Ž. Lekavičiaus gauja - už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Nuo 13 iki 20 metų. Tiek laiko turėtų už grotų praleisti šeši 23 - 36 metų kauniečiai, kuriuos Kauno teisėsaugininkai vadina Lekavičiaus gauja. Vadeiva "tituluotas" Žydrūnas Lekavičius (36 m.), iki suėmimo dirbęs vienoje Kauno bendrovėje krovėju-transportuotoju, o anksčiau buvęs seniesiems "daktarams" priskiriamo Iliodoro Popovo, pravarde Popas (šis dingęs prieš 10 metų, o vėliau rastas nužudytas ir užkastas Kazlų Rūdos miškuose), asmens sargybinis.
Nusikaltimams kruopščiai ruošdavosi
Nors teisme kaltinamieji kategoriškai neigė, kad buvo susibūrę į nusikalstamą gaują, kuriai vadovavo Žydrūnas, tačiau tokia pozicija buvo įvertinta tik kaip gynybos versija, siekiant mažesnių bausmių. Mat dauguma kaltinamųjų iki teismo davė nuoširdžius, išsamius parodymus, kurie beveik nesiskyrė.
2005-ųjų pradžioje Ž. Lekavičius subūrė plėšikų gaują. Teisėsaugininkams pavyko nustatyti 7 gaujos narius, bet vienas iki šiol pasislėpęs nuo teisingumo, o dar keli nežinomi.
Ž. Lekavičius neišdavė, iš ko gaudavo informacijos apie turtingus verslininkus ir pinigų kolekcininkus, tačiau gavęs kruopščiai ruošdavosi. Sušaukdavo savo "komandą", pasakydavo, koks darbelis laukia, paskirstydavo vaidmenimis - kas iš anksto iššniukštinės objektą, kas sužinos būsimųjų aukų kasdienybės detales, kas veš smurtauti, o kas bus smogikai, kas stebės aplinką ir tuoj skambins, jeigu įtars pavojų, o kas neš grobį ir kaip jį dalinsis. Belikdavo laukti konkrečios datos, kada vykdyti Ž. Lekavičiaus užduotis.
Visi nustatytieji gaujos nariai - daugiau nei 10 metų jaunesni už vadeivą, bet jau po kartą ar kelis už chuliganizmą, vagystes teisti vaikinai, kuriems vyresnio gaujos lyderio, taip pat turinčio 2 teistumų patirtį, pamokos buvo nauja praktika ir azartas, o jo pažadai - tikslas: visi norėjo greitai praturtėti, mėgautis prabanga. Tiesa, bene didesnę grobio dalį Žydrūnas esą turėdavo atiduoti savo informatoriams, todėl jo parankiniai, atlikę juodą darbą, nebūdavo labai patenkinti.
Ž. Lekavičius suvokė, kad treningais dėvintys vaikinai - praėjusių dešimtmečių nusikalstamo pasaulio atgyvena, tad savo "berniukams" jis nurodydavo apsirengti tvarkingai, inteligentiškai, kad kuo mažiau kristų į akį.
