Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, be tiesioginių pareigų, turi ir nemažai visuomeninių. Jis yra Teismų tarybos sekretorius, Teisėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas, Teisininkų draugijos narys... Tačiau net ir būdamas labai užsiėmęs, teisininkas nepagailėjo laiko "Akistatos" korespondentei ir mielai sutiko atsakyti į jos klausimus.
- Tikiuosi, jog savaitės pradžia, o konkrečiai - pirmadienis, nėra pats blogiausias laikas pokalbiui su žurnalistais...
- Mano nuomone, pirmadienis yra gera diena, jeigu gerai pailsi savaitgalį, truputį atsipalaiduoji nuo darbo įtampos. Po gero, aktyvaus poilsio galima produktyviai bendrauti ir su žurnalistais, ir dirbti savo darbą. O pirmadienis galbūt sunki diena ta prasme, jog paprastai tądien būna didelis žmonių antplūdis. Matyt, besiilsint ar pasitarus su pažįstamais, giminėmis, žmonėms iškyla problemų ir norėdami jas greičiau išspręsti, kreipiasi į teismo pirmininką.
- Prisipažinkite, ar yra klausimų, kurių išgirsti nenorėtumėte?
- Konkrečiai pasakyti, ko nenorėčiau išgirsti, negaliu. Vis dėlto į savo asmeninį gyvenimą svetimų stengiuosi toli neįsileisti. Galbūt tai lemia ir darbo specifika. Vis dėlto mes esame teisėjai, sprendžiame kai kurias baudžiamąsias bylas, yra mūsų darbu ir nepatenkintųjų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios esu nelabai linkęs kalbėti apie šeimą, vaikus. Mūsų profesija - ne aktoriaus. Mus pakankamai gerai pristato kiti, tad patiems to daryti nereikia. Aš daugiau linkęs bendrauti darbine prasme ir nesu iš tų žmonių, kurie iš savo gyvenimo, pomėgių ar šeimos bei kitų dalykų linkę daryti kokį nors šou.
- Pastaruoju metu teismams (ypač pačios aukščiausiosios pakopos) skiriamas ypatingas dėmesys. Ar jo sulaukia ir Kauno apygardos teismas?
- Tai tiesa, nė vienas teismas neišvengia dėmesio, tačiau kad mūsų teismui šiuo metu būtų skiriamas koks nors išskirtinis dėmesys - nepasakyčiau. Tai vyksta banguojančiai ir, matyt, priklauso tiek nuo visuomeninio gyvenimo, tiek nuo įstatymų kaitos bei daugelio kitų dalykų. Politinė situacija mūsų teismui jokios reikšmės neturi (galbūt tai daugiau veikia aukštesniuosius teismus), nes mes politinių bylų nesprendžiame.
- Sausio pradžioje plačiai nuskambėjo (netgi iš generalinio prokuroro lūpų), kad Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidė teisėjo etiką. Kaip ten buvo iš tikrųjų?
- Šiuo klausimu aš pakankamai daug aiškinau. Tačiau pirmiausia pradėsiu nuo to, kad esu Kauno apygardos teismo pirmininkas ir pagal naująjį Teismų įstatymą atlieku apylinkių teismų priežiūrą. Skandalą sukėlė tai, kuomet kai kuriose (na, gal konkrečiai - TV3) televizijos laidose buvo anonsuojama, jog dar vienas teisėjas atsirado kontrabandos byloje. Matot, kokie paradoksai. O viskas prasidėjo dėl to, kad Lazdijų apylinkės tuometinio pirmininko pokalbių buvo klausomasi. Kadangi ir mes kalbėjomės, automatiškai buvo įrašytas ir mano pokalbis su juo. Dėl ko aš skambinau? Minėtoje civilinėje byloje vienai iš šalių - Onai B. - 1994 metais buvo grąžintas miškas. Tačiau 2001 metais iškilus ginčui, vieno giminaičio, kuris tvirtino, jog žemė priklauso būtent jam, prašymu buvo atnaujintas šis procesas (beje, šis procesas dėl bylos atnaujinimo tęsėsi dvejus metus). Ona B. apygardos teismui yra parašiusi du skundus (2002-ųjų vasarį ir tų pačių metų lapkritį), kuriuose nurodė, kad apylinkės teisme byla vilkinama, galimai bylos teisėja yra šališka, neišklauso jos, liudytojų ir t. t. Atsakydamas į šį skundą nurodžiau, kad apie pareiškimo turinį informuotas Lazdijų teismo pirmininkas. Iš tiesų 2002 metais mes ne kartą su A. Gudu esame kalbėjęsi dėl šios bylos. Aš prašiau, kad ji būtų kuo greičiau ir kuo objektyviau išnagrinėta. Jokiuose pokalbiuose nėra užfiksuota, niekur ir niekada nesakiau ir nesakysiu, kaip reikia išspręsti bylą. Tai būtų antiįstatymiška, nelogiška ir visiškai nesuprantama. 2003 metais, kuomet į mane kreipėsi Ona B. (pastaroji tuo metu sirgo), dukra ir klausė, kodėl byla nesprendžiama, aš dar kartą dėl jos skambinau Lazdijų teismo pirmininkui. Nors apie tai 2002 metais kalbėta su A. Gudu gal dešimtis kartų - niekas to nefiksavo ir niekam nebuvo įdomu. Galutinis rezultatas buvo toks, jog atnaujinus procesą ši moteris bylą pralaimėjo. Jei būčiau aš, tuometinis apylinkės teismo pirmininkas, arba teisėjas suinteresuoti minėta byla, būtų buvęs logiškas visiškai kitoks jo sprendimas. Kodėl taip atsitiko? Matyt, pokalbį užfiksavę pareigūnai neįvertino, kad tai administracinės veiklos priežiūra. Galbūt neįvertino to, kad tai negali būti joks įtakos darymas, nors apie tai ir nebuvo sakyta - tikinta, kad buvo etikos pažeidimas. Atsiprašau, kokią etiką aš pažeidžiau, jei taip elgtis mane įpareigojo įstatymas? Taigi, kad panašių kuriozų nepasikartotų, dabar visus besiskundžiančius asmenis prašome į teismą kreiptis tiktai raštu...
