Plokščiapadystė gali būti paveldėta
Plokščiapadystė diagnozuojama, kai konstatuojama pėdos deformacija - pėdos skliautų suplokštėjimas. Suplokštėjus skersiniam pėdos skliautui (tai vadinamoji skersinė plokščiapadystė) žmogus eidamas remiasi ne pirmuoju ir penktuoju padikauliais (kaip turėtų būti), bet visais penkiais. Esant skersinei plokščiapadystei gali deformuotis pirmieji pėdų pirštai. Dėl išilginės plokščiapadystės suplokštėja išilginis pėdos skliautas - ligonis eidamas remiasi beveik visa pėda.
Pasak Kauno medicinos universiteto Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovo, Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos prezidento docento Romo Kalesinsko, plokščiapadystė dažniau išsivysto stovimą darbą dirbantiems žmonėms - kirpėjams, pardavėjams, barmenams. Toks negalavimas gali atsirasti ir tada, kai nusilpsta pėdos ir blauzdos raumenys, suminkštėja kaulai, kai nuolat avima netinkama (per ankšta ar per laisva) avalynė. Plokščiapadystė gali susiformuoti ir dėl neteisingo kojos statymo einant, taip pat po pėdos, kulkšnies ar pėdos sąnario traumos, persirgus rachitu, poliomielitu.
Pėdos skliautai plokštėja pamažu. Iš pradžių jaučiama, kad pavargsta kojos, vaikštant, o ypač ilgai stovint ima mausti pėdas, blauzdas ir ties juosmeniu. Vakare kojų pėdos gali būti šiek tiek patinusios. Pėdoms pamažu deformuojantis žmogus pradeda vaikščioti šiek tiek išsižergęs, labiau mosuoja rankomis. Pažymėtina ir tai, jog tokiam žmogui kur kas greičiau nusidėvi jo avimų batų pado ir pakulnės vidinis kraštas.
Docentas Romas Kalesinskas atkreipė dėmesį į tai, jog plokščiapadystei išsivystyti nemažą reikšmę turi ir paveldėjimas. Vadinasi, jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo problemų dėl plokščiapadystės, tikėtina, jog anksčiau ar vėliau atsiras ir jums ar jūsų vaikams.
Tėvai, anot docento, turėtų atidžiai stebėti dvejų trejų metukų sulaukusių vaikų eiseną - ar jie nešleivoja. Kilus įtarimui nereikia delsti - geriau pasitarti su gydytoju arba iškart kreiptis į ortopedą-traumatologą. Mat kuo anksčiau gydytojas pastebės bepradedančią deformuotis pėdą, tuo mažiau reikės laiko ir pastangų šiai problemai pašalinti.
Kai plokščiapadystės nepavyksta įveikti masažais, specialia gydomąja mankšta, vandens procedūromis, į batus dedami specialūs įdėklai (supinatoriai), pakeliantys plokštėjantį pėdos skliautą. Gali prireikti ir specialios ortopedinės avalynės.
Šiuo metu, anot gydytojo ortopedo Romo Kalesinsko, yra platus įvairių ortopedinių priemonių plokščiapadystei gydyti pasirinkimas - tik nereikia laukti, kol liga įsisenės.
Profilaktika
Kad plokščiapadystė neišsivystytų, būtina avėti tik patogią avalynę - atitinkančią ir pėdos ilgį, ir plotį, turinčią ne aukštesnę kaip 4 centimetrų pakulnę. Patartina įsigyti ortopedinius vidpadžius (jie pakreipia pėdą į vidinę pusę, tolygiai paskirsto krūvį). Geriau avėti suvarstomus, gerai prie pėdos priglundančius batus. Kojoms labai sveika vaikščiojimas basomis po žolę, smėlį, samanas (tik ne asfaltu ar akmenimis!), kasdienės kojų vonelės (vakare dešimčiai minučių kojos pamerkiamos į šiltą vandenį, į kurį įberta sodos, druskos ar įpilta ramunėlių nuoviro), specialūs pėdų pratimai (pėdas sukti ratu; pėdomis pakelti ir atgal padėti teniso kamuoliuką; sulenkti ir ištiesti kojų pirštus; atsistoti ir pastovėti ant pirštų galiukų, po to - ant išorinių pėdų kraštų, tokius pratimus kartoti po keletą kartų).
Tiems, kurie dirba stovimą darbą, patariama kartkartėmis padaryti poilsio pertraukėles - 5-10 minučių pastovėti remiantis išoriniais pėdų kraštais.
