Amerika privers visus būti laimingais
Iš amerikiečio dienoraščio.
Balandžio 3-ioji
Mane vadina Maiklu Daunu. Aš gyvenu JAV. Tai tokia šalis apie kurią sukasi Žemė ir Saulė. Šia tema aš neseniai rašiau referatą ir mokytojas įvertino jį aukščiausiu balu.
Šiandien aš atsikėliau anksti. Iš karto pasisvėriau. Valio! Numečiau dar 200 gramų ir dabar sveriu tik 145 kilogramus. O prieš mėnesį svėriau 146! Bet tėtis pasakė, kad jei nenumesiu svorio, tai su manimi nedraugaus merginos. Bet apskritai tai aš pirmenybę teikiu berniukams, nes su merginomis susitikinėti labai jau nemadinga.
Po to papusryčiavau. Pusryčiai buvo dietiniai - avižiniai dribsniai, liesas pienas ir du pakepinto batono gabalėliai su džemu. Vietoj lengvo deserto suvalgiau keturis dvigubus mėsainius. Per pusryčius buvo smagu, nes mes su tėvu varžėmės, kuris garsiau nusipersim. Nugalėjau aš, tai dabar man tėvas skolingas 5 dolerius. Jei iki vakaro neatiduos, paduosiu į teismą.
Mokykla, kurioje mokausi, labai toli nuo namų - net už 500 metrų. Gerai, kad turiu automobilį. Pavyko nuvažiuoti per valandą, nes šiandien kamščiai buvo nedideli. Pamokos buvo nuobodžios. Pavyzdžiui, istorijos mokytojas pasakojo kažkokius niekus, kad Ameriką atrado Kolumbas. Kaip tokiems ir leidžia mokytojauti?! Elementari logika sako, kad Ameriką atradome mes, amerikiečiai. Todėl ji ir vadinasi Amerika.
Kiek įdomiau buvo per geografiją. Kiek visko įdomaus vyksta pasaulyje! Pavyzdžiui, mokytojas pasakojo, kad yra tokia šalis kaip Afrika. Jos sostinėje Egipte yra tokie trikampiai daugiaaukščiai, kuriuose gyvena piktos mumijos iš Rusijos. Ir kodėl tie rusai mums neduoda ramybės?
Vakare ėjau pas draugus. Susirinko mūsų net 40. Mano draugas Džimas nudžiovė iš tėvo du butelius alaus. Visi pasigėrėm ir spjaudėm į baseiną.
Balandžio 7-oji
Šiandien išeiginė. Norėjau ilgiau pamiegoti, bet tėvas privertė mane pievelėje priešais namus žaisti beisbolą. Iš pradžių buvo liūdna, bet paskui įsižaidžiau. Juk tai taip įdomu - trijų metrų atstumu tris valandas mėtyti vienas į kitą kamuoliuką. Puiki sporto rungtis. Ir labai intelektuali. Po pietų tėvas privertė mane per televiziją žiūrėti prezidento Bušo kreipimąsi. Klasiškai praleidome laiką: valgėm skrudintus kukurūzus ir klausėmės prezidento. Jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu Amerikai visus bombarduoti, kad tos visos primityvios tautos suprastų, kokią laimę joms atneša mūsų šalis. Aš niekada nesupratau, kodėl tie kvailiai piktinasi, kai mes juos bombarduojam. Juk be to jie niekada nesužinotų koka kolos ir mėsainių skonio, vadinasi, nesukurtų ir demokratijos. Dieve, saugok Ameriką - šalį, pasiruošusią bet kurį padaryti laimingu. O jeigu kuris nenori būti laimingas, tai mes priversim.
Po Bušo kalbos visa mūsų šeima giedojo Amerikos himną. Vakarienės metu mes su tėvu vėl rungtyniavom, kuris garsiau papers. Nugalėjo mūsų šuo. Jis paperdė taip garsiai, kad išsigandę kaimynai rėkdami "Aštriadančiai lietuviai ateina!" pasislėpė rūsyje. Iki pat nakties mums vos pavyko juos išvilioti atgal. Išlindo tik tada, kai pasakėm, kad rytoj artimiausioje parduotuvėje bus išpardavimas ir šaldytuvus pardavinės 10 centų pigiau nei įprastai.
