Remigijus RAINYS
Kai Rusija pakėlė įvežamų senesnių nei septynerių metų automobilių muitus, Lietuvos automobilių turgums buvo pranašaujamas pirkėjų stygius. Be to, buvo teigiama, kad iki 1995 metų pagaminti automobiliai atpigs mažiausiai trisdešimčia procentų. Neišsipildė nei viena, nei kita pranašystė. Nors iš pirmo žvilgsnio automobilių turguose iš tiesų atrodo tuščiau, tačiau senų automobilių pardavėjai teigia, kad bendras parduodamų mašinų skaičius nepasikeitė. Seni automobiliai neatpigo, nes jų paklausa, skirtingai nuo prognozių, beveik nesumažėjo. Norint nusipirkti bent kiek "padoresnę" iki 1995 metų pagamintą mašinikę, reikia turėti bent porą tūkstantėlių "žaliųjų", mat turguose automobilių kainos vis dar nustatomos doleriais, nors tarpusavio atsiskaitymai vyksta ir litais, ir eurais.
Pasirodė rytietiškų veidų
Pirkėjus iš Rusijos pakeitė baltarusiai ir ukrainiečiai, nes tose šalyse įvežimo muitai nepadidėjo. Turguose gerokai padaugėjo rytietiškos išvaizdos vyriškių - Lietuvoje parduodami seni automobiliai labai patiko kirgizams ir kazachams. Anksčiau prekybos aikščių pakraščiuose kukliai besitrainioję pietiečiai dabar tapo gerbiamais klientais, tad didokais būreliais sukiojasi pačiame turgaus centre ar laukia atvažiuojant naujų vilkikų. Kirgizai daugiausia perka "Audi", VW, "Mercedes" markių automobilius ir mikroautobusus, o visiškai nevertina opelių ir fordų. Linksmieji pašnekovai net rusiškai padeklamavo dvieilį: "Alkoholik - ne mužčina, ford i opel - ne mašina" (alkoholikas - ne vyras, fordas ir opelis - ne automobilis) ir nuo savęs pridūrė, kad mersedesas - tai siela, BMW - tai širdis, o fordas ir opelis - tai klaida. Neretai kiekvienas prekeivis nusiperka po du automobilius, kurių vieną kruopščiai užsandarina lipniąja juosta, kietąja vilkstimi pritvirtina prie kito automobilio ir, sudariusios koloną, tokios "dvikinkės" leidžiasi į septynių parų kelionę namo.
Mūsų kalbintas Suleimanas teigė, jog į Lietuvą pirkti automobilių atvažiuoja kartą į ketvirtį. Nupirktas automobilis, pridėjus visas kelionės išlaidas, Kirgizijoje pabrangsta maždaug dvigubai, o, pasak pašnekovo, už 100 dolerių keturių asmenų šeima jo šalyje gali gana prabangiai maitintis ištisą mėnesį. Kirgizai teigia lietuvaičių priešiškumo nepatyrę, tačiau nupirkto automobilio, anot jų, bent jau Kaune, negalima palikti nė akimirką. Suleimanas skundėsi, kad pernai jo nusipirktą "audinę" "nupūtė" Šilainiuose per kelias minutes, kol jis laiptais užlipo į trečiąjį aukštą pasiimti daiktų iš nuomojamo buto. Septynių aštuonių parų kelionę iki Biškeko, kur paprastai perparduoda savo pirkinius, kirgizai vadina pragariška ir kvietė važiuoti su jais, žadėdami nepakartojamų nuotykių. Anot jų, keliauti tenka siaubingais keliais, o kartais ir net be jų, o kertant kiekvieną sieną neapsieinama be kyšių. Vyrukai pasisakė kyšiams apytikriai išleidžią iki 200 dolerių. Juos "reketuoja" ne tik muitininkai ir pasieniečiai, bet ir kelių policininkai. Kirgizų nuomonę, jog patys įkyriausi latvių muitininkai ir policininkai, palaikė ir kalbinti kazachai. Jie tikino važiuodami per Latviją atiduodantys beveik pusę to, ką išdalina kitose šalyse. Pasak kalbintųjų, latvių muitininkai atvirai reikalauja duoklių ir neatiduoda vairuotojams pasų, kol negauna reikalaujamos sumos.
Kazachai Lietuvoje perka išimtinai mazdas, mitsubišius ir kitus japoniškų markių automobilius, mat, pasak jų, Kazachijoje nesunku gauti nebrangių atsarginių dalių, atgabenamų iš rytų šalių. Šios šalies pagrindiniuose automobilių turguose Alma Atoje ir Karagandoje apstu ir iš pačios Japonijos atvežtų mašinų, tačiau jos nelabai populiarios dėl dešinėje pusėje įtaisyto vairo. Nors čia galiojančios Kelių eismo taisyklės nedraudžia eksploatuoti tokių automobilių, tačiau kazachai mieliau renkasi europietiškąjį variantą. Pardavę Lietuvoje pirktą automobilį kazachai tikino uždirbą nuo 200 iki 450 dolerių, tad į mūsų turgus atvykstą kas mėnesį. Jei tikėtume prekeiviais, tai mažiausiai perparduodami automobilius uždirba baltarusiai ir ukrainiečiai - tik po 50 ar 100 dolerių.
