Sigitas STASAITIS
Homoseksualus šiaulietis daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Juozas Z. (48 m.) pernai iškėlė pavydo sceną savo sugyventiniui Zigmantui M. (52 m.) ir taip stūmė jį į sieną, kad užmušė. Už žmogžudystę Juozas Z. nuteistas kalėti pusantrų metų. Tomis pačiomis dienomis Šiauliuose gyvenęs iš pažiūros padorus, tik mėgėjas išgerti Algirdas D., neblaivus važiuodamas automobiliu, netyčia dviratininkui sulaužė koją. Teismo nuosprendžiu vairuotojas laisvės neteko 3 metams. Žmonės seniai kalba, kad bausmės už nusikaltimus labai neteisingos - priimta manyti, jog ilgiau kalėsi pavogęs vištą nei milijoną litų. Pabandykime rasti atsakymą, kas kaltas dėl neteisingų bausmių. Gal "senais gerais laikais" teisybės būdavo daugiau? Netrukus įsigalios Naujasis baudžiamasis kodeksas. Ar neteisybės sumažės?
"Senais gerais laikais" visko buvo
Nusikalstamumas visuomenėje visada buvo ir lieka tokia aktualia problema, kad jo prevencija užsiima visos religijos, pasekėjams aiškiai nurodydamos: "Nevok", "Nežudyk", "Negeisk moters artimo savo" ir t. t. Ir visais laikais žmonės vogė, žudė, o apie svetimas moteris geriau visai nekalbėkime. Kol mūsų protėviai lindėjo urvuose ir buvo apšepę laukiniai, teisybė buvo to, kurio kumštis kietesnis ar kuoka ilgesnė. Tapę civilizuoti žmonės jau prieš tūkstančius metų bandė įvesti tvarką bei teisingumą, sukūrė įstatymus.
Nors seni žmonės mėgsta porinti, kad tarpukario Lietuvoje "niekas durų nerakino", kad "prie Smetonos" vagių ir alkoholikų nebuvo, tačiau tai netiesa. Pavartęs senus laikraščius sužinai, kad brolis lietuvis ir prieš Antrąjį pasaulinį karą mokėjo žudyti, vogti, žaginti, sukčiauti, o valdininkai - kyšelius imti. Ir garsioji "lašinių skutimo byla" dėl mėsos grobstymo, ir plėšikų "Brolių rankelių" gauja, ir daug kitų baisybių įvyko "senais gerais laikais". Apie tarpukario Lietuvos bausmių už nusikaltimus teisingumą šiandien spręsti jau sunku, tačiau faktas, jog ir tuomet tvarkos labai trūko. "Kas Šilalėje su taikos teisėjo sekretorium palatrauja, tas išlošia teisme bylą, - 1931 metais skunde rašė pilietis S. Jakas. - Tas pats darosi ir su milicijantais - visi yra latrai be atmainos: susirenka į kokią sau ištikima arbatinę ir tę geria ligi nakties dvyliktos, parsiveždami tam tikrų mergų. Išrėdo tas mergas ant nuogo ir su jom bovijas visi bendrai. Prie to visi yra ženoti, tik su savo pačiomis negyvena".
Ne dabartinė karta, o mūsų seneliai, proseneliai bei jų seneliai sugalvojo posakį "Kieno galybė, to ir teisybė".
Politika svarbiau už teisybę
1917 metais Rusijos sukilėliai su Leninu priešakyje nuvertė valdžią ir įvedė sovietinę diktatūrą. Lietuva naujos santvarkos gerąsias ir blogąsias puses savo kailiu patyrė 1940-aisiais. Komunistai irgi deklaravo teisingumą. Apie jų "lagerinę" teisybę ar įkalinimą už badmečiu pakeltą pūvančią kolūkio bulvę gerai žinome. Koks galėjo būti teisingumas, jei Lietuvą inkorporavus į SSRS mūsų šalyje net iki 1961 metų galiojo 1926 metų Rusijos SSFR baudžiamasis kodeksas. Mirus "tautų tėvui" J. Stalinui SSRS pabandė vaidinti teisinę valstybę. Buvo išleisti gana civilizuoti įstatymų kodeksai. Apie žmogaus teises, žodžio laisvę nekalbėsime. O ar buvo bent kiek teisingumo teisiant už kriminalinius nusikaltimus?
"Bausme ne tik nubaudžiama už padarytą nusikaltimą, - rašoma Lietuvos SSR 1983 metų Baudžiamajame kodekse, - bet ir siekiama pataisyti, perauklėti nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles..." Komunistų partijos programoje buvo dar daugiau kliedesių - buvo deklaruojama, jog kriminaliniai nusikaltimai - kapitalizmo atgyvena, tereikia vagims, žudikams ar banditams paaiškinti naują tvarką, ir jie taps dorais sąžiningo darbo pasiilgusiais piliečiais. Nikita Chruščiovas žadėjo maždaug 1970-1980 metais per televizorių parodyti paskutinį šalies nusikaltėlį, o milicininkams buvo pasakyta, jog sulaukę tos dienos ruoštųsi keisti profesiją - pavyzdžiui, galėtų dėstyti istoriją.