- Sakykite, ar toks jūsų asmens sugretinimas su pareigūnais, įtariamais ryšiais su kontrabandininkais, turėjo kokių nors skaudžių pasekmių?
- Žinoma, visi esame žmonės. Išgirsti tokius dalykus per televiziją, kurie "paleidžiami" visai Lietuvai, kai esi prilyginamas vos ne kontrabandininkų bendrininkams, o paskui turi aiškintis, kad taip nėra. Visa tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Man tai man - tiek metų dirbu teisme ir šiek tiek išmanau šiuos dalykus, tačiau šeimai, artimiesiems, o ypač tėvams, vaikams tai buvo labai didelė trauma. Ir ji neatitaisoma. Tai daryti neišsiaiškinus iki galo negalima. Ir po to buvusius kai kuriuos straipsnius su skambiomis antraštėmis, nuotraukomis bei prierašais įvertinčiau tik kaip sensacijų ieškojimą. O kad padaryta moralinė žala - net negalima abejoti...
- Tai gal manote, jog galite savo garbę apginti teisinėmis priemonėmis?
- Pagrindas tam tikra prasme ir būtų, tačiau manau, kad laikas yra geriausias gydytojas... O žmonės, kurie tai darė... Gal tegul lieka jų sąžinei. Viso to aš daugiau nebenoriu prisiminti. Tačiau kalbant iš kitos pusės, jei kokių nors teisinių priemonių imasi teisėjas, jis būna visiškai nesuprastas, išvadinamas "klano" atstovu, susilaukia dar didesnių nemalonumų...
- Įvairiose apklausose dažnai išsiaiškinama, kad žmonės nepasitiki teismais. Kodėl?
- Jau daug metų kalbame apie tą dalyką. Aš į reitingus apskritai žiūriu skeptiškai. Juk apklausiama tam tikra dalis žmonių. O kas juos atrenka? Rodos, prieš kurį laiką "Baltijos tyrimai" yra atlikę kitokią apklausą. Buvo sakoma, jog apklausti tie žmonės, kurie kalbėjo apie teismų korumpuotumą, neobjektyvumą, nors patys asmeniškai su teismais nėra turėję jokio ryšio. Tad pirmiausia ir kyla klausimas, ar tų žmonių nuomonė yra objektyvi? Praktiškai iš tiesų situacija nesikeičia - kaip buvo teismai vienoje iš paskutinių vietų, taip ir tebėra. Kitas dalykas - iš tiesų viena iš šalių visada bus nepatenkinta. Ir aš nemanyčiau, kad reikia kaip nors specialiai kelti teismų reitingus - tiesiog nėra dėl ko. Manau, jog
pagrindinis dalykas - kad teismai dirbtų objektyviai, kad žmogus, kuris kreipiasi į teismą, rastų teisybę - tą tiesą, kurios jis ieško. Reitingas galbūt yra daugiau politikų, visokių konkursų reikalas... Aš į juos žiūriu skeptiškai.
- Baudžiamosios ir civilinės teisės įstatymai vis tobulinami, priimamos pataisos. Kaip manote, nejaugi negalima vieną kartą priimti tokį baudžiamąjį ar civilinį kodeksą, kad daugiau nereikėtų jo keisti?