Apie "skenduolius" - tik gerai arba nieko
Automobilių turguose labiausiai vertinami automobiliai, atgabenti iš Vokietijos. Ir ne iš bet kurios jos vietos, o būtent iš Miuncheno apylinkių. Tikima, kad tenykštis klimatas pats palankiausias automobiliams, todėl net senesnių būna labai gerai išsilaikiusios skardos ir nesutrūnijusios gumos. Rizikingiausia pirkti automobilius, eksploatuotus Vokietijos pajūrio rajonuose ir Olandijoje, Belgijoje bei Danijoje. O iš Italijos į Lietuvą naudotų automobilių niekas net neveža, bet ne todėl, kad yra labai brangūs. Manoma, kad Italijos klimatas pražūtingas bet kokiai mašinai ir eksploatuoti ją ilgiau nei numatė gamintojai - beprasmiška, net žinant apie mūsų auksarankių meistrų sugebėjimus.
Pastaruoju metu daug kalbama apie turguose pasirodžiusius "skenduolius" automobilius, daugelyje šalių šią lietingą vasarą kilus potvyniams ilgiau ar trumpiau pabuvusius po vandeniu. Specialistai nurodo daugybę požymių, kaip atskirti tokius automobilius, tačiau kone svarbiausias - nedidelė pardavimo kaina. Vienas prekiautojas tikino sau įsigijęs Čekijoje ilgokai po vandeniu išstovėjusią 1999 metų laidos "Audi 100". Sumokėjęs net pusantro tūkstančio dolerių pigiau, remontui išleido tik 600 žaliųjų. Kol kas daugiau defektų nematyti, todėl vyrukas mano įsigijęs puikų pirkinį. Tačiau kitiems tokios sėkmės galimybė labai maža. Pavyzdžiui, nebrangiai nusipirkus 1999 metų gamybos BMW, gali teikti keisti visus tris jo kompiuterius, kurių kaina - 3 000 eurų. Atrodo, jog ne vienas lietuvaitis su šia problema jau susidūrė, nes naudoti automobilių kompiuteriai Lietuvoje jau kuris laikas - visiškas deficitas. Kai kuriuos "skenduolius" galima pažinti tik pažiūrėjus. Kažkodėl vežėjai nepasistengia jų net minimaliai išvalyti, todėl jie riogso ant tralų ir juokina pirkėjus dumblinais salonais ir vandens apsemtais žibintais.
Automobilius "skenduolius" žinovai skirsto į tris grupes. Pats nemaloniausias atvejis, kai automobilis buvo apsemtas purvo. Net pačiomis šiuolaikiškiausiomis priemonėmis tokios mašinos salono išplauti neįmanoma - visuomet liks nemalonus kvapas, kurio nepanaikins joks dezodorantas. Jei pirkėjas neserga sloga, tokio tipo "skenduolį" užuos labai nesunkiai.
Jei automobilis buvo užlietas visiškai, tai kad ir kaip bedžiovintum jo saloną, viską vis tiek išduos deformuotas kartonas, atsilaupę apmušalai ir stogo apdaila. Didžiausia tikimybė, kad netrukus įvyks trumpas jungimasis kuriuose nors laiduose ar elektros prietaisuose, nes viso vandens pašalinti neįmanoma, kaip bedžiovintum. Nukentės ir išmetimo sistema. Veikiantis variklis didžiąją vandens dalį "išspjauna", tačiau likusioji, kontaktuodama su išmetamosiomis dujomis, virsta rūgštimi ir, sudie, slopintuve, rezonatoriau ir taip toliau.
Jeigu vanduo buvo užliejęs variklį, tai be parengiamųjų darbų jo jokiu būdu negalima užvesti. Vanduo nesusispaudžia ir patekęs į cilindrus geriausiu atveju užlenkia vožtuvus, o blogiausiu - suardo arba išlenkia stūmoklius, suardo cilindrų bloką ir panašiai. Kad tai neįvyktų, reikalingas kruopštus ir brangiai kainuojantis remontas, todėl tokio automobilio kaina labai išauga, o jokios garantijos dėl tolimesnės jo eksploatacijos nėra.
Jei automobilis buvo apsemtas ne visas ir vandens nepateko į variklį, o tik nelabai stipriai buvo apsemtas salonas, viską galima išplauti, išdžiovinti. Tai didelio pavojaus nekelia, nors trumpo jungimosi galimybė išlieka ir šiuo atveju.
Rusai sugrįžta
Kai lankėmės Kauno automobilių turguje, vienas prekiautojas pasigyrė tik ką pardavęs 1998 metų BMW rusui iš Briansko. Taigi didžiosios rinkos pirkėjus mūsų automobilių turgūs tebedomina. Rusijoje atidaromos automobilių "Ford" surinkimo gamyklos pajėgumus nuo planuotų 25 000 automobilių per metus ketinama padidinti iki 100 000, tačiau tai bus tik lašas automobilių jūrose, juo labiau, kad bazinio dvejų durų automobilio "Ford Focus" kaina numatoma nuo 10 000 dolerių... Nepatenkina rusų ir tėvyninių žigulių kainos, užkeltos mažiausiai tūkstančiu dolerių, todėl ir sustojo, nors ir laikinai, gamyklos prie Volgos konvejeriai. Todėl kiek aukštesnio visuomenės sluoksnio atstovai iš Rusijos vėl domisi padėvėtais automobiliais iš Lietuvos, todėl perpardavinėtojai taip aistringai ir palaiko bevizio režimo į Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį šalininkus.
