Botulizmas. Kas tai?
Į infekcines ligonines vis dar patenka šalies gyventojų, apsinuodijusių namuose ruoštais mėsos, grybų ar daržovių konservais. Kaip sakė Kauno klinikinės infekcinės ligoninės Suaugusiųjų ligų diagnostikos ir profilaktikos skyriaus vedėja Virginija Mačionienė, diagnozavus botulizmą ligonio gyvybei gresia pavojus, todėl susirgusieji šia liga gydomi Reanimacijos skyriuje. Pastaraisiais metais mirčių nuo botulizmo neužregistruota.
Šią ūmią infekcinę ligą sukelia botulizmo bakterijų sporos, gyvenančios dirvožemyje, vandenyje, ant daržovių ar grybų (turi būti kontaktas su žeme), taip pat gyvūnų ar žuvų žarnyne. Susergama, kai apsinuodijama maisto produktuose prisiveisusių botulizmo bacilų nuodais.
Botulizmo bacilos, patekusios į dirvožemį ir virtusios sporomis, tampa labai atsparios, gyvybingos išlieka labai ilgai (gydytoja atkreipė dėmesį, jog botulizmo sporų ypač daug Pamaskvės apylinkių dirvožemyje). Gamtoje esančios šios ligos sukėlėjų sporos yra neaktyvios, todėl žmogui nepavojingos.
Į mėsos produktus sporos gali patekti apdorojant paskerstų gyvulių mėsą, o į daržoves, vaisius ar grybus - prastai nuplovus. Kartu su konservuojamu produktu patekusios į tinkamą aplinką (pavyzdžiui, į metaliniu dangteliu uždaromą stiklainį, tai yra į anaerobines sąlygas, kur nėra deguonies), bakterijos pradeda sparčiai daugintis ir gaminti toksiną. Tokio apnuodyto produkto suvalgęs žmogus, apsinuodija (ligos sunkumas priklauso nuo to, kiek užnuodyto maisto buvo suvalgyta). Pažymėtina tai, jog botulizmu gali susirgti ne visi, valgiusieji tų pačių naminių konservų, mat nuodai pasklinda ne po visą indą.
Apsinuodijus maistu, pirmieji botulizmo požymiai gali pradėti reikštis jau po 6 valandų, tačiau negalavimus ligonis gali pajusti ir po paros - priklausomai nuo to, kiek nuodų į organizmą pateko, koks organizmo atsparumas ir t. t. Ligos eiga, anot gydytojos Virginijos Mačionienės, dažniausiai būna gana sunki, nes nuodai iš virškinamojo trakto patenka į kraują ir greitai apnuodija visą organizmą, pažeidžia vidaus organus bei centrinę nervų sistemą.
Liga dažniausiai prasideda staiga: ligonis tampa vangus, jį apima silpnumas, nuovargis, pradeda pykinti, ima džiūti burna, kankina troškulys, pučia vidurius (jie gali užkietėti), skauda pilvą. Sunkesniais atvejais gali pakilti temperatūra (iki 37-38 laipsnių), sutrinka regėjimas (gali mirgėti ir dvejintis akyse), o jei pažeidžiamas regos nervas, regėjimo sutrikimų gali likti visam gyvenimui. Neretai tokiam ligoniui tampa sunku nuryti, gali sutrikti kalba. Na, o sutrikus kvėpavimui kyla pavojus ligonio gyvybei. Todėl, pajutus pirmuosius botulizmo požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Gydytojai infekcionistai nepataria namuose gaminti mėsos, žuvies, taip pat kai kurių daržovių (kurios augdamos liečiasi su žeme) ar grybų konservų, mat tokių produktų užvalgius kyla pavojus apsinuodyti botulizmo sporų nuodais. Na, o tos šeimininkės, kurios nori prisiruošti maisto atsargų pagal savus receptus, turėtų griežtai laikytis visų higienos reikalavimų.
Konservavimui ruošiamos daržovės turi būti neapgedusios, tik šviežios. Jas būtina labai švariai nuplauti po tekančio vandens srove. Kaitinant produktus 100 laipsnių temperatūroje botulizmo toksinas žūva maždaug per 15 minučių. Konservuojant daržoves marinatas turi būti pakankamai sūrus ir rūgštus - tokiame marinate botulizmo toksinas neišsilaiko. Gydytoja atkreipė dėmesį į tai, jog kai kurios sporos atlaiko ir gana aukštą druskingumo laipsnį.
Paruošti konservuoti produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje (tuomet nesidaugina botulizmo bakterijos ir nesigamina toksinas), o dažno daugiabučio rūsyje temperatūra, deja, yra gerokai aukštesnė. Jei stiklainio dangtelis atrodo įtartinai (šiek tiek iškeltas), o konservuotas produktas pakeitęs spalvą, marinato skystis susidrumstęs, jei viršuje matyti pelėsiukas, geriau nerizikuokite - konservuotus produktus sunaikinkite.
Būtina laikytis ir naminių gyvulių skerdimo taisyklių reikalavimų. Pavyzdžiui, kiaulės negalima skersti tvarte ar ant žemės, kad mėsa neužsiterštų žemėje ar mėšle esančiomis botulizmo sporomis. Skerdieną apdorojant reikia stengtis nesužaloti žarnyno, nes jei gyvulio žarnyne buvo minėtos ligos sukėlėjų (sporų), jie pateks ant mėsos. Pasūdytą skerdieną būtina laikyti šaltoje patalpoje (ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje). Patartina atsisakyti šaltai rūkyti didelius kiaulienos kumpius, mat tokio kumpio viduje gali susidaryti palankios sąlygos daugintis botulizmo baciloms ir gamintis nuodams.
