Ir po teismo liko abejonių
Irena ZUBRICKIENĖ
"Savo kaltę, kad nužudžiau žmogų, pripažįstu", - toks Kazlų Rūdos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojo Edvino Pačėsos (19 m.) prisipažinimas įamžintas Kazlų Rūdos policijos pareigūnų tirtoje baudžiamojoje byloje dėl irgi šiame mieste gyvenusio Egidijaus Paulausko (29 m.) nužudymo. Prireikė keturiolikos mėnesių, ir bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas įkalino Edviną ir du jo bendrus už grotų, tačiau žudikais šie nuteistieji neįvardinti.
Atomazga pribloškė gedinčiuosius
E. Pačėsa bei jo draugai Tomas Leitys (26 m.) ir Haroldas Žemantauskas (22 m.), taip pat Kazlų Rūdos gyventojai, nuteisti, kaip apibūdinta Baudžiamajame kodekse, "už nežymų sveikatos sutrikdymą kankinant". Taip pat paskelbta, kad E. Paulausko žudikas... alkoholis.
T. Leičiui ir E. Pačėsai paskirta kalėti po 2 metus, o H. Žemantauskui - metus ir 9 mėnesius. Kadangi po E. Paulausko mirties šie trys vaikinai, įtarti dėl nužudymo, 5 mėnesius buvo suimti, dabar tas laikas įskaitytas į bausmės laiką. Visi trys nuteistieji, išklausę nuosprendį, kaipmat buvo suimti teismo salėje. Iš šalies buvo matyti, kad jie to tikrai nesitikėjo, nes už nežymų sveikatos sutrikdymą retai kada nuteisiamakalėti. Kai kurie nuteistųjų artimieji, nustebinti ir nuliūdinti, pravirko...
- Ką tik girdėjome skelbiant per radiją, kad šunį nužudžiusiam vyrui pasiūlyta kalėti ilgiau, nei dabar nuteisti šie chuliganai, - po posėdžio neslėpė nuoskaudos Egidijaus motina Adelė Paulauskienė. - Pats teismo medicinos ekspertas iš Vilniaus teisme pripažino, kad šis atvejis jam neįtikėtinas, tačiau esą yra, kaip yra. Tai kaip patikėti mums, paprastiems žmonėms, dar slegiantiems gedulo? Reikėjo pamatyti sūnų karste - tada niekas neabejojo, kad šitaip sužalotas žmogus gali būti tik žudikų auka.
Egzekucija prie tvenkinio
Praėjusių metų liepos 15-osios priešpietį Edvinas, pravarde Fedia, Haroldas, pravarde Haris, ir Tomas (visi jie jau tada buvo puikiai pažįstami vietos policijoje, teisti ir bausti vagys bei chuliganai, drumsdavę miesto gyventojų ramią kasdienybę), jau būdami neblaivūs, atvyko į netolimą Bebruliškių kaimą išsimaudyti tvenkinyje. Čia jie rado poilsiaujančius kelis pažįstamus, iš kurių vienas buvo Egidijus Paulauskas. Abi kompanijos tuoj susivienijo.
Besivaišinant alkoholiu, taika vyravo neilgai. Tomas apkaltino Egidijų kažkada pavogus jo piniginę. Dėl to paties Edvino spyrį į veidą gavo ir Egidijaus bičiulis, pravarde Pelius, kuris kaipmat pabėgo. Tuomet chuliganai įmetė į vandenį kartu buvusią moterį su visais drabužiais - išlipusi ji prie tvenkinio nebeužsibuvo. Susivieniję trys agresyvūs "baudėjai", nesiaiškindami detalių ir nepaisydami Egidijaus žodžių, kad jis nieko nevogė, nuo jo nesitraukė - daužė rankomis ir kojomis. Haris prisiminė, kad prieš kokius du mėnesius Egidijus buvo jį sumušęs. Daužomas vyras neįstengė pabėgti nuo sužvėrėjusių chuliganų - tik dangstėsi rankomis galvą, į kurią buvo smūgiuojama ir spardoma daugiausia, ir prašė jį paleisti. Galiausiai T. Leitys griebė neploną pušies šaką, rastą prie laužavietės, ir taip kirto Egidijui, kad pagalys sulūžo. Egidijus susmuko, bet sąmonės neprarado.
