Pacientams skųstis nedraudžiama. Bet kokia iš to nauda?
Pasaulinę sveikatos dieną - balandžio septintąją - Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos organizuotoje konferencijoje pacientų teisių klausimais dalyvių pranešimuose ne kartą buvo akcentuojama šalies piliečių - pacientų - aktyvumo ir principingumo svarba. Girdi, jei gyventojai žinos savo, kaip medicinos paslaugų vartotojų, teises ir nenuolaidžiaus jas pažeidinėjantiems, sveikatos apsaugos reforma kur kas sparčiau judės į priekį. O štai jei dauguma šalies gyventojų ir toliau, kaip dabar, bus abejingi negerovėms, medikų aplaidumo, nekompetencijos faktų pasireiškimams, jų tik dar daugės.
Iš tiesų, kaip patvirtino ir LR Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, pacientams skųstis nedraudžiama, tačiau, nesant iki galo sutvarkytai teisinei bazei, gana dažnai nukentėjusiesiems nebūna lengva įrodyti, kad konkretus medikas konkrečiais savo veiksmais pacientui padarė žalą. Pasak Seimo narės, labai blogai ir tai, kad dauguma medikų ne visad pacientus informuoja apie jų teises, pasirinkimo galimybes ir pan., o Valstybinė medicininio audito inspekcija neišnaudoja visų šiuo metu veikiančių įstatymų numatytų galimybių profesinei etikai nusižengusius medikus patraukti atsakomybėn. Kas esą iš to, jei, kaip nustatoma, aplaidžiai dirbęs gydytojas tik žodžiu pabaramas - už tiesioginių pareigų netinkamą atlikimą (ar neatlikimą) reikėtų, girdi, imtis kur kas griežtesnių priemonių.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė pripažino, jog, nors pacientų teisių ir padarytos žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir priimtas, jis turi nemažai spragų. Tiesa, Vyriausybė komitetui jau esą pateikė šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, anot Seimo narės, "numatytas realus žalos pacientui atlyginimo mechanizmas". Vadinasi, nukentėjusiesiems nuo medikų turėtų atsirasti daugiau prošvaisčių, kad patirta žala bus atlyginta...
Na, o kol valdininkai gražiai šneka apie pacientų teises, pacientų organizacijų atstovai vardija, kaip dažnai jos pažeidinėjamos.
Vilniaus astmos klubo "Kvėpuok laisvai" pirmininkės Eglės Kvedaraitės žodžiais, vienas aiškiausiai pastebimų ir jautriausiai išgyvenamų pacientų teisių pažeidimų yra kvotų kompensuojamiesiems vaistams įvedimas. Negana to, tokia sunkia lėtine liga kaip astma sergantiems ligoniams jau esą planuojama vaistus kompensuoti ne visu šimtu procentų, o 90 ar tik 80. Ką tai reiškia? Ogi tai, jog pacientui už vaistus, kuriuos reikia vartoti nuolat, kas mėnesį reikėtų primokėti po šimtą ar daugiau litų! Vadinasi, daugumai ligonių šiuolaikinis gydymas taptų neprieinamas - tai aiškių aiškiausias paciento teisių pažeidimas!
Kita problema, pasak E. Kvedaraitės, yra sutinkama patekusiems į stacionarus (būklei pablogėjus, dauguma astma sergančių ligonių esą atsiduria ligoninėse, kai kurie - net reanimacijos skyriuose). Gydantis stacionare, kompensuojamieji vaistai neišrašomi. Tačiau kartais ligoninėje jų irgi nėra. Vadinasi, jei nenori numirti, stacionare "besigydantis" ligonis vaistus turi nusipirkti už savo pinigus! Tas pat, girdi, pasakytina ir apie reabilitacinį - sveikatą grąžinantį gydymą: sergantiems astma tapo ypatingai sunku gauti lengvatinį kelialapį į sanatoriją, nors seniai aišku, kad po sanatorinio gydymo ligonių būklė smarkiai ir ilgam pagerėja.
E. Kvedaraitė iškėlė ir daugiau pacientų teises pažeidžiančių negerovių. Antai, pastaruoju metu kompensuojamieji vaistai esą skiriami tik AIDS sergantiesiems (tokių Lietuvoje yra 19) - o ne ŽIV viruso nešiotojams (tokių šalyje oficialiai užregistruota 752, o iš tikrųjų yra gerokai daugiau!). Kitaip sakant, kol nesi beviltiškas ligonis, jokių lengvatų nesitikėk. O juk visiems žinoma, kad šios ligos gydymo efektyvumas tiesiogiai siejamas su ankstyvosiomis stadijomis! Taupydami pinigus, įvedant kompensuojamųjų vaistų kvotas, valdininkai esą nesusimąsto, kiek valstybei atsieina patekusiųjų į stacionarą gydymas, invalidumo, slaugos pašalpos...