Apiplėšė prabangią parduotuvę
2005-ųjų vasario pradžioje Ž. Lekavičiaus gaujos aukomis tapo kauniečiai sužadėtiniai Lina A. ir Arūnas M. vertęsi prekyba ir nuomojęsi patalpas Savanorių prospekte. Nusikaltėliams buvo žinoma, kada verslininkai dirba, o kada tvarkosi užsidarę. Mindaugas Maslauskas (tada buvo 20 m.), pravarde Čiakas (dėl kikbokso pasiekimų), ir jo bendraamžis Marius Čebelis, turintys apsaugininko darbo naktiniuose klubuose patirties, rytą buvo pasiųsti "nukenksminti" prekiaujančią Liną A., kuri, kaip jie buvo iššniukštinėję, tuo metu patalpose buvo viena. Mergina tvarkėsi, ruošėsi darbo dienai, tad buvo dar užsirakinusi. Tačiau ji pati įsileido į duris pasibeldusius 2 vaikinus, kurie jai pasirodė esantys sužadėtinio draugai arba bent pažįstami. Tvarkingais pirkėjais dėjęsi smogikai mandagiai teiravosi pardavėjos apie brangius kvepalus, apžiūrinėjo lentynose išdėstytas prekes, "ruošėsi" pirkti, kol netrukus į duris pasibeldė ir lygiai taip pat buvo įsileistas trečiasis vaikinas (teisme jis liko neįvardintas). Tas trečiasis be jokių skrupulų puolė prie pardavėjos ir pradėjo ją smaugti, parvertė ant žemės ir smogė kumščiu į galvą. Mergina prarado sąmonę. Kai netrukus ji atsigavusi pamatė, jog "pirkėjai" kraunasi kvepalus ir kitas parduotuvės prakes, pradėjo šaukti. Tada smogikai papurškė dujų merginai į veidą, lipnia juosta užlipino burną, surišo rankas, numovė nuo piršto žiedą su Svarovskio akmenukais ir nutempė toliau. Nusikaltėliams besikraunant prekes netikėtai atvyko pats verslininkas Arūnas. Įėjęs į parduotuvę jis pamatė, kad viskas išvartyta, o centre - dar keli daiktų prikrauti krepšiai. Verslininkas pradėjo šaukti, tačiau prišokę smogikai jį nutildė smūgiais ir spyriais. Plėšikams pasipriešinęs vyras buvo surištas parduotuvėje buvusiais kaklaraiščiais, jam į akis papurkšta dujų ir ant galvos apmuturiuota striukė.
Kai plėšikai pasišalino, verslininkas skubiai pakilo ir dar spėjo šūktelėti greta dirbančiai prekybininkei, kad spėtų užsirašyti lauke laukusio mikroautobuso numerius. Merginai tai pavyko.
Tuo metu sėkmingai pasprukusi gauja jau dalinosi grobį - Ž. Lekavičius sėbrams atseikėjo ir pinigais, ir brangiais daiktais. Nustatyta, kad plėšikai tuokart pagrobė įvairių prekių už beveik 18 tūkstančių litų. Tas grobis - tai kosmetika, vyriški ir moteriški drabužiai, mobilieji telefonai ir kt.
Dėjosi esą policininkai
Po 4 mėnesių gauja ėmėsi naujo objekto. Ž. Lekavičius gavo informacijos, kad Baltijos gatvėje gyvenantis Ričardas S., lėktuvo pilotas, kartu yra ir rimtas pinigų kolekcininkas - numizmatas.
Ž. Lekavičius M. Maslauskui ir M. Čebeliui parūpino padirbtus policijos pareigūno pažymėjimus ir policininkų uniformas. Kelias dienas aplinkui lakūno namus (daugiabučiame name) šniukštinėjęs vienas gaujinis sužinojo, koks yra laiptinės durų kodas.
Birželio 13-osios priešpietę M. Maslauskas ir M. Čebelis, apsirengę uniformomis, tačiau ant jų dar apsivilkę ir bliuzonus lengvai pateko į minėtą laiptinę ir paspaudė lakūno buto durų skambutį. Namuose buvusi lakūno duktė Toma (16 m.), pažiūrėjusi per durų akutę ir pamačiusi policininkus, pakvietė tėvą. Šis, pravėręs duris, pamatė atkištą pareigūno pažymėjimą ir abu svečius įsileido. Šeimininkas, pakvietęs atvykėlius į vidų, tuoj pat sulaukė ir įsiveržusio trečio jų neuniformuoto bendro, kuris prieš tai buvo pasislėpęs už lifto. Du plėšikai ėmėsi lakūno, kuris aktyviai priešinosi, o vienas - mergaitės. Šioji sugebėjo išdaužyti virtuvės langą ir šauktis pagalbos. Tai sutrikdė "policininkus", ir jie nutarė kuo greičiau dingti, bet vienas iš jų dar spėjo nugvelbti mobilųjį telefoną, fotoaparatą ir 5 albumus su įvairių pasaulio šalių ir įvairių laikotarpių pinigų kolekcija. Lakūnas, išbėgęs į laiptinę, pradėjo šauktis pagalbos, o netrukus tikriems policininkams teigė patyręs puspenkto tūkstančio litų materialinę žalą.
