• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

TEISMAI

Kaltino žiauriai – nuteisė švelniai

Irena ZUBRICKIENĖ

Kaimynų konfliktas dėl automobilio galėjo būti mirtinas. Su tokia nuostata į Kauno apygardos teismo posėdį ėjo valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė ir nukentėjęs kaunietis Česlovas Žukas (50 m.) bei jį palaikantys asmenys. Kitam kauniečiui – Stanislovui Feliksui Brazauskui (69 m.), anksčiau neteistam pensininkui – grėsė griežta teismo bausmė už pasikėsinimą nužudyti.

REKLAMA
REKLAMA

Dviejų garažų kaimynų konfliktas sprogte sprogo 2006-ųjų gegužės 22-osios pavakarę, kai St. F. Brazauskas, būdamas neblaivus, Kaune, Kuršių gatvėje esančioje garažų bendrijoje „Šarkuva“, bendrame koridoriuje, vieną kartą peiliu smogė Č. Žukui į krūtinę. Specialistai nustatė, kad 2 centimetrų gylio žaizda komplikavosi – nukentėjusiajam teko gydytis ir kurį laiką neiti į darbą. Įvykis buvo traktuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.

REKLAMA

Už ką pensininkas buvo taip supykęs, kad galėjęs net nužudyti, teisme taip ir nebuvo atsakyta. Pats kaltinamasis St. F. Brazauskas tikino, jog nesiekė nei nužudyti, nei sužaloti, o tik gynėsi nuo pas jį atėjusio pasikalbėti kaimyno Č. Žuko, kurio vizito nepageidavo. Esą agresyvus svečias, lieptas išeiti, puolė šeimininką ir kelis kartus įspyrė jam į koją bei ranką. Tuomet St. F. Brazausko rankoje ir atsidūręs virtuvinis peilis, kurio geležtė – per 11 centimetrų. Juo mosuojant, padarytas sužalojimas.

REKLAMA
REKLAMA

Peilio dūrį į krūtinę patyręs Č. Žukas pasakojo kitaip. Anot jo, abu, būdami garažo kaimynai, pykdavosi dažnai, nes St. F. Brazauskas savo automobiliu nuolat įžūliai užstatydavo Č. Žuko garažo duris – šiam būdavo neįmanoma patekti į savo garažą. Jeigu Č. Žukas paprašydavo patraukti automobilį, sulaukdavo tik keiksmų ir grasinimų. Panašiai buvo ir lemtingąją popietę – konfliktą pradėjęs St. F. Brazauskas. Anot Č. Žuko, jis stumdėsi ir koneveikė kaimyną. Kai Č. Žukas, užrakinęs savo garažo duris, norėjo išeiti, kaimynas jį pasivijo ir netikėtai smogė peiliu į krūtinę. Vyrai susikibo, o juos tuoj pat išskyrė konfliktą matę ir atbėgę kiti kaimynai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Po sužalojimo buvau nedarbingas, todėl patyriau didelę turtinę žalą, - teisme kalbėjo nukentėjęs Č. Žukas. – Taip pat nukentėjo ir mano profesinė karjera, nes dėl sužalojimo nebuvau skiriamas vadovauti prestižiniams statybos objektams Vilniuje. Be to, aš ir mano šeima tapome nesaugūs, vengiame būti garaže.

REKLAMA

Nuoskaudų ir žalos patyręs nukentėjėlis, vienos žinomos Kauno bendrovės statybų vadovas, prašė teismo priteisti iš kaltinamojo per 43 tūkstančius litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismui tokia suma sukėlė abejonių, nes nukentėjusysis nebuvo pristatęs visų tai įrodančių ir argumentuojančių dokumentų. Be to, teismas teigė, jog 43 tūkstančiai litų – per dideli pinigai niekur nebedirbančiam pensininkui.

REKLAMA

Teismas, atmesdamas teisiamojo pateiktą savigynos versiją ir aiškindamasis, ar neblaivus pensininkas St. F. Brazauskas elgėsi kaip chuliganas ir tikrai siekė nužudyti kaimyną, labiau vadovavosi nukentėjusiojo ir liudininkų parodymais. Keli konfliktą matę liudininkai teigė, jog pasikarščiavęs St. F. Brazauskas po to, kai pasivijo auką ir vieną kartą smogė peiliu bei tuoj buvo nuginkluotas ir apramintas, iškart nutilo – nesipriešino ir kovos netęsė, net nesislėpė, o čia pat susirūpinęs vaikštinėjo ir niekam nebegrasino. Taip apibūdintas kaltinamojo elgesys leido teismui apibendrinti, kad jokių chuliganizmo apraiškų nebuvo, kaip nebuvo ir pasikėsinimo nužudyti. Nusikaltusio pensininko veiką teismas įvardijo tik kaip nesunkų Č. Žuko sveikatos sutrikdymą, padarytą dėl paprasčiausio pykčio ir keršto, kurį pagimdė ilgai tvyrojusi dviejų kaimynų nesantaika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Peiliu smurtavusiam pensininkui St. F. Brazauskui Kauno apygardos teismas paskyrė švelnią 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 2 metams. Tiek laiko nuteistasis įpareigotas neišvykti iš savo namų ilgiau kaip 7 paroms nepranešęs bei atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

Gali būti, kad toks teismo nuosprendis, galbūt kitaip įvertinus įvykio aplinkybes ir detales, bus pakeistas, mat apeliacinius skundus Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikė ir nukentėjusysis su savo advokatu, ir nuteistasis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų