Sumušė ir gyvą paskandino
Irena ZUBRICKIENĖ
Juozas Štareika (38 m.) nebuvo sukūręs savo šeimos ir gyveno su motina Valeravos kaime (Kauno r., Vandžiogalos sen.). Kartu čia buvo įsikūrę ir Juozo sesers vaikai Andrius Baranauskas (21 m.) bei keleriais metais jaunesnė sesuo Aušra. Jų motina buvo išvykusi uždarbiauti į Angliją.
Rado paskendusį
Praėjusių metų gegužės pradžioje Juozas Štareika netikėtai pradingo. Kelias dienas namuose jo nesulaukusi Genė Štareikienė kreipėsi pagalbos surasti sūnų. Nežinia tvyrojo kone savaitę. Įtarus, kad Juozui atsitikę kažkas baisaus, apylinkes apžiūrinėjo ne tik policijos pareigūnai, bet ir būrys karių, o netolimame Vigių kaimo tvenkinyje darbavosi gelbėjimo tarnybos narai. Pastarųjų pastangos nenuėjo veltui - jie aptiko užtvankoje nuskendusį Juozo Štareikos kūną.
Ekspertai nustatė, kad vyras prigėręs vandenyje, tačiau prieš tai patyręs žiaurų smurtą - mažiausiai 17 smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių pusė - į galvą. Netrukus paaiškėjo, kad Juozo motina Genė buvo vienintelė iš velionio namiškių, visą savaitę nieko nežinojusi apie pradingusį sūnų, o kartu gyvenantys moters anūkai - Juozo sūnėnas Andrius ir nepilnametė dukterėčia - tik vaizdavo nieko nežiną ir slėpė kraupią tiesą.
Sumušto nenorėjo palikti
Įvykį pradėję tirti pareigūnai atkūrė paskutiniosios Juozo gyvenimo dienos faktus. Lemtingos vyrui buvo išgertuvės gegužės 6-ąją netolimame Vigių kaime, Stepanovų sodybos kieme. Čia buvo susirinkusi nemenka kompanija - visi vaišinosi ir ruošėsi pasimėgauti iškūrentos pirties malonumais. Vakare tarp kelių sugėrovų pradėjo augti įtampa ir kilo rimtas konfliktas. Esą įkaušęs Juozas Štareika pradėjo negražiai kalbėti apie užsienin išvykusią savo seserį, kuri neva geriau būtų likusi rūpintis savo motina, ir dukterėčią Aušrą. Andriui Baranauskui tie keiksmai apie mamą ir seserį labai nepatiko. Vaikinas šoko prieš dėdę ir kelis kartus keliu sudavė į galvą. Prie baudėjo prisijungė ir jo draugas Vasilijus Stepanovas (21 m.), kurio tėvų kieme vyko išgertuvės. Jaunuoliai įsismarkavo daužyti ir spardyti nukritusį ant žemės Juozą. Kartu buvę keli vyrai, kurį laiką nesikišę į konfliktą, vėliau bandė atitraukti smurtautojus nuo pasipriešinti nepajėgusios jų aukos. Kompanijoje buvusios Juozo dukterėčia Aušra, mačiusi verkiantį savo dėdę, ir jos draugė Julija skubiai pakilo išeiti. Kiti kompanijos dalyviai taip pat išsiskirstė.
Prieš Juozą smurtavę Vasilijus ir Andrius, esą pamanę, kad gyvybės ženklų neberodęs apdaužytas Juozas jau miręs, vėlų vakarą nutarė paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus. Neva jie buvo labai išsigandę, tad tematė vieną išeitį - paslėpti lavoną. Vaikinai paslapčia, paėmę Juozą už rankų, nutempė jį takeliu prie bene už 100 metrų esančios užtvankos ir prie tiltelio nurideno jį į vandenį. Žinojo, kad užtvanka gili - vietomis siekia apie 3 metrus. Atsikratę, kaip jie manė, lavono, neblaivūs vaikinai pasuko savais keliais.
Sesuo dangstė brolį
Eidamas namų link, Andrius Baranauskas sutiko savo seserį Aušrą ir dar kelis jaunuolius, kurie bandė ištraukti į pakelės griovį įvažiavusią Aušros draugo mašiną. Sutrikęs Andrius nesusiturėjo nepasiguodęs: jam išsprūdo, kad susigadino gyvenimą - įmetė Joską į tvenkinį. Išgirdusieji esą nežinojo, ką galvoti, nes manė, kad Andrius juokauja. Vėliau namuose brolis vėl kelis kartus sakė seseriai, kad susigadino gyvenimą. Kai jis nuėjo miegoti, Aušra apžiūrėjo brolio drabužius bei batus ir sumetė juos į tuo metu namo rūsyje besikūrenusią krosnį. Nepilnametė mergina nenorėjo, kad brolis turėtų bėdų. Paslaptį ji saugojo ir nuo močiutės.
Kauno rajono policijos pareigūnams pradėjus aiškintis Juozo nužudymo aplinkybes, vietos gyventojai neslėpė, kad pastaruoju metu Štareikų namuose tvyrojo įtampa ir nesantaika - esą namiškiai nesutardavo dalindamiesi Juozo sesers iš Anglijos siunčiamus pinigus, o Genė Štareikienė, esą pykdama ant toli išvykusios dukters, neva ketino savo namus kaip palikimą paskirti tik kartu su ja likusiam gyventi sūnui Juozui. Tiesa, moteris teisme atviravo, kad sūnaus elgesiu nebuvo patenkinta: Juozas dažnai išgerdavo, o išgėręs būdavo agresyvus, piktas, nuolat keikdavosi. Negana to, nukentėjėlė prašė teismo neskirti griežtos bausmės žudikais tapusiems jaunuoliams - anūkui ir jo draugui.
Tereikėjo dėmesio ir pagalbos
Teisme kalbos apie lemtingąjį vakarą neva turtinių santykių išprovokuotą sugėrovų konfliktą nebuvo. Kaltinamieji tikino, kad nesutarimas geriančiųjų kompanijoje kilo staiga, Juozui nesiliovus keikti ir įžeidinėti Andriaus mamą bei seserį.
Teismo posėdyje buvo akcentuotas kaltinamųjų žiaurumas: neblaivūs smurtautojai, gelbėdami savo kailį, neįsitikino, ar sumuštas Juozas tikrai miręs, ir tuo metu tik sąmonę praradusį, bejėgį vyrą, negalėjusį pasipriešinti, nutempė ir įmetė į vandens telkinį. Specialistai patikino, kad skandinamas Juozas tikrai buvo dar gyvas - mirtinų sužalojimų per muštynes Stepanovų kieme greičiausiai net nepatyręs. Vadinasi, po smurto protrūkio Juozui tereikėjo neabejingų žmonių dėmesio ir medikų pagalbos.
Savo kaltės dėl J. Štareikos nužudymo neneigę Andrius Baranauskas ir Vasilijus Stepanovas sulaukė atpildo, apie kurį paskelbė Kauno apygardos teismas. Pirmą kartą į teisiamųjų suolą sėdę vaikinai nuteisti kalėti pataisos namuose po 9 metus. Jie suimti jau nuo šio įvykio tyrimo pradžios - pernykštės gegužės.