Stebina sovietmečio absurdas
Nė velnio komunistams neišėjo, metams bėgant nusikaltėlių tik daugėjo. Beliko juos gaudyti ir be gražių frazių kišti į kalėjimus. "Nėra teisybės", - pamenate, taip kalbėjome ir sovietmečiu. Kur bus, jei už visuomeninio (socialistinio) turto vagystę teismas skirdavo daugiau metų nei už pavogtą nuosavą daiktą. Pavyzdžiui, sovietmečiu įsilaužęs ir apvogęs kolūkio daržinę (ar fabriko sandėlį) rizikavai už grotų pakliūti nuo 3 iki 8 metų. Apvogęs privatų namą nedorėlis buvo baudžiamas 2-7 metų bausme. Sovietiniai įstatymų leidėjai kažkodėl manė, jog išniekinti moterį yra blogiau (už paprastą išžaginimą skirdavo 3-7 metus nelaisvės, o už nepilnametės ar grupinį - iki 15 metų ar net sušaudydavo) nei padaryti sunkų kūno sužalojimą (duodavo 2-7 metus nelaisvės). Už tyčinę žmogžudystę sovietmečiu skirdavo nuo 3 iki 12 metų nelaisvės. Jei sunkiai sužalotasis mirdavo - nusikaltėlio laukė 5-10 metų bausmė. Užtai tuomet mirtinu "grieku" buvo laikoma šiandien taip gerbiama spekuliacija. Už smulkiąją spekuliaciją grėsė "tūpti" iki 2 metų, už stambią - nuo 2 iki 7 metų, o įkliuvus jau teistam už šį nusikaltimą - bausmė nuo 5 iki 10 metų. Dar liūdnesnis likimas laukė už spekuliaciją valiuta. Perpardavei 10 dolerių - sėsi nuo 3 iki 8 metų. Už valiutos spekuliaciją stambiu mastu laukė griežtesnė bausmė nei už nužudymą - nuo 5 iki 15 metų arba išimtinė mirties bausmė! Be to, konfiskuodavo spekuliantų turtą, jiems atlikus bausmę neretai dar nutremdavo pagyventi į Sibirą.
Žiauresnis nusikaltimas - mažesnė bausmė
Iš dalies ir dėl šių nesąmonių prieš tuziną metų dainuodami nuvertėme neteisingąjį sovietinį režimą, pasirinkdami kapitalizmą. Deja, per vėlai sužinojome, jog vienoks kapitalizmas yra JAV ar Vokietijoje (tokio norėjome), o visai kitoks Zimbabvėje, Brazilijoje ar Indonezijoje (toks išėjo Lietuvoje). Šiandien žmonės skundžiasi, kad teismuose padaugėjo ne teisybės, o painiavos.
Pavyzdžiui, dabar už paprastą žmogžudystę Lietuvos teismai vidutiniškai skiria 8 metus nelaisvės, tačiau būna ir kuriozų. Jaunuolis O. O. pasmaugęs užkasė savo tikrą močiutę - jam teismas skyrė 4 metus, nes vaikinui žudant trūko kelių dienų iki pilnametystės. 23 metų neteista Audronė S. iš Vilkaviškio rajono pardavė puskilogramį aguonų. Jai teismo nuosprendis - 8 metai. Du išgėrę vyrukai įsibrovė pas senutę ir atėmė alaus. Jiems - po 6 metus už grotų. 62 metų Elena G., užpuolusi savo 89 metų seserį, atėmė 240 litų - jai irgi 6 metai kolonijos. Sukčius surinko ir iššvaistė porą milijonų litų indėlių - ir jam 6 metai. Išgėręs vairuotojas netyčia suvažinėjo pėstįjį - jam irgi 6 metai, ir dar griežto režimo. Du Tytuvėnų banditai mušė policininką, šaudė kavinėje, galop užmušė verslininką - jie kalės trumpiau nei po 8 metus.
Įstatymai kuriami pagal emocijas
Korespondentas klausė ne vieno teisėjo, iš kur tokios nesąmonės. Atsakymas paprastas - bausmės skiriamos pagal Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijas. Nors Lietuvai atgavus nepriklausomybę Baudžiamasis kodeksas keitėsi jau du kartus, iš esmės tai tik paredaguotas sovietinis! Palyginkite patys - daugumos kodekso straipsnių net numeriai likę tie patys. Suprantama, panaikinti straipsniai už spekuliaciją, homoseksualią meilę (sovietai už tai sodino iki 3 metų, tačiau kažkodėl tik gėjus, lesbiečių nepersekiojo) bei kiti kapitalizmo dvasios neatitinkantys straipsniai, įteisinti keli nauji aktualūs. Tačiau bausmių sankcijos už kriminalinius nusikaltimus nuo sovietinių laikų mažai pasikeitusios.