Įdomu, kad sprukdamas plėšikas M. Maslauskas užmiršo pasiimti lakūno bute per grumtynes nukritusią savo uniforminę kepurę. Ten pat liko ir maišeliai su plėšikų bliuzonais, kuriais prieš tai, dar lauke, jie bandė dengti uniformas. Šie įkalčiai vėliau buvo nemenkas žingsnis į priekį nusikaltimo tyrėjų darbe.
Ž. Lekavičius nebuvo patenkintas savo parankinių darbu, nes, be viso kito, paaiškėjo, kad nugvelbta ne ta pinigų kolekcija - vertingesnioji likusi nepamatyta ir nepaimta. Anot kaltinamųjų, gaujos vadas žadėjo kolekciją parduoti ir tada pinigus pasidalinti, tačiau taip ir liko.
Plėšikai tapo žmogžudžiais
Po lakūno apiplėšimo praėjus porai savaičių, Ž. Lekavičiaus "desantas" buvo mestas siekiant praturtėti kauniečio Remigijaus S., besivertusio automobilių prekyba, sąskaita. Šį vyrą Žydrūnas pažinojo nuo vaikystės, žinojo, kuo jis domisi (irgi buvo numizmatas), ką veikia, kada turi daugiau pinigų. Buvo nutarta atvilioti Remigijų į gaujos nario Dariaus Romanovo (28 m.) namus - esą ten Remigijaus lauks žavinga laisvo elgesio mergina. To ėmėsi pats Žydrūnas.
Atviliotas į Karklų gatvės namą Remigijus jokios merginos jame nerado. Užtat čia buvo keli Žydrūno gaujos smogikai, kurie iškart ėmėsi smurto: reikalaudami pasakyti, kur kaunietis laiko savo pinigus ir monetų kolekciją, nusikaltėliai surišo Remigijų ir kankino - smūgiais, plaktuku, yla. Šioje egzekucijoje aktyviai dalyvavo ir pats Žydrūnas Lekavičius, iki tol viską tik organizuodavęs, stebėdavęs iš toliau ir dalindavęs grobį.
Remigijus, neatlaikęs kankinimų, pasakė, kur jo turtai. Paėmę vyro namų raktą, keli smogikai nuvyko į jo namus, kuriuose tuo metu nieko nebuvo, ir juos apkraustė: pagrobė pinigų, senovinių monetų, mobilųjį telefoną, skaitmeninį fotoaparatą - turto už beveik 23 tūkstančius litų.
Kadangi plėšikų auka pažinojo savo kankintoją Žydrūną, buvo nutarta Remigijų nužudyti. Jis buvo pasmaugtas laidu, o kūnas įkištas į maišą ir nuvežtas į mišką ties Ringaudų kaimu (Kauno r.). Ten žudikai nurengė auką, drabužius sudegino, o nuogą kūną užkasė maždaug metro gylyje ir, apipylę kalkėmis, užvertė žemėmis.
Kaltė - mirusiam, kaltinimai - pareigūnams
Šie Ž. Lekavičiaus gaujos "žygiai" teisėsaugininkams pradėjo aiškėti po kelių mėnesių, kai buvo gauta operatyvinės informacijos. Spalio pabaigoje buvo suimti Ž. Lekavičius, M. Maslauskas, D. Romanovas, Erlandas Palukaitis (25 m.). Įtariamieji Marius Čebelis ir Žydrūno brolis Artūras Lekavičius (24 m.) tuokart spėjo pasprukti į užsienį.
