Nudegintų dvynių istorija bedė į sergančią mediciną
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teisme po pusės metų baigta nagrinėti platų atgarsį visoje Lietuvoje sukėlusi baudžiamoji byla - vadinamoji nudegintų dvynukų istorija. Absurdiška situacija: kaltės šešėlis krito ant medicinos darbuotojų, kurių misija paprastai yra ne žaloti, o gelbėti (!) žmogaus gyvybę. Nepaisant medikes gynusių advokatų teiginių, jog nei įvykio tyrimas, nei įvairios ekspertizės neatsakė į klausimą, ką gi konkrečiai pažeidė kiekviena medikė atskirai, teisiamosioms buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai, regis, pirmas kartas Marijampolės teisme, kai pripažįstama medikų kaltė. Paprastai tokios istorijos "numiršta" dar iki teismo.
Karščio gniaužtuose
Žiniasklaidos išgarsinti Akmenynų kaimo gyventojai dvynukai Laurynas ir Martynas Zdaniai pasaulį išvydo praėjusių metų gruodžio 30-osios rytą Marijampolės ligoninėje. Mažyliai gimė neišnešioti (30 savaičių), silpni, kamuojami kvėpavimo sutrikimų sindromo - būdingos visiems tokiems naujagimiams ligos. Ligoninėje naujienų apie žmonos Vilmos gimdymą laukęs Gintautas Zdanys praėjus geram pusvalandžiui po gimdymo buvo priblokštas žinios, kad abu mažyliai stipriai nudegė nugarytes ir sėdmenis. Vaikučiai buvo skubiai išgabenti į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Kaip vėliau buvo nustatyta tyrimo, gimusius naujagimius kelias minutes prižiūrėjusi jaunutė akušerė Rasa Dereškevičienė (24 m.) paguldė juos ant lempomis iš viršaus apšildomų vystymo stalų, padengtų vystyklų paketais. Kad gležniems kūneliams būtų šilčiau, medikė abiem po vystyklais pakišo po dvi karšto vandens pripildytas gumines pūsles. Vandenį į šildykles medikė pylė "nuo akies" - karšto vandens įpylė iš arbatinuko, o šalto - tiesiai iš čiaupo. Po to kūdikius savo globon perėmė naujagimių gydytoja Loreta Laurinaitienė (45 m.). Ji vaikelius su visais termoforais pernešė į inkubatorius. Čia vaikučiai ir patyrė antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimus.
Tarp ginčų ir dvejonių
Teisme gydytoja L. Laurinaitienė savo kaltės nepripažino. Akušerė R. Dereškevičienė savo kaltę pripažino iš dalies.
Teisme nagrinėjant šią rezonansinę bylą, daug laiko buvo sugaišta siekiant įrodyti, kad po nudegimų beveik du mėnesius Kauno klinikose gydyti kūdikiai patyrė, kaip nustatė ekspertai, sunkius kūno sužalojimus. Pakartotinai į posėdį iškviesti keli Kauno klinikų medikai vengė tai patvirtinti, esą tai - ne jų kompetencija. Jie tik užtikrino, kad tiksliai nustatyti, ar sunki kūdikių būklė buvo dėl to, jog jie gimė neišnešioti, ar dėl stiprių nudegimų, neįmanoma. Tik vaikučių tėvui G. Zdaniui tiesiai paklausus, ar neišnešiotiems naujagimiams visuomet skiriama morfino (narkotinės medžiagos), kolegoms marijampoliečiams nenorėję kenkti Kauno medikai buvo "nuginkluoti" ir pripažino, kad tai vaistai nuo skausmo, kurį sukėlė nudegimai.
Nubaudė ir teismas, ir gyvenimas
Teismas pripažino abiejų medikių kaltę dėl neatsargumo sunkiai sužalojus naujagimius. Abiem paskirtos bausmės - po vienerius metus laisvės atėmimo. Pritaikius vos prieš pusantro mėnesio paskelbtą Amnestijos įstatymą, nuteistosios nuo bausmės atleistos. Užtat jokia amnestija "nenuima" papildomos bausmės: L. Laurinaitienei dvejiem metams atimta teisė dirbti gydytoja, o R. Dereškevičienei - akušere (taip pat dvejus metus). Tiesa, šis nuosprendis dar gali būti apskųstas. Abi medikės teisme užsiminė jau esą gavusios gyvenimo bausmes: L. Laurinaitienė po skaudaus įvykio neteko turėto darbo ir šiuo metu toje pačioje ligoninėje dirba gydytojo asistente, iširo jos santuoka, nelaimė skaudžiai palietė ir abu gydytojos vaikus, o R. Dereškevičienė kol kas palikta dirbti akušere.
Iškalbingi randai - visam gyvenimui?
Nepaisant visų nuomonių, ginčų ir išgyvenimų, mažieji Zdaniukai sėkmingai auga. Pirmųjų savo gyvenimo metinių išvakarėse Laurynas sveria apie dešimt kilogramų, Martynas - puse kilogramo daugiau. Rubuiliukai mėgsta vienas kito draugiją, įsodinti į vaikštynes gainioja vienas kitą po kambarius. Abu turi po du neseniai prasikalusius dantukus. Broliukai bene labiausiai mėgsta maudynes. Tėvai pastebėjo, kad pirmiau gimęs Laurynas yra tėčio charakterio - greitai "užsidega", užsispyręs, atkaklus, o Martynas turbūt perėmė ramų mamytės būdą. Iš senelių berniukai greičiausiai paveldėjo muzikalumą. Atskirose lovelėse miegantys broliukai nepripratinti būti supami, tad užsiliūliuoja patys, vos priglaudę galveles prie patalų. Neretai naktimis tai vienas, tai kitas nubunda pašokdami, tarsi būtų patyrę kokį stresą. Vilmai Zdanienei atrodo, kad tai patirtos traumos pasekmė. Be to, baiminamasi, kad gydant gauta didelė deguonies koncentracija nebūtų pakenkusi regėjimui, nors dabar tokių įtarimų dar nėra.
- Mes labai dėkingi Kauno medikams, kurie ant gyvenimo ribos buvusius mūsų vaikučius prikėlė naujam gyvenimui, - sakė G. Zdanys. - Toji praeitis mus lydi kasdien, vos tik paimame vaikus ant rankų - randai apčiuopiami net per drabužėlius. O kiek dar laiko vėliau reikės praleisti ligoninėse, šiandien sunku pasakyti. Nuteistoms Marijampolės medikėms linkėčiau palikti mediciną - bent jau aš šioms damoms savo vaikų net skiepyti nepatikėčiau. Labai norėjau, kad medikės būtų pripažinusios jau supratusios savo kaltę, deja... Mums buvo svarbiausia, kad teismas pripažintų medikių kaltę - tai įvyko. Todėl nuosprendis mus tenkina, o dėl civilinio ieškinio į teismą kreipsimės. Ne pinigų reikalausime patirtai žalai atlyginti, o galimybės siekti nemokamos medicinos paslaugų savo vaikams tiek, kiek jiems jos reikės. Manau, kad ši skaudi istorija ne tik išgarsino aplaidžiai, nerūpestingai dirbusias medikes, bet ir pademonstravo mūsų sveikatos apsaugos lygį, bedė į sergančią mediciną - visiems skaudamą, bet negydomą vietą.