Dar viena priežastis, trukdanti įvesti teisingumą, - mūsų Seimo narių emocionalumas. Bausmių sankcijos ne kartą buvo nustatomos pasiduodant emocijoms. Pavyzdžiui, kai vagys nuvairavo Vidaus reikalų ministro mersedesą - staigiai iki ketverių metų buvo sugriežtinta minimali bausmė už mašinos vagystę. Apsižiūrėję vagys mersedesą seniai buvo grąžinę, o į kolonijas 4 ir daugiau metų dar ilgai važiavo piliečiai, iš kvailumo pavogę net surūdijusį zaporožietį. Po to surengtas naujas vajus - mašinų vagystė pripažinta nesunkiu nusikaltimu. Vajus baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis - automobilių vagysčių bumu. Kai kažkurio Seimo nario išlepinta atžala paragavo narkotikų, kilo vajus iki išprotėjimo sugriežtinti bausmes už kvaišalus. Dabar nesvarbu, ar įkliuvai už kilogramą heroino, ar už senutės darželyje užaugusias rūgščias kanapes. Žmonės neužmiršo vajaus dėl šaunamųjų ginklų ar net trijų šovinukų, vajaus sodinti už alkoholio gamybą. Pastarasis atšauktas tik kilus triukšmui, kai į kolonijas buvo pradėti vežti net sau alaus užsiraugę kaimiečiai.
Amerikoje logikos daugiau
Lietuvos baudžiamasis kodeksas neskatina gerbti žmogaus sveikatos ir gyvybės. Jei, pavyzdžiui, ką nors nužudei, gali sau vogti, žaginti, plėšti kiek tinkamas nors porą metų, iki įkliūsi. Tuomet būsi teisiamas už kiekvieną padarytą nusikaltimą, tačiau galutinė bausmė bus paskirta "apėmimo būdu", tai yra teks atsėdėti tik vieną sunkiausią bausmę.
Korespondentui advokatai iš JAV papasakojo, jog jų šalyje panašiu apėmimo būdu bus dovanoti tik nusikaltimai už nesmurtinius nusikaltimus. Už kiekvieną naują nusikaltėlio išžaginimą, žmonių žalojimą ar sumušimą teismas bausmes susumuos. Todėl Amerikoje neretai ir skelbiami mums egzotiški nuosprendžiai kalėti 100 ar daugiau metų, be to, šioje šalyje tebevykdoma ir mirties bausmė. JAV už pirmo laipsnio žmogžudystę (iš savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų) be dvejonės būsi nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Net ir skirdami bausmę kalėti iki mirties Amerikos teisėjai praneš: prašyti malonės bus leista atkalėjus 20, 30 metų arba apeliacija visai nebus priimama. Dar viena įdomi detalė - Vakaruose atlikęs bausmę nusikaltėlis už pakartotą tą patį nusikaltimą kaskart nuteisiamas kalėti vis ilgiau ir ilgiau, kol praeis noras siautėti arba netikėlis atsidurs mirtininkų kameroje.
Teisybės nebus daugiau?
Paskelbta, jog gegužės 1-ąją įsigalios naujasis Lietuvos baudžiamasis ir kiti kodeksai. Gal kartais jie perims gerąją JAV patirtį? Deja, paskaitinėjus naujuosius įstatymus aiškėja, jog teisybės ir tvarkos vargu ar padaugės. Gali tekti sėdėti už žmonai pamuštą akį. Spręskite patys. Naujojo Baudžiamojo kodekso 138 straipsnis skelbia, jog "už nesunkų sveikatos sutrikdymą" tėvui, motinai, sūnui, policininkui ar iš savanaudiškų paskatų laukia kolonija iki 5 metų. Be to, nenumatyta, jog už šį nusikaltimą būtų galima susitaikyti! O 140 straipsnis numato nelaisvę nuo 1 iki 2 metų už "nežymų sveikatos sutrikdymą". Naujasis kodeksas tuoj įsigalios, tačiau iki šiol neparuoštos taisyklės, kokį sužeidimą laikyti nežymiu, o kokį - nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Peršasi mintis, jog naujojo Baudžiamojo kodekso kūrėjai daug nesuko galvų, išvertė vokiškus ar prancūziškus įstatymus, o kaip juos reikės taikyti praktiškai - tegu mąsto kiti pareigūnai. Iš kur bus logiškesni įstatymai ir pagrįstesnės bausmės, jei naujajame kodekse akis bado ta pati netvarka net dėl straipsnių numeracijos.
Bene didžiausia naujiena ta, kad naujasis kodeksas numato platesnes sankcijų už nusikaltimus ribas. Tačiau akivaizdu, jog teismui paskyrus mažesnę bausmę policininkai ir nukentėjėlis šauks apie neteisybę, nuteisus griežčiau - protestuos nusikaltėliai. O šie jau laukia pakėlę galvas - po gegužės 1-osios pasipils tūkstančiai apeliacijų sušvelninti jau atliekamas bausmes. Sujudę ir nuteistieji iki gyvos galvos - įstatymai ir jiems numato lengvatų, bent jau galimybę išsiprašyti kalėti į lengvesnio režimo koloniją.
Taigi išvada paprasta - metai bėga, kodeksai ir žmonių kartos keičiasi, o mes greičiausiai ir toliau dūsausime: "Nėra Lietuvoje teisybės, nėra teisingumo"...
