Įdomus užsiėmimas studentus atvedė į teisiamųjų suolą
Už rekordinį kiekį pinigų klastočių - švelnios bausmės
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Dar 1999 metų gale Marijampolės policijos komisariato pareigūnai išaiškino grupę tuomet Kauno technologijos universitete (KTU) besimokiusių studentų ir jų draugų, kompiuterine technika pagaminusių ir apyvarton paleidusių tuomet rekordinį kiekį netikrų dešimties ir dvidešimties litų kupiūrų. Neseniai ši rezonansinė byla buvo išnagrinėta Marijampolės apylinkės teisme ir septyniems jaunuoliams, įrodžius jų kaltę, buvo paskelbtas nuosprendis.
Pinigų "fabrikėlio" bendradarbiai
Pirmasis savo ir turimos kompiuterinės technikos galimybes 1998 metais savo namuose išbandė Pagynės kaimo (Kauno raj.) gyventojas Virgilijus Rudinskas (20 m.), tuo metu jau studijavęs KTU. Pasisekusius bandymus - kelias nukopijuotas 20 Lt kupiūras - studentas parodė Informatikos fakultete besimokiusiems draugams. Jau tuomet, sulaukęs palankaus įvertinimo, Virgilijus buvo raginamas gaminti ir leisti apyvarton falsifikatus, tačiau vaikinas nesiryžo. Užtat bendramokslio patirtimi ir į kompiuterio diskelius įsirašyta informacija pasinaudojo kaunietė Vaiva Dautartaitė (21 m.) ir vilkaviškietis Vytautas Vincevičius (20 m.). Lygiai po metų jiedu, kompiuteriais prigaminę beveik 12 tūkstančių litų vertės 10 Lt ir 20 Lt kupiūrų, nutarė užsidirbti. Netikrų pinigų platinimu pirmiausia užsiėmė bendramokslis Kernius Lengvelis (20 m.) iš Būdviečių Gudelių kaimo (Vilkaviškio raj.). Jis pranešdavo, kiek kupiūrų gali išplatinti. Netrukus į šią nusikalstamą veiklą įsijungė Kerniaus žemiečiai Marius Šulinskas (20 m.) iš Pilviškių miestelio ir Ramūnas Muraška (23 m.), pravarde Paška, iš Bebrininkų kaimo. Pastarasis savo bičiulį Kernių netrukus supažindino su falsifikatų platinimu susidomėjusiais savo draugais - marijampoliečiu Linu Štrimaičiu (22 m.) ir Skriaudžių miestelio (Prienų raj.) gyventoju Marium Rusecku (22 m.). Netikrų pinigų platintojai falsifikatų gamintojams žadėjo po 3 - 4 litus už kiekvieną kupiūrą, tačiau teisėsaugininkams nepavyko įrodyti, kad gabūs studentai spėjo gauti uždarbio. Nepavyko nustatyti ir tikslaus pinigų, per įvairius sandėrius atsidūrusių patiklių asmenų piniginėse, kiekio. Teismas nustatė, kad nuo padirbtų pinigų gamintojų ir platintojų nukentėjo vienuolika asmenų - tiek jų, paskelbus apie paplitusius falsifikatus, kreipėsi į policiją, turėdami vieną ar kelis netikrus banknotus.
Patrulius lydėjo sėkmė
Pinigų fabrikėlio bendradarbiais pareigūnų praminti studentai, beje, tvarkingų, inteligentiškų, pasiturinčiai gyvenančių tėvų vaikai, ir jų pagalbininkai užkibo per atsitiktinumą. Painų siūlų kamuolį, slėpusį turbūt neketintą baigti šį nusikaltimą, pirmieji pradėjo vynioti vieną gruodžio naktį Marijampolėje patruliavę vietos pareigūnai. Po vidurnakčio sustabdyto automobilio "Audi 80" ekipažas jiems sukėlė įtarimą. Automobilyje buvo Linas Štrimaitis, Marius Ruseckas ir dar du vaikinai (vėliau "pinigų byloje" jie buvo pripažinti tik liudininkais). Pareigūnai pastebėjo, kad, išlipdamas iš automobilio, vienas jaunuolis į tamsą švystelėjo juodos spalvos piniginę. Iš po mašinos ištrauktoje piniginėje policininkai rado nemažai dešimties litų kupiūrų. Apžiūrinėdami pinigus, jie pastebėjo, kad visi banknotai pažymėti ta pačia serija. Teisėsaugininkai suprato, kad pinigai padirbti. Automobilyje po kilimėliu taip pat buvo aptikta vienodų banknotų. Iš viso jaunuoliai turėjo 288 dešimties litų, šešis - dvidešimties litų banknotus ir vieną 100 JAV dolerių kupiūrą. Visi pinigai buvo netikri.