Per kratas įtariamųjų namuose buvo surasta nemažai pagrobtų daiktų. Kvepalais, prabangiais drabužiais buvo apdovanotos banditų sugyventinės ir meilužės. Keli mobilieji telefonai buvo susekti jau kelis kartus perparduoti, o pas M. Maslauską aptikto skaitmeninio fotoaparato atmintyje specialistai atgamino nužudytojo Remigijaus S. ir jo dukters nuotraukas. Tai buvo nenuginčijami gaujos darbelių įkalčiai.
Matyt, tikėdamasis lengvesnės kalinio ateities, Ž. Lekavičius 2005-ųjų lapkričio pradžioje parodė pareigūnams vietą miške, kur buvo užkastas jo vaikystės draugas Remigijus S. Ekspertai patvirtino, kad tai tikrai šio ilgokai ieškoto pražuvėlio stipriai apirę palaikai.
Po metų buvo suimtas ir ilgokai Anglijoje slapstęsis, bet iš jos pargabentas M. Čebelis, o 2007-ųjų kovo pabaigoje pagal Europos arešto orderį Airijoje buvo suimtas ir gaujos vadeivos jaunėlis brolis A. Lekavičius. Parvežtas į Lietuvą gaujinis tikino Airijoje gerai gyvenęs ir dirbęs netgi vienos bendrovės darbų vadovu.
Kaip ir buvo galima tikėtis, teisme atsidūrę kaltinamieji pradėjo keisti ankstesniuosius "nuoširdžius" savo parodymus. Kai kurie kaltę apskritai neigė (A. Lekavičius, nors jį jau buvo įdavęs net brolis), kai kurie pripažino jau tik iš dalies. Tačiau visi lyg susitarę tvirtino, kad jų juodiems darbams vadovavo ne Žydrūnas Lekavičius, o toks kaunietis Renatas K., apie kurį ikiteisminio tyrimo metu niekas iš įtariamųjų nebuvo užsiminęs. Esą Renatas buvo labai valdingas, turėjo daug informacijos ir dar stambaus sudėjimo draugą, kurio pareigūnams nepavyko nustatyti. Deja, Renatas savo versijos pateikti teisme negalėjo, nes jis dar 2005-ųjų rugsėjį staiga mirė nuo ligos. Matyt, gaujos nariams dėl to ir buvo paranku versti kaltę tam, kuris nebegali kalbėti, prieštarauti ir gintis.
Laisvės nematys ilgai
Teisėjų kolegija nutarė, kad Kaune įžūliai veikusiai Ž. Lekavičiaus gaujai laikas "pailsėti" už grotų. Vadeivai paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo brolis A. Lekavičius pasiųstas kalėti 19 metų. M. Maslauskas-Čiakas nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme, o D. Romanovas ir M. Čebelis - po 17 metų. Mažiausia - 13 metų - nelaisvės bausmė paskirta tik Remigijaus S. nužudyme dalyvavusiam E. Palukaičiui, beje, sergančiam epilepsija.
Kauno teisėsaugininkai neabejoja, kad teismą pasieks ir dar kelios su Ž. Lekavičiumi siejamos šiurpios istorijos. Mat tame pačiame miškelyje, Nemuno šlaite ties Marvele, kur buvo aptikti nužudyto Remigijaus S. palaikai, maždaug už 50 metrų buvo surasta dar viena panaši kapavietė. Paaiškėjo, kad čia buvo palaidotas brolių Lekavičių motinos sugyventinis, 2005 metais pradingęs be žinios. O Kazlų Rūdos miške (Marijampolės apskr., netoli Kauno), kaip minėta, irgi buvo atkasta kapavietė su žmogaus kaulų fragmentais (nustatyta - 1997 metais dingusio I. Popovo).
Skaitytojams dar verta priminti, kad Ž. Lekavičiaus gaujos darbelius sėkmingai "išvyniojęs" Kauno policijos tyrėjas Olegas Novikovas buvo įvertintas "Metų seklio" titulu.
