Seimas negalės pratęsti kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą grąžinimo terminų ir iki šių metų pabaigos privalo pakeisti dabar kompensacijų mokėjimo tvarką nustatantį įstatymą. Taip antradienį nutarė Konstitucinis Teismas.
"Aš patenkintas tuo, kad, mano nuomone, Seimas jau negalės pratęsti terminų, nebent Europos Sąjungoje būtų krizė ir atsirastų rimtas pretekstas juos pratęsti", - išklausęs Konstitucinio Tesimo nutarimą, žurnalistams sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Rimantas Lekas.
Pagal 1998 metų Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tam tikros asmenų grupės kompensacijas už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius turėjo gauti iki 2002 metų rugpjūčio 1 dienos.
Kompensacijas už gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus jiems valstybė turėjo grąžinti iki 2006 metų.
Tačiau 1999 metais pakeitus šį įstatymą kompensacijų grąžinimo terminai pratęsti metams. Iš viso valstybė 120 000 gyventojų yra skolinga 1,2 milijardo litų.
Konstitucinis Teismas antradienį konstatavo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą procesas labai užsitęsė. Terminai, kaip skelbiama nutarime, per kuriuos turi būti baigta mokėti pinigines kompensacijas, pratęsti ne vieną kartą ir pagal įstatymą neaišku, kokia kompensacijos dalis ir kada bus išmokėta.
Tokia situacija, anot Konstitucinio Teismo, "mažina teisinio reguliavimo tikrumą, teisinį saugumą, duoda pagrindą abejoti, ar valstybė laiku įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, ar ateityje vėl nepailgins jų vykdymo terminų. Terminų pratęsimas mažina žmonių pasitikėjimą valstybe ir teise".
Tačiau, anot nutarimo, Seimas 1999 metais galėjo pratęsti kompensacijų išmokėjimo terminus, nes dėl Rusijoje kilusios ekonominės-finansinės krizės ir kitų išorinių veiksnių Lietuvoje buvo susidariusi ypač sunki ekonominė-finansinė padėtis ir į valstybės biudžetą nebuvo surinkta labai didelė pinigų suma.
Pagal dabar galiojantį įstatymą nedarbingiems, pensinio amžiaus žmonėms, taip pat 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 metų birželio 15 dienos apdovanotiems asmenims kompensacijų išmokėjimo terminas dar pratęstas iki 2007 metų.
Šių asmenų sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai ar įvaikiai kompensacijas pagal įstatymą turėtų gauti iki 2009 metų.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją turto valdymo tvarką nustato Seimas įstatymu. Įstatymų leidžiamoji valdžia taip pat gali nustatyti kriterijus, pagal kuriuos Vyriausybė galėtų nustatyti, kokią dalį lėšų, skirtų piniginėms kompensacijoms už visus nekilnojamojo turto objektus mokėti, valstybė skirs piniginėms kompensacijoms.
Tačiau pagal kompensacijų išmokėjimą nustatančius 1999 metų ir 2003 metų įstatymus pati Vyriausybė be papildomų kriterijų gali spręsti, kiek lėšų kasmet skirti piniginėms kompensacijoms.
Todėl Seimas šiais įstatymais, anot nutarimo, tik jam pagal Konstituciją priklausančius įgaliojimus perdavė Vyriausybei ir "taip konstituciškai nepagrįstai susiaurino savo įgaliojimus ir išplėtė Vyriausybės įgaliojimus".
Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu įpareigojo Seimą pakeisti ir (ar) papildyti 2003 metų įstatymą taip, kad pakeitimai nedarytų įtakos nuosavybės ar kompensacijų už nuosavybę išmokėjimo procesui.
Taip pat suprasdamas, kad įstatymo pakeitimui ir valstybės finansinių išteklių perskirstymui reikalingas laikas, Konstitucinis Teismas nutarė, kad šis sprendimas bus oficialiai paskelbtas "Valstybės žiniose" šių metų gruodžio 30 dieną. Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja tik oficialiai paskelbus juos "Valstybės žiniose".
