Kęstutis ASTRAUSKAS
Politikų liežuviai tartum šluotos
Prezidentūros nuodėmes iššluos.
Nors žemdirbiui ir "ubagui" atrodo,
Jog visas kraštas - muilo burbuluos.
Nes Paksas lyg iš ąžuolo kamieno
Išdrožtas ir ramus lyg statula.
Gal padeda jam patarėjai Dievo?
Gal Lolišvili magiška galia?
Laurinkus šit išgarsino dantistę
Smailytę - gal dėl to, kad ji smaila?
O gal kad tarptautinė aferistė
Kažkam įdūrė skaudžiai kaip yla?
Nors konservatoriai tartum krankliai vis rėkia:
"Nereikalingas prezidentas toks!"
Bet patys griebia tik meduotą riekę,
Nebodami, kad juos tauta išjuoks.
Ir kas toj Lietuvėlėj pasidarė?
Viens kitą kaltinam niekšybėmis, melu.
Nors, rodos, kibirais naminę geriam
Ir silkės uodegos užtenka ant stalų.
Tikėkime, jog greit išnyks Prezidentūroje stebuklai
Ir Nemunėlis vėl srovens ramus.
Atšips visi politikierių pjūklai
Ir vėl šypsosis jie prieš rinkimus.
