Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė nagrinėti šiaulietės Julijos Leparskienės skundą prieš Lietuvą. Jos penkiolikmetį sūnų nušovė Šiaulių rajono policijos pareigūnas Tomas Burčikas, kai Kelių eismo taisykles pažeidęs jaunuolis nepakluso pareigūno reikalavimui ir nesustabdė automobilio. Lietuvos teismai buvo abejingi motinos skausmui - pareigūno už grotų nepasodino bei jai neatlygino patirtos žalos. Strasbūro teismas nusprendė, kad nagrinės J. Leparskienės skundą tik pagal vieną Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį - dėl teisės į gyvybę. Apsvarstęs penkiolikmečio sūnaus netekusios motinos pareiškimą, EŽTT konstatavo, kad "ši pareiškimo dalis kelia sudėtingus faktų ir teisės klausimus, kurių išsprendimas turi priklausyti nuo nagrinėjimo iš esmės". Strasbūras paprašė Lietuvos Vyriausybę pateikti savo poziciją dėl šiaulietės pareikšto skundo.
Lemtingas susitikimas su policija
Vieną dieną septintos klasės moksleivis kiemo draugams parodė automobilio raktelius ir pasigyrė einąs pasivažinėti. Justinas iš netoliese esančio tėvų garažo išvairavo sidabrinį "Mitsubishi Space". Su Justu liko du jo ištikimiausi draugai ir kaimynai: tuomet septintokas Tadas ir devintokas Gediminas.
Trijulė bijojo policininkų, tad važinėjo vieškeliais. Nakvojo automobilyje pamiškėje. Trečią parą po pamokų prie keliauninkų prisidėjo ir aštuntokas Evaldas.
Svarbiausi ir tragiškiausi ketvertuko nuotykiai prasidėjo ketvirtadienio rytą. Sidabrinį "Mitsubishi" pastebėjo ant plento patruliavę du Šiaulių rajono patrulinės tarnybos bataliono būrio pareigūnai - Raimondas Karvelis bei Tomas Burčikas. Pasak policininkų, stabdomas automobilis nestojo ir dideliu greičiu nuvažiavo judraus plento Šiauliai - Kelmė link.T. Burčikas du kartus iššovė į orą, tačiau pažeidėjai nereagavo. Tuomet policininkas pavymiui bėgliams paleido du šūvius į padangas. Deja, kulkos nulėkė kiek aukščiau. Vieną jų, pervėrusią užpakalinį dešinįjį žibintą, sustabdė rankinė su sportbačiais, o kita perskrodė užpakalinį stiklą ir pataikė jaunajam vairuotojui tiesiai į pakaušį.
Šiaulių ligoninėje sužeistajam atlikta labai sunki operacija, vėliau Justinas gydytas Kauno klinikose, tačiau mirė taip ir neatgavęs sąmonės. Nors Šiaulių rajono policijos vadovai buvo įsitikinę, kad šaudydamas T. Burčikas įgaliojimų neviršijo, tačiau teisėjai galvojo kitaip.
Teismų maratonas
2004-ųjų kovą Pakruojo rajono teismas T. Burčikui skyrė metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinį skundą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas policininkui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidedėjo. Dar po pusmečio bylą nagrinėjo kita to paties teismo teisėjų kolegija - paskyrė pustrečių metų lygtinai. Galų gale bylai perėjus visas instancijas iki Aukščiausiojo Teismo, verdiktas buvo toks - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Tačiau į įkalinimo įstaigą pareigūnas nebuvo pasodintas - teismo skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Policininkas buvo įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. T. Burčikui bausmės laikas jau yra pasibaigęs.
Nagrinės Strasbūro teisėjai
Baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos teismai J. Leparskienei nebuvo priteisę neturtinės žalos - nors ji buvo pareiškusi milijono litų ieškinį, teisėjai jai nurodė į teismą kreiptis civiline tvarka. Moteris Strasbūro teismui parašė skundą dar 2001-aisiais, tačiau jo nenagrinėjo - buvo laukiama, kol teismų procesas baigsis Lietuvoje. Sūnaus netekusi motina skundėsi ne tik dėl teisės į gyvybę, bet ir dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą - esą jai nebuvo suteikta tinkama teisinės gynybos priemonė patirtai žalai atitaisyti. Tačiau pagal šį Konvencijos straipsnį EŽTT skundo nusprendė atskirai nenagrinėti - esą visos aplinkybės paaiškės nagrinėjant skundą iš esmės.