Žiaurią egzekuciją iš toliau matę keli poilsiautojai suskubo skambinti Egidijaus giminaičiams. Žinia pasiekė ir policiją. Per tą laiką chuliganai kiek apiprausė kruviną Egidijų vandeniu ir paliko tysoti ant kranto. Teisme jie teigė norėję padėti sumuštajam pasiekti namus, tačiau šis esą prašė jį palikti ramybėje.
Įtarti dėl nužudymo
Kai prie tvenkinio atvyko policija ir Egidijaus motina su giminaičiu, chuliganai buvo išsilakstę. Sumuštas Egidijus gulėjo leisgyvis, tačiau buvo sąmoningas, jo burnoje buvo smėlio likučių. Vyras buvo neblaivus, bet suprantamai paaiškino, kad tapo trijų sugėrovų auka.
Sužalotasis buvo nuvežtas į Marijampolės ligoninę. Vežamas jis normaliai kalbėjo su mama, dejavo. Prieš vidurnaktį Egidijus mirė. Nuo žiaurios egzekucijos buvo praėjusios bene penkios valandos.
- Mums Reanimacijos skyriaus gydytoja, pareiškusi užuojautą, iš karto pasakė, kad mirtis Egidijui yra geriau, nes jis, šitaip sudaužyta galva, visą gyvenimą būtų buvęs visiškas invalidas, - pasakojo A. Paulauskienė.
Laidodami Egidijų, jo artimieji turėjo mirties liudijimą, kuriame Marijampolės ekspertų įrašas "nužudytas" bylojo, jog laukia netrumpas bendravimas su teisėsaugininkais ir tiesos paieškos.
Policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Visi trys sulaikyti įtariamieji buvo labai girti. Jie buvo suimti. Pareigūnai neslėpė išaiškinę, kad žiauriausias egzekutorius prie tvenkinio buvo T. Leitys.
Tyrime - netikėtas posūkis
- Jeigu būtume žinoję, kad dėl Egidijaus mirties priežasties iškils neaiškumų ir abejonių, mes būtume neskubėję jo laidoti ir iš karto kreipęsi į kito miesto ekspertus dėl dar vienos ekspertizės, bet juk pats Marijampolės ekspertas mums paskambino ir pasakė nustatęs, kad sūnus nužudytas, o paskui tą patį parašė mirties liudijime, tai mes ir nusiteikėme tik laidotuvėms, - pasakojo A. Paulauskienė. - Dabar tegalime pasakyti, kad ekspertas mus paprasčiausiai apgavo ir viską suvėlė neatitaisomai!
Palaidojus Egidijų, jo artimuosius netrukus pasiekė nauja žinia: vis dėlto Egidijus miręs ne nuo patirto smurto, o dėl apsinuodijimo alkoholiu, kurio kraujyje aptikta net per 8 promiles. (Laikoma, kad žmogui mirtina alkoholio dozė yra 5 promilės, tačiau Lietuvoje juk žinoma atvejų, kai buvo sulaikyta vairuotojų, pripūtusių "mirtinų promilių", bet jie nemirė - tebegyvena išsiblaivę.) Tai patvirtino išsamius tyrimus atlikę Vilniaus teismo medicinos specialistai. Idant nebeliktų abejonių, turint dvi versijas, Egidijaus mirties faktą tyrę pareigūnai kreipėsi dėl dar vienos ekspertizės. Gautas trečias atsakymas: E. Paulausko gyvybę pasiglemžė padaugintas alkoholis, kuris lemiamą dieną mirtinai apnuodijo vyro organizmą.
Po tokių išvadų visi trys įtartieji dėl nužudymo buvo išleisti į laisvę. Kaltinimai jiems buvo palengvinti - dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kankinant. BK pagal tokį straipsnį numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų (tai - sankcijos "lubos"), tačiau galimos ir menkesnės bausmės.
Ekspertas įtikino ne visus
Egidijaus motina teismo salėje pratrūko raudoti, išgirdusi teisėjo skaitomus kaltinamųjų parodymus: "mušėm visi iš eilės", "smūgių neskaičiavom", "Egidijus dangstėsi galvą rankomis", "kai Leitys kirto, pagalys lūžo", "spardėm nugriuvusį"...
