Remigijus RAINYS
Štai ir baigėsi dviejų mėnesių miestelių švenčių su "Akistata" maratonas. Kaip ir žadėjome, renginiai vyko bet kokiu oru, tačiau lijo tik pirmosios šventės Gelgaudiškyje ir paskutiniosios Babtuose metu. Tačiau lietus anaiptol neišbaidė norinčių pasilinksminti miestelėnų - gerokai mažiau žmonių susirinkdavo kaip tik pačiomis karščiausiomis dienomis. O atėjusieji į šventę su "Akistata" tikrai nesigailėjo. Patys mažiausieji drauge su burtininke Žozefina ir karvute Margute išmoko ne tik daryti mankštą, spręsti matematikos uždavinius ir skaičiuoti, bet ir smagiai šoko dainuojant vaikų popchoro "Salve" merginoms. Lietuvos futbolo federacija išaiškino visų mažųjų miestelių geriausius futbolininkus, kurie varžėsi turnyruose trys prieš tris. Teisėjas Deividas užsirašė nemažai gabių futbolininkų pavardžių, kurie galbūt artimiausiu metu papildys reprezentacines šalies komandas. Tegul nesupyksta jaunieji Babtų futbolininkai, kuriuos superfinale tik vieno įvarčio skirtumu įveikė "Akistatos" komanda, tačiau ir žurnalistai, žaisdami šį žaidimą, tampa azartiškais vaikais. Užtat pralaimėjusieji dovanų gavo firminius marškinėlius.
Beje, firminiai "Akistatos" marškinėliai buvo geidžiamiausias prizas viso turo metu. Jais pasipuošė apie šimtas mūsų viktorinos laimėtojų ir naujųjų prenumeratorių. Dabar jau daugelis žino ne tik nuo kada leidžiamas mūsų laikraštis, bet ir koks vyriausiojo redaktoriaus svoris, kiek barzdočių dirba redakcijoje. Vis dėlto šių atsakymų viešai dar neskelbsime, nes Lietuvoje liko galybė neaplankytų miestelių, kuriuose gyvena tūkstančiai mūsų skaitytojų. Viktorinų dalyviai buvo patenkinti ir kitais redakcijos darbuotojų dalijamais prizais - vaizdajuostėmis, knygomis ar puodeliais su laikraščio atributika. Noriai buvo stvarstomas naujausias "Akistatos" numeris, kuriame visi šventės dalyviai būtinai surasdavo ką nors apie savo miestelį ar jo žmones. Rinkdami medžiagą šiems rašiniams kiekvienoje vietovėje apsilankydavome iš anksto, o mūsų fotografas Romualdas Vilčinskas būtinai įsikardavo į aukščiausią kaminą ar vandentiekio bokštą, todėl jūs ir turėjote galimybę pasižvalgyti į savo gimtinę beveik iš paukščio skrydžio.
Daugybę įvairiausių apdovanojimų pelnė ir "Pramogų arenos" surengtų konkursų suaugusiesiems dalyviai. Kiekviename miestelyje buvo renkami elegantiškiausi, sumaniausi bei išmintingiausi žmonės. Tiesa, dažniausiai į sceną verždavosi vaikai, o suaugusieji išsijudindavo tik paskelbus stipriausio miestelėno rinkimus, mat nugalėtojas gaudavo biržietiško alaus. Daug daugiau alus mėgėjų būriuodavosi prie "Rinkuškių" alaus daryklos palapinės, nes ne visur veikia alaus barai, tad "gyvo" pilstomo alaus žmonės tikrai pasiilgę. Beje, nemokamų miestelio švenčių su "Akistata" organizatoriai susilaukė ir priekaištų: vienas kauštelėjęs vyriškis buvo nepatenkintas, jog reikia mokėti ir už alų, ir už šašlykus.
Vyresni žmonės dažniausiai gausiai suplūsdavo į švenčių aikštes tik prasidėjus garsiųjų "Brolių Aliukų" lyderio Kęstučio Kazakevičiaus koncertui. Kęstučio dainos kone visuomet buvo bisuojamos, o atlikėjas - apdovanojamas gėlėmis. Jaunimėlis savo palankumą grupei "Amplua" išreikšdavo garsiais šūksniais arba drauge su jais dainuodavo visų pamėgtas dainas. Energijos perteklių karštagalviai kartais išliedavo apie vidurnaktį sukeldami tarpusavio muštynes, tačiau didesnio kraujo praliejimo lyg ir neužfiksuota. Pasirodo, Lietuvos provincijoje dar gajus įprotis pasipešti "kaimas prieš kaimą" ir kartais policijos įgaliotinio ar seniūno įsikišimo neužtenka.
Šventėse dalyvavę "Akistatos" žurnalistai įsigijo daug naujų bičiulių, išklausė nemažai jūsų gyvenimų istorijų, atsakė į daugelį užduotų klausimų. Netrukus šie pasakojimai pateks į mūsų laikraščio puslapius, o jūsų klausimus juridine tematika jau nagrinėja teisininkai, tad atsakymų ieškokite juridinių konsultacijų puslapiuose. Švenčių maratonas baigėsi, tačiau mes ir toliau bendrausime su savo mielaisiais skaitytojais, gilinsimės į visas jų bėdas ir problemas. Iki greitų naujų susitikimų!
