe, jis su tarnaite D. Kalkauskiene mažai bendraudavo. O jo žmona Viktorija mylėjo Daivą, domėjosi jos gyvenimu, jai padėdavo, mokėjo labai gerą algą".
Kaimynai žino, kad kai sausio 17-ąją D. Kalkauskienė nepasirodė darbe, Viktorija labai sunerimo, ėmė savo darbininkės ieškoti. Kadangi D. Kalkauskienė neturėjo telefono, Viktorija paskambino Daivos kaimynei R. Žaltauskienei. Iš jos sužinojusi, jog Daiva su vaikais nužudyti, Viktorija patyrė sukrėtimą.
Tyrimas užstrigo aklavietėje
Nebeturėdami įtariamųjų, kriminalistai panoro susipažinti ir pabendrauti su S. Smilgiu - gal jis pasakys, už ko užsikabinti.
Buvęs Daivos meilužis rastas toje pačioje landynėje, kur gėrė ir nužudytosios brolis A. Kesminas - Sedos gatvės 25-ajame name. Nuvežtas į tada dar veikusią blaivyklą ir apklaustas Stanislovas teisinosi prisigėręs iš skausmo - juk jo mylimoji nužudyta! Sulaikytasis nebuvo labai girtas, o svarbiausia, policijai nežinomas, neteistas, dirbantis, todėl pagailėję gedinčio vyriškio pareigūnai jį paleido. S. Smilgys grįžo į tą pačią landynę pas sugėrovus. Tiesa, buvo apklausti ir tie, tačiau sunkiai liežuvius vartantys girtuokliai buvo beverčiai liudytojai.
Baigėsi pirmoji tyrimo para, o tyrimas nepasistūmėjo nė per nago juodymą. Abejonių nekėlė, kad žudikas vaikšto šalia. Tačiau kur? Kaip jį surasti?
Mažeikių prokurorų ir kriminalistų garbei reikia pripažinti, kad jau kitą parą žudikas buvo sugautas, parašė atvirą prisipažinimą, prisipažino, dėl ko nušovė moterį ir jos vaikus, parodė, kaip tai padarė. Kaip tai įvyko, skaitykite kitame "Akistatos" numeryje.
S. Stasaičio nuotr.
(Smilgys) Už grotų S. Smilgys kankinasi jau 11 metų ir, tikėtina, kalės iki mirties. Jis tikina, kad kenčia už tai, ko nepadarė. "Akistata" kaliniui padės surasti tiesą ir tikrąjį žudiką.
(Luk-stud-1) Laukdamas teisybės ir laisvės, S. Smilgys (penktas iš kairės) Lukiškių kalėjime eina aukštąjį mokslą - žada tapti socialinis darbuotojas.
(Motuzas-Alfonsas) Dabar Mažeikių policijai vadovaujantis vyresnysis komisaras Alfonsas Motuzas prisimena, kad kol buvo atsikleista Daivos ir jos vaikų žmogžudystė, visi miesto policininkai dirbo dieną naktį.