Dolerių kompiuteriai "neįkando"
Jau nustačius pinigų padirbėjus, šie tikino neketinę rimtai nusikalsti - juos tik dominusios kompiuterių galimybės. Jaunuoliai sakė, kad pinigus jie spausdindavo rašaliniais printeriais. Studentams tai buvęs labai įdomus užsiėmimas. Sunkiausia, anot jų, būdavę "pagauti" ir nukopijuoti antrąją banknoto pusę, kad ji sutaptų su pirmąja. Tokiems bandymams kompiuterių fanatikai sakė sugadinę krūvas kopijavimo popieriaus. Pinigų gamintojai neslėpė bandę nukopijuoti ir didesnės vertės - 50 Lt, 100 Lt - kupiūras, tačiau jų netenkino gautas rezultatas - buvo akivaizdi prasta padirbtų pinigų kokybė. Be to, gamindami smulkesniuosius pinigus, studentai tikėjo, kad jų klastotės neišaiškės - esą mažesnės vertės pinigų žmonės neapžiūrinėja, o ir tokių pinigų apyvartos tempai greitesni. Jaunuoliai taip pat sakė, kad niekada negamino ir dolerių - esą tokių galimybių neturinti jų kompiuterinė technika.
Bene lengviausiai pinigų klastotės būdavo realizuojamos Kybartuose - Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Rusai, perpardavinėdami lietuviams benziną ar degtinę bei maisto produktus, negalėdavo atpažinti gavę jiems nedaug tepažįstamų lietuviškų pinigų klastočių. Apgauti jie pasijusdavo tik grįžę į Kaliningradą ir apsilankę valiutos keityklose. Dalis klastočių nusėdo įvairių Lietuvos miestų turgavietėse ir kioskuose prekiavusių žmonių kišenėse.
Iš klaidų pasimokė?
Marijampolės teisėsaugininkų teigimu, jiems pavyko užkirsti kelią dideliam falsifikuotų pinigų kiekiui toliau patekti į apyvartą. Tuomet tai buvo bene stambiausios padirbtų pinigų gamintojų ir platintojų grupės demaskavimas Lietuvoje. Baigus tyrimą, į teisiamųjų suolą sėdo septyni kaltinamieji, nes aštuntasis - Ramūnas Muraška - pasislėpė nuo teisėsaugininkų. Jo atžvilgiu išskirta atskira baudžiamoji byla. Kaltinamieji neneigė savo kaltės, gailėjosi ir teigė pasimokę iš savo klaidų. Nusikaltę studentai buvo priversti palikti studijas. Kai kurių gyvenimas pasikeitė ne tik tuo - kaltinamoji Vaiva Dautartaitė pernai ištekėjo už studijų draugo, šioje byloje tapusio liudininku, ir dabar ji - Šlėderienė. Pinigų padirbinėjimu apkaltinta jauna moteris buvo nuteista laisvės atėmimo bausme, tačiau, pritaikius amnestiją, nuo bausmės atlikimo atleista. Šiuo metu ji augina pernai gimusį sūnelį. Didžiausia bausme šioje byloje nuteistas ir anksčiau su Temide reikalų turėjęs Marius Šulinskas, platinęs falsifikatus. Jam vieninteliam paskirta kalėti dvejus metus ir du mėnesius sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Taip pat nutarta konfiskuoti 1000 litų vertės nuteistojo turto. Netikrų pinigų platinimu apkaltintam Linui Štrimaičiui paskirta 10 000 litų bauda ir taip pat nutarta konfiskuoti jo turto už 1000 litų. Kitiems nuteistiesiems paskirtos tik simbolinės teismo bausmės - pataisos darbai darbovietėje ir dalies turto konfiskavimas.
2001 11 28
