Anksčiau jau du kartus teistas marijampolietis Saulius Sankauskas savo 25-ąjį gimtadienį (sausio 30 dieną) sutiks teismo "apdovanotas" žudiko etikete. Kauno apygardos teismas neseniai nustatė, kad praėjusių metų balandžio 3 dieną per išgertuves Saulius vienu peilio dūriu į krūtinę nužudė ramaus ir taikaus būdo marijampolietį Dimitrijų Ivanovą (30 m.).
Tragiška atomazga
Besikeičianti septynių vyrų kompanija nuo pat ryto girtavo Marijampolės pakraštyje esančiame bendrabučio tipo daugiabutyje, brolių Baltuškonių bute. Kaimynų teigimu, šiame bute nuolat rinkdavosi išgerti mėgstantys vyrai, nepaisydami paros meto. Rimtų progų čia nereikėdavo: yra butelis - yra ir šventė. Lemtingąją dieną girtavusioje kompanijoje buvo ir tokių, kurie Baltuškonių bute lankėsi pirmą kartą, buvo atsivesti kitų - kaip tik taip prie degtine ir alumi turtingo stalo pateko ir D. Ivanovas.
Vakarop Baltuškonių bute buvo likę tik keturi žmonės - tebemiegantis buto šeimininkas Arūnas, išgertuves organizavęs Saulius Sankauskas-Saulėnas, jo draugu teisme prisistatęs Algirdas Gradickas (20 m.) ir pirmąkart šioje kompanijoje atsidūręs D. Ivanovas. Netrukus namo gyventojai jau kvietė medikus ir policiją, nes nuo kažkokio trenksmo pabudęs jau prablaivėjęs Arūnas pamatė D. Ivanovą gulintį ant grindų ir merdintį. Daugiau nieko bute nebuvo.
D. Ivanovas mirė nuo vienintelio dūrio peiliu į krūtinę. Išvartyti baldai, ant sienos ištaškytas stiklainis uogienės, butelių šukės išdavė, kad bute vyko grumtynės. Nužudytasis gulėjo kažkodėl pasmauktomis kelnėmis - buvo matyti nuogo kūno. Atvykę kriminalistai išgirdo, kad žudikas yra Saulius Sankauskas - esą šis, išeidamas po išgertuvių, Algirdui Gradickui pasakė "į vietą padėjęs Ivanovą". Netrukus namo koridoriuje pasirodė ir pats Saulius. Teisme jis tikino tuomet susidomėjęs, kas atsitiko name, kad atvykusi ir greitoji, ir policija. Čia pat Saulius buvo sulaikytas. Anot pareigūnų, jis priešinosi, spardėsi, buvo agresyvus, tad buvo surakintas antrankiais.
"Mane įkišo komisaras!"
Teisme S. Sankauskas elgėsi itin įžūliai. Vos pamatęs salėje žurnalistę, pavadino kale (rusų kalba) ir ragino išsinešdinti iš salės. Prasidėjus posėdžiui, teismo pareikalavo, kad žurnalistė išeitų, nes esą dar iki teismo spauda jį "padarė" žudiku. Prašymas buvo atmestas.
- Esu nekaltas ir dabar sėdžiu tik Marijampolės kriminalinės policijos komisaro-inspektoriaus Vlado Karčiausko dėka, - aiškino teismui Saulius. - Šis pareigūnas manęs nekenčia ir, sutikęs po nužudymo, iš karto pasakė, kad pasodins - nesvarbu už ką, bet įkiš. Savo kabinete kaišiojo man nužudytų žmonių nuotraukas ir šaipėsi, esą man tai patinka. Dar pasakė, kad jam nėra jokios problemos ištepti mano drabužius nužudytojo krauju. Aš Ivanovo nežudžiau - mes buvom neblogi pažįstami. Reiškiu užuojautą jo motinai ir viliuosi, kad bus nustatytas tikrasis žudikas. Gradickas, liudijęs prieš mane, buvo priverstas taip kalbėti, nes antraip jam grėsė mano likimas. O įslaptinto liudininko net negali būti - nesuprantu, kas dar galėjo mane apkalbėti ir dėl ko! Tegul jis ateina į teismą ir liudija viešai.
Į teismo posėdį pakviestas pareigūnas V. Karčiauskas paneigė jam mestus teisiamojo kaltinimus ir tikino neturįs suimtajam jokių keršto planų. Komisaras-inspektorius sakė esąs tikras, kad D. Ivanovo nužudymas ištirtas teisingai.
Liudyti atvestas Algirdas Gradickas, kuris šiuo metu yra suimtas dėl kito nusikaltimo, teisme pakeitė po įvykio net keturis kartus duotus parodymus, kuriais liudijo Sauliaus kaltę. Vyras aiškino anksčiau melavęs, nes taip reikalavę pareigūnai. Bandydamas gelbėti Saulių, Algirdas net ir teisme pažėrė naują melo, kuris tuoj pat buvo paneigtas, dozę.
Prašymas išteisinti neišgirstas
S. Sankausko gynėja Rasa Kalkauskienė prašė teismo jos ginamąjį išteisinti, nes esą nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Teisininkė, kalbėdama Sauliaus žodžiais, suabejojo, kokiu keliu ant jo kelnių ir batų atsirado nužudytojo kraujo dėmių, ir atkreipė dėmesį, kad komisaro-inspektoriaus parodymai vertintini kritiškai, esą žinant policijos nuostatą teistų asmenų atžvilgiu. Advokatė akcentavo, kad nėra nė vieno liudininko, mačiusio įvykį, o teisme nekalbėjęs įslaptintas liudytojas "Seifas" - nežinomybė, mistika, abejonės. Gynėja apibendrino, kad žudikas greičiausiai yra kitas kompanijos dalyvis.
- Liko neišaiškinta, kodėl buvo pasmauktos nužudytojo kelnės ir per daug apnuogintas kūnas - gal tai yra nužudymo motyvas, kuris padėtų nustatyti tikrąjį žudiką, - išdėstė savo nuomonę R. Kalkauskienė.
Trijų teisėjų kolegija, pirmininkaujama Egidijaus Jono Grigaravičiaus, nesivadovavo teisiamojo emocijomis ir jo gynėjos išsakytomis abejonėmis - S. Sankauską pripažino esant kaltą dėl D. Ivanovo nužudymo ir pasiuntė jį kalėti Pataisos namuose aštuonerius su puse metų. Tikėtina, kad nuteistasis šį nuosprendį apskųs.