- Tai būtų idealu, tačiau nelabai realu. Įstatymai visame pasaulyje keičiasi. Galbūt Amerikoje, Anglijoje, kur yra daugiau precedentinė teisė, jie labiau nusistovėję, tačiau jaunose valstybėse, kur gyvenimas keičiasi, verda, kunkuliuoja, priimti tokį įstatymą, kad jis niekada nebūtų pakeistas, ko gero, neįmanoma. Juk įstatymai - tai gyvenimo normos, kurias gina valstybės mechanizmas... Kalbant apie naujus įstatymus tenka pripažinti, jog jau yra pakeitimų - kai kas progresyvaus ir gero. Vienur atsakomybės rūšys sušvelnėjo, kitur padidėjo viršutinė riba, todėl atsirado vadinamųjų perteisimų (visi nuteistieji, kurie mano, kad jų veika gali būti perkvalifikuota ir pagal naujuosius įstatymus paskirta švelnesnė bausmė, gali iš naujo kreiptis į teismą). Visi kodeksai priartinti prie Europos standartų. Tik mes gal pernelyg sparčiais žingsniais juos priartinom, tuo tarpu mūsų gyvenimas šiek tiek atsilieka. Tad kol nenusistovės mūsų gyvenimo taisyklės, žygiuoti koja kojon su kodeksais nepavyks ir jie bus keičiami. Tai neišvengiamas dalykas. To prašome ir mes, teisėjai. Pavyzdžiui, kreipėmės dėl teismingumo nustatymo, nes gerokai padaugėjo darbo apygardų teismuose - tam tikros kategorijos bylos perėjo į šį teismą, o apylinkės teismuose baudžiamųjų bylų sumažėjo. Todėl prašome, kad apygardos teismai nagrinėtų tik labai sunkius nusikaltimus... Juk teisėjų skaičius nedidėja ir didėjant darbo krūviui gali nukentėti darbo kokybė...
- Kaip jums atrodo, kodėl teisėjai negali komentuoti savo sprendimų?
- Aš nesakyčiau, kad sprendimai visiškai nekomentuojami. Kai kurie teisėjai paaiškina, kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Nėra kategoriško draudimo, tačiau teisėjų etikos taisyklėse parašyta, kad teisėjas savo sprendimų nekomentuoja. Jei teisėjas pakomentuos ką nors "tarp eilučių", gali susidaryti nuomonė, jog jis ne viską parašė, įvertino ir t. t. Tegul komentuoja kiti. Yra daug suprantančiųjų šiuos klausimus. Apie teisę ir mediciną dabar išmano visi... Ir kitąsyk mūsų komentarų net neklausia, nors yra mūsų spaudos atstovė. Dabar praktiškai visi komentuoja prieš tai, nes reikia skubėti, pateikti pirmam... Bet juk esmė ta, kad priimtas sprendimas būtų teisingas. O jei jis neteisingas, nereikia skaityti "tarp eilučių" - nepatenkinta šalis ir taip parašys skundą aukštesnės instancijos teismui. Manau, kad bet kuriais atvejais apie tuos sprendimus, kurie labiau domina visuomenę, visuomet informuoja spaudos atstovė.
- Jūsų teismui tenka nagrinėti ir gana žymių nusikalstamo pasaulio atstovų bei jų šeimų narių bylas. Visiems žinoma, kad tarp pastarųjų yra tokių, kuriems nesislapstydami rodo palankumą kai kurie politikai. Ar jums neteko pajusti būtent politikų ar kitų įtakingų asmenų spaudimo dėl to, kad apygardos teismo teisėjai priimtų palankesnį sprendimą?
- Jeigu turite omenyje H. Daktarą ir V. Šustauską, tai jie į mane nesikreipė... Aš tik iš laikraščių sužinojau, jog šis Seimo narys lankėsi teisme - pas mane jis užėjęs nebuvo. Iš tiesų konkrečiomis bylomis buvo domėtasi, bet niekas manęs neprašė, kad nurodyčiau teisėjui, kokį sprendimą priimti. Tačiau visada turiu labai paprastą paaiškinimą - teisėjas turi visiškai kitokį statusą nei kiti pareigūnai. Tiems, kurie skundžiasi, jog teisėjas ne tokį sprendimą priėmė, jog jį reikia pakeisti, palinkėčiau persiskaityti įstatymus ar pasikonsultuoti su savo juristais bei išsiaiškinti, ką gali teismo pirmininkas ir su kokias prašymais bei reikalavimais galima į jį kreiptis. Nors ir esu teismo pirmininkas, teisėjams negaliu nurodinėti. Juk turime ką tik aptartą konkretų pavyzdį, kai užteko pasidomėti konkrečia byla, o jau buvau apkaltintas...
- Ką gi, belieka padėkoti už išsakytas mintis ir palinkėti, kad panašūs debesėliai netemdytų jūsų padangės ir kad jūsų teismo
priimamų sprendimų nekeistų aukštesnių pakopų teismai.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