Kita didelė bėda - vėžys. Sergančiųjų vėžiu Lietuvoje per dešimt metų padaugėjo 60 procentų ir šiuo metu vėžiu jau serga 62 tūkstančiai šalies gyventojų, kasmet ši liga diagnozuojama daugiau nei 14 tūkstančių šalies piliečių, miršta - apie 8 000.
Nors visiems žinoma, kad tinkama profilaktika, ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas mirtingumo nuo vėžio rodiklius gali smarkiai pakoreguoti į gerąją pusę, daugelyje rajoninių gydymo įstaigų, anot E. Kvedaraitės, buvo panaikinti gydytojų onkologų etatai, šios srities specialistai nustoti ruošti aukštosiose mokyklose. Kitaip sakant, savalaikė onkologinė pagalba tapo sunkiai prieinama (ypač kaimo gyventojams), negana to, beveik pusę sergančiųjų vėžiu gydo ne vėžio ligų specialistai! "Tai argi čia ne paciento teisių pažeidinėjimas?" - klausė E. Kvedaraitė.
Daug karčių žodžių pacientų teisių pažeidinėjimų tema išsakė ir Gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas. Pasak jo, nors neseniai Konstitucinis teismas ir panaikino garsųjį ankstesniojo Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl kvotų kompensuojamiesiems vaistams įvedimo, jos neoficialiai pasiliko galioti. Ir esą negalima tvirtinti, kad nuo to pernai ligoniai nenukentėjo. Apskritai, anot L. Labanausko, reikia pirmiausia išsiaiškinti, ką medicinoje reiškia žodis "nukentėti"? Jei ligonis numirė, vadinasi, nukentėjo, o jei pateko į reanimaciją ir vos ne vos išsikapstė, jei dėl ligos paūmėjimo atgulė į ligoninės stacionarą? Tokiam, gydytojų atstovo įsitikinimu, taip pat buvo padaryta didelė žala!
Gydytojų sąjungos pirmininkas paskelbė neseniai atliktų tyrimų duomenis apie tai, kaip šalies gyventojai vertino kvotų kompensuojamiesiems vaistams įvedimą ir kaip tai atsiliepė jų sveikatai. Pasirodo, net penktadalis susirgusiųjų pareiškė, kad jiems, ligai paūmėjus, nebuvo skirtas joks gydymas (tiksliau sakant, gydytojo paskirti prastos kokybės, pigūs, medikamentai ligoniui netiko, todėl jis buvo priverstas už savo pinigus įsigyti tinkamų vaistų). Beveik 80 procentų ligonių būklė, medikams pakeitus gydymą (paskyrus pigesnius medikamentus) pablogėjo - šie taip pat buvo priversti pirkti tinkamus vaistus už savo pinigus. Net trečdalis ligonių, gydytojams pakeitus gydymą, turėjo kreiptis į specialistus dėl sveikatos būklės suprastėjimo, pateko į ligoninių stacionarus. Ar tai esą ne paciento teisių pažeidimas, jei, atėjęs į polikliniką, ant gydytojo kabineto durų ligonis išvysta maždaug tokio turinio skelbimą: "Kompensuojamųjų vaistų limitas šiam mėnesiui jau baigtas"? O kaip esą jaustis gydytojui, kuris nebegali viršyti vaistų limito - priešingu atveju už kvotų viršijimą teks pakloti iš savo kišenės!?
Ligonių kasos direktorius H. Baubinas patikino, jog kvotomis ligonių kasos išties nesižavi, tačiau dabartinėje situacijoje kitos išeities, girdi, nėra. Pasak H. Baubino, stomatologijoje jokių limitų nėra: kas turi pinigų - dantis gydo, kas neturi - vaikšto be dantų, tačiau jokio pasipiktinimo dėl to esą niekas nereiškia (po šių žodžių salėje nuvilnijo nepasitenkinimo šurmulys). O štai kvotų kompensuojamiesiems vaistams įvedimu esą buvo siekiama kilnių tikslų: kad visi pacientai gautų bent dalį valstybės remiamos medicininės pagalbos. Drauge H. Baubinas viešai pareiškė, jog iki šiol nė viena teritorinė ligonių kasa nei vienai gydymo įstaigai ir nei vienam gydytojui nėra pritaikiusi jokių finansinių sankcijų už kvotų kompensuojamiesiems vaistams limito viršijimą. Jei esą kuris nors gydytojas pasiguodė ligoniui dėl to nukentėjęs materialiai - paprasčiausiai sumelavo.
Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė, pripažindama, jog "kad vaistų kvotos - blogai - yra faktas", drauge pripažino ir tą faktą, kad jos reikalingos. Girdi, tik pakeitus sistemą (kuri, ekonomistės įsitikinimu, šalyje yra tarsi "makaronų bliūdas"), bus įmanoma kvotų atsisakyti. Pasak G. Steponavičienės, su panašiomis problemomis sveikatos sistemoje susiduria ir kitos pasaulio valstybės - tos, kurios dar "neatsikando vadinamojo nemokamo gydymo"...
