Birutė KARBAUSKIENĖ
Sodybos Raseinių rajone, Kaulakių kaime, kurios kieme buvo mirtinai sumuštas 41 metų raseiniškis Algimantas Balsevičius, šeimininkė Irena Rumšienė šeštadienio rytą, padedant dukrai Daivai, beje, dviejų mažamečių motinai, pasakojo, jog susižalojus vyrui (užgriuvęs šieno vežimas jam sulaužė šonkaulius) žūtbūt reikėjo suvežti šieną. Tad ketvirtadienį į Raseinių ligoninę išvykusi aplankyti tėvo, kitądien dukra grįžo su talkininkais - gera pažįstama Aldona Ališauskiene, jos sugyventiniu Algimantu Balsevičiumi ir pastarojo draugu Artūru Pužaičiu. Vyrai išėjo į laukus, o moterys liko šeimininkauti namuose. Namų šeimininkei šienas nerūpėjo - pas netoliese gyvenančią draugę Bronę Černiauskienę ji tuoj pat išskubėjo daryti "pachmielą". Po kiek laiko kartu su Aldona čia pasirodė ir dukra Daiva. Bronei viešnia iš Raseinių nepatiko, tad padedama sugyventinio Stasio Daktaro, išvadinusi valkata bei "kalėmščike" (todėl, kad ši kitados sėdėjo kalėjime), puolė vyti lauk. Tarp moteriškių įvyko grumtynės, į kurias netrukus įsitraukė ir Stasys. Esą vyriškis supykęs, kai išplūsta neprašytoji viešnia į sugyventinę paleido kėdę ir "užstatė" mėlynę. Į A. Ališauskienės priekaištus, kodėl ši neinanti namo, I. Rumšienė nereagavo, tiktai nerinkdama žodžių burbtelėjo, koks jos reikalas... Tikriausiai tuo viskas ir būtų pasibaigę, tačiau Aldona nuėjo tiesiai į laukus, pas savo Algį. ir pasiskundė. Netrukus jiedu grįžo ir puolė Bronę. Na, o kas vyko toliau - papasakojo pati Bronė Černiauskienė.
Aukštai atsmaukusi rankoves, rodydama mėlynėmis išmargintas rankas, nudrėkstą veidą bei sulaužytą kėdę, moteris tvirtino, jog visa tai padarė Aldona su savo sugyventiniu. Esą vos įžengę vidun, jiedu ėmę viską laužyti, daužyti, ant galvų barstę druską, netgi bandę išpilti iš kubilo miltus, ėmę ją su Stasiu mušti kumščiais ir spardyti. Tada išsigandusi moteriškė liepusi savo šešiolikmečiam sūnui sėsti ant dviračio ir kviesti pagalbon brolį - šiek tiek tolėliau gyvenantį vyriausiąjį sūnų Albertą Voslį. Kai vaikinukas išdulkėjo iš kiemo, skubiai pasišalino ir įsibrovėliai. Jie nužingsniavo į I. Rumšienės, kuriai talkino, namus. Pati I. Rumšienė ir dabar namo neskubėjo, mat, jos žodžiais tariant, negalėjo atsitraukti nuo butelio... Po kiek laiko tarpduryje pasirodęs Albertas pasakė, jog daugiau jų niekas nedaužys. Naktį į namus pasibeldę policijos pareigūnai išsivežė jaunėlį sūnų. Tiktai kitą dieną B. Černiauskienė sužinojo, jog pareigūnų rankose atsidūrė ir Albertas...
Visai kitomis spalvomis įvykio paveikslą tapė dėl A. Balsevičiaus mirties labai susigraudinusi A. Ališauskienė. Braukdama ašaras ji tikino, jog užėjusi pas B. Černiauskienę vadino I. Rušienę eiti namo, priekaištavo, kodėl ši gerianti, kai vyrai tamposi prie šieno. Tuomet Stasys puolęs ją vyti lauk, išvadinęs valkata, "kalėmščike". Aldona esą tuoj pat palikusi šiuos namus ir nuėjusi pas Algį, kuriam pasiguodusi, jog buvusi išplūsta. Po kiek laiko ji nuėjusi dar kartą kviesti Ireną namo, tačiau ši net nepajudėjusi. Belikę apsisukti ir eiti atgalios. Pavakary, grįžę iš laukų, vyrai kieme prausėsi ir ruošėsi vakarieniauti, kai kieman netikėtai įsuko trys nepažįstami vaikinai. Kai Algis paklausęs, ko jiems reikia, šie pasakę, jog tuoj pamatys, ir puolę muštis. Moteris esą bandžiusi ginti sugyventinį, tačiau kliuvę ir jai pačiai. Algio draugas po keleto smūgių pabėgęs į mišką. Vaikinai suspardę ir sudaužę sugyventinį paliko gulėti kieme, o patys pasišalino. Moteris iškvietė greitąją pagalbą, tačiau Algis tą patį vakarą ligoninėje mirė. A. Ališauskienė tvirtino, jog prie B. Černiauskienės ir jos sugyventinio ji "net nagų nebuvo prikišusi", o A. Balsevičius net vidun nebuvo įėjęs...
Tą patį vakarą pareigūnai 26 metų A. Voslį išsivežė į Raseinių PK. Jau kitądien po apklausos vyriškis buvo paleistas, tačiau jam nurodyta niekur neišvykti. Šį nužudymą tiriančios prokurorės teigimu, tolesnė bylos eiga paaiškės po teismo medicinos ekspertų išvadų, kuomet bus tiksliai nustatyta A. Balsevičiaus mirties priežastis. Jau neabejojama, jog vienas iš įtariamųjų - A. Voslys.
Išgirdę apie šį įvykį, kaimo gyventojai vienbalsiai tvirtino, jog pagrindinis tragiškai pasibaigusio konflikto kaltininkas - pilstukas, kurio kaime netrūksta. Žmonės reiškė gailestį dėl tolesnio prieš penkerius metus sukūrusio šeimą ir sėkmingai pabėgusio iš namų, kuriuose viską užvaldęs alkoholis, Alberto Voslio likimo. Paklaustas, kaip visa tai atsitiko, jis net nebandė neigti, jog penktadienio vakarą atsiliepė į brolio pagalbos šauksmą ir nuskubėjo tramdyti mušeikų, tačiau tikino, jog atsidūręs I. Rumšienės kieme pirmas "gavo į ausį". Kas buvo paskui - neprisimena... Suskubęs ginti girtaujančios motinos, ramaus ir gero būdo žmogus galėjo labai skaudžiai sugadinti savo ateitį...