Viskas! Nusprendžiau - būsiu geografas. Kaip ir mūsų mokytojas pasakosiu moksleiviams apie tolimą šalį Rusiją. Aš ir anksčiau žinojau apie šią laukinę valstybę. Pavyzdžiui, kad rusai - tokie žmonės, panašūs į lokius. Jie maitinasi spiritu ir berželiais, gyvena giliose olose, o per šventes padega Kremlių ir vaikšto aplink dainuodami. Po mokytojo pasakojimo apie Rusiją aš žinau daugiau nei patys rusai. Pavyzdžiui, kad šitoje šalyje yra Amerikos naftos ir dujų rezervai. Kai mums jų prireiks, mes ateisim jų pasiimti. Be to, Rusijoj yra juodosios ir raudonosios ikros klodai, o taip pat kasami blynai ir pumpuojama degtinė. Tuos turtus rusai naudoja kaip kokie varvarai: suėda, išgeria ir taip skriaudžia būsimuosius amerikiečius. Tikra pykčio imperija!
Po pamokų nuėjau pas psichoanalitiką. Aš vaikštau pas jį du kartus per savaitę. Jis mane moko kaip gyventi. Šiandien jis mane mokė, kaip nuleisti tualeto vandenį. Tik dabar aš supratau, kodėl mūsų tualete taip dvokia. Papasakosiu ir saviškiams - tegul ir šeima sužino...
Patenkintas praleista diena ir pasitenkinęs su dešine ranka atsiguliau miegoti...
Balandžio 10-oji
Šiandien per matematikos pamoką mokėmės skaičiuoti iki dešimties. Sunkus tai mokslas. Dabar supratau, kodėl skaičiuoti moko tik vyresnėse klasėse. Aš suskaičiavau iki 7. Mokytojas mane pagyrė. Aš jį taip pat.
Po to buvo fizinio lavinimo pamoka. Kol mano draugai duše žiūrėjo į besiprausiančias mergiotes, aš stebėjau mokytoją. Taip įsijaučiau, kad nepastebėjau, jog visi jau nusimaudė ir žiūri į mane.
Per ilgąją pertrauką Bobas atsinešė tėvo pistoletą ir ėmė šaudyti į merginas. Tai buvo smagu! Jos klykdamos bandė pabėgti, bet Bobas guldė vieną po kitos, o po to pribaigdavo kontroliniais šūviais į galvą. Šaudė tol, kol atvažiavo policija ir Bobą išsivežė. Niekaip nesuprantu už ką. Juk jis tik pokštavo!
Gegužės 8-oji
Šiandien istorijos pamoka neįprasta. Mokytojas mums papasakojo, kad lygiai prieš 28 metus amerikiečių kariai užėmė Berlyną ir nugalėjo Vokietiją. Pasirodo, 1958 metais kruvinasis diktatorius Sadamas Huseinas, kuris tuo laiku valdė Vokietiją, užpuolę Londoną ir bombardavo jo sostinę Varšuvą. Vokiečiai ant tankų ir dviračių užėmė Paryžių, Briuselį, Kijevą ir Birobidžaną. Po to, kai buvo užimtas Birobidžanas, Jungtinėms Amerikos Valstijoms trūko kantrybė ir jos įsijungė į karą. Iš pradžių vokiečius bombardavo Afganistane, po to Sirijoj, o vėliau Disneilende. Vokiečiai ėmė trauktis, ir amerikiečių kariuomenė apsupo Vokietiją, sugriovė Berlyną ir iškėlė savo dryžuotą ir žvaigždėtą vėliavą virš Eifelio bokšto. Huseiną sugavo kažkuriame Berlyno priemiestyje, kur jis slėpėsi parduotuvėje. Kruviną diktatorių teisė ir išsiuntė į katorgą Šventosios Elenos saloje. Už tai visos pasaulio tautos plojo drąsiems JAV armijos kareiviams ir mėtė ant jų gėles, vaisius ir daržoves. Taip ir pasibaigė Antrasis pasaulinis karas, po kurio visiems kruviniems diktatoriams tapo aišku, kad nuo demokratijos dar nė vienas gyvas nepabėgo...