Nustatyta, kad E. Paulauskas tą dieną patyrė apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Trimis ekspertizėmis smūgių pobūdį ir jų padarinius analizavę ekspertai teigė, kad... nė vienas iš šių smūgių neturėjo įtakos mirčiai - visi buvo tik "nežymūs", sukėlę tik fizinį skausmą. Esą tokie smūgiai net sveikatos ilgam nesutrikdo. Toks įvertinimas, kaip piktinosi Egidijaus artimieji, mažų mažiausiai nelogiškas, nes sužalojimai ant nelaimėlio kūno buvę tokie žymūs, jog, atsisveikinant su velioniu, net buvę nepadoru laikyti atidengtą karstą...
- Dar kartą kartoju, kad mirtinų smurto žymių ant velionio kūno nebuvo aptikta, - sakė į teismo posėdį pakviestas ekspertas iš Vilniaus J. Rybalko. - Tai tikrai neįtikėtinas atvejis, tačiau taip rodo atlikti tyrimai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Pripažįstu, kad atvejis itin retas. Galvos smegenų trauminė liga velionį ištiko ne dėl smūgių, o dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiu.
Eksperto atsakymai, kad po suduotų smūgių E. Paulauskas, būdamas mirtinai girtas, dar galėjo vaikščioti ir sąmoningai kalbėti, o promilių buvo priveiktas tik vėliau, taip pat neįtikino mirusiojo artimųjų. Jie negalėjo suvokti, kad vienam toks pats tokio paties išgerto alkoholio kiekis yra mirtinas, o kiti dar turi sveikatos ne tik iki šiol džiaugtis gyvenimu, bet ir tą patį vakarą toliau gerti... Ekspertas tegalėjo teigti, jog tai, kad ilgai daužytas Egidijus be jėgų susmuko tik po stipraus smūgio lazda, sužalojusio "nežymiai", ir mirtis dėl padauginto alkoholio buvo tik nelemtas sutapimas.
Eksperto atsakymai teismo salėje virto savotiška netrumpa paskaita apie žmogaus organizmo sandarą ir alkoholio poveikį, nes užfiksuota tiesa, kaip atrodė iš šalies, sunkiai galėjo patikėti ir kaltinamuosius kaltinusi prokurorė Eglė Kirpienė, ir teisėjas Nerijus Brinevičius.
Vis dėlto teismas, vadovaudamasis ekspertizių išvadomis, paskelbė, kad E. Paulausko mirtis nesusijusi su trijų chuliganų smurtu prieš jį. Be įkalinimo bausmės, nuteistųjų pečius užgulė ir civilinio ieškinio našta: Ligonių kasai už E. Paulausko gydymą privalu solidariai sumokėti kelis tūkstančius litų.
Ką atsakyti dukrelei?
Adelė Paulauskienė po teismo nuosprendžio dar negalėjo pasakyti, ar toliau ieškos kitos tiesos, kuria ji įsitikinusi, ir kartojo, kad šiuo atveju teisingumą pražudė pirminius duomenis pateikęs Marijampolės ekspertas. Esą vėliau tyrinėję ekspertai nebuvo linkę ieškoti arba negalėjo rasti kitokios tiesos, o dabar jau būtų neetiška sukritikuoti savo kolegas...
A. Paulauskienė pasakojo, kad Egidijus jai buvo labai geras sūnus, nors kartais ir išgerdavo. (Moteris turi dar vieną sūnų.) Be tėčio liko aštuonmetė Egidijaus dukrelė, kuriai labai rūpi sužinoti, "kaip buvo nubausti tėvelio žudikai". A. Paulauskienė sakė nesugebėsianti paaiškinti mažajai anūkei, kodėl niekam neprikabinta žudikų "etiketė", kai daugiau nei metus mergytė žinojo, jog jos tėtis yra nužudytas.
- Galbūt yra dar viena galimybė nustatyti tikrąją tiesą, - sakė A. Paulauskienė, - tik tam reikėtų iškasti sūnaus palaikus naujoms ekspertizėms, o mums dėl to tektų išgyventi antrąsias Egidijaus laidotuves - tai yra nebepakeliama. Mes keršto netrokštame, bet teisingumas turi būti.
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Egidijaus netikėta mirtis jo artimiesiems ir po teismo liko kankinanti mįslė
(šią nuotrauką atsiųsiu rytoj)
