Po susitaikymo - tragedija
Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno apygardos teismo teisiamųjų suole Gervėnupio kaimo (Kauno r.) gyventojas Artūras Survila (44 m.) sėdėjo dėl to, kad buvo kaltinamas per išgertuvių konfliktą smūgiais taip sužalojęs savo sugyventinę Virginiją Rudienę (43 m.), jog šioji po savaitės ligoninėje mirė. Vyras teismui bandė įpiršti naują įvykio aplinkybę ir tvirtino esąs nekaltas dėl savo moters mirties.
Sugyventiniai kartu gyveno apie 8 metus, augino mažametę abiejų dukrelę Jurgitą. (Dabar mergytė - vaikų namuose.) Niekam nebuvo paslaptis, kad pora dažnai išgėrinėja, o tada pykstasi ir mušasi. Pats Artūras teisme pasakojo, kad kelias dienas iki lemtingojo kivirčo, kuris nutiko 2006-ųjų kovo 12 dieną, abu daug gėrė, nes šventė susitaikymą ir kartu džiaugėsi, kad savo būste - "Gervėnos" sodų bendrijoje esančiame sodo namelyje - pagaliau susitvarkė buvusias elektros problemas. Lyg tyčia, nutarus gyventi šviesiai, girtus sugyventinius tądien supjudė Artūro įtarinėjimai ir pavydas. Žodis po žodžio, ir vyras tikino nepakęsiąs, kad toks Kęstas Kvedaras, kuris ankstesnio poros rimto barnio metu gyveno kartu su Virginija, vis rašinėsiąs jam nešvankias SMS žinutes ir tvirtinsiąs, jog ne kartą yra miegojęs su Virginija. Šia tema pokalbis pakrypo dėl to, kad tuo momentu moteris gulėjo ant lovos ir maigė rankoje laikomą telefoną.
Pavydaus sugyventinio priekaištai Virginiją suerzino, ir ji metė iš rankų telefoną. Artūras į tai atsakė, jo tvirtinimu, dviem nestipriais delno pliaukštelėjimais moteriai per veidą.
- Nuo tų kirčių Virginija atsigulė, o aš išėjau į lauką malkų. Dar mačiau, kad jai iš nosies bėga kraujas, bet tik tiek. Paskui, būdamas lauke, mačiau, kaip Virginija išėjo į lauką su šiukšlių kibiru ir pargriuvo. Pati atsikėlė ir vėl grįžo į kambarį. Grįžęs ją radau jau vėl gulinčią lovoje, - pasakojo teisme Artūras, anksčiau pareigūnams apie tai nė karto neužsiminęs, nes esą niekas jo taip detaliai neklausinėjo.
Anot Artūro, parėjęs iš lauko, jis atsigulęs miegoti šalia savo moters ir tik rytą pastebėjęs, kad Virginija vos vos kvėpuoja. Vyras suskubo šauktis kaimynę, kad šioji iškviestų greitąją. Paklaustas, kodėl iš vakaro nesusirūpino savo gyvenimo drauge, teisinosi buvęs neblaivus - tądien su Virginija vienodais kiekiais išgėręs puslitrį degtinės.
Baigėsi tuo, kad be sąmonės į ligoninę išvežta Virginija po savaitės ligoninėje mirė. Mirties priežastis - sunki galvos trauma.
Teisme liudiję Virginijos Rudienės artimieji negailėjo blogų žodžių teisiamajam ir vadino jį melagiu. Virginijos motina Pranė Dobilienė prisiminė, kad duktė ne kartą parėjo sumušta sugyventinio ir kartodavo, jog daugiau su juo negyvens. Vyras ją mušdavęs ne tik rankomis, bet ir stalo koja, taip pat smaugdavęs - mėlynės nuo nelaimėlės kūno beveik nepranykdavusios. Tą patį patvirtino ir trys vyresnieji Virginijos vaikai, gimę buvusioje jos santuokoje. Jie žinojo, kad mama, susipykusi su Artūru, sulaukdavo jo skambučių ir SMS žinučių - sugyventinis kviesdavęs taikytis. Taip visada ir pasibaigdavę. Bene aršiausiai su mama Artūras elgdavęsis kelis mėnesius iki jos mirties. Tai liudijęs Virginijos sūnus Arvydas skaičiavo, kad sugyventinis jo mamą sumušdavo kone kiekvieną mėnesį, ir neslėpė, jog ir mama kartais Artūrui užvoždavo. Buvę, kad Arvydui tekę sugyventinius skirti, mušamą mamą ginti. Panašiai liudijo ir dvi Virginijos dukros, iki tragedijos gyvenusios pas močiutę, Virginijos mamą. Vienai iš jų Artūras, išvežus leisgyvę Virginiją į klinikas, iškart prasitarė, kad savo moterį jis sumušė per kilusį barnį.
Teisme liudijo ir Kęstas, dėl kurio Artūras keldavo pavydo scenas Virginijai. Vyras tikino, kad pats niekada nematė Virginijos sumuštos, bet tada, kai trumpai abu kartu gyveno, moteris jam buvo pasakojusi, kokį pragarą kęsdavusi, ir atvirai sakiusi, kad bijo A. Survilos. Šis, liudytojo tvirtinimu, ir jam buvo skambinęs - grasinęs užmušti dėl pavydo. Apie tai, kad sugyventinis smurtaudavo, Virginija buvo pasakojusi ir sodo kaimynei.
Teisme liudijo ir policijos tyrėja, po įvykio apklaususi įtariamą A. Survilą. Pareigūnė prisiminė, kad Artūras jautėsi kaltas dėl savo moters mirties, labai jaudinosi, išgyveno ir net apsiverkė, o kai rodė, kaip tuokart kirto Virginijai per galvą, tai pareigūnei susidarė įspūdis, jog smūgiai buvę labai stiprūs.
Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, kad V. Rudienės patirta sunki galvos trauma - ne griuvimo pasekmė, ir kitais bylos duomenimis, buvo pripažinta A. Survilos kaltė nužudžius sugyventinę. Priežastis - susierzinimas ir pyktis dėl moters spėjamos neištikimybės. Teismas dar atkreipė dėmesį ir į neigiamą teisiamojo charakteristiką: alkoholio nevengiantis vyras, po sugyventinės mirties paliktas laisvėje, vėliau Kaišiadorių rajone sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir už tai buvo lygtinai nuteistas. Dabar subendrinus abi bausmes - už avariją ir už sugyventinės nužudymą, Artūras Survila pasiųstas kalėti 11 metų. Paskelbus nuosprendį, buvo nutarta nuteistąjį suimti teismo salėje.
Teismo nuosprendžiu A. Survila dar įpareigotas sumokėti civilinius ieškinius Virginijos netekusiai jos motinai ir mamos netekusiems visiems keturiems jos vaikams, taip pat padengti V. Rudienės gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai - iš viso kiek per 61 tūkstantį litų.
2008 10 02
