Žaibo sukeliami pavojai
Sandra BYTAUTIENĖ
Kiekvieną vasarą nuo žaibo iškrovos ištinka nemažai nelaimingų atsitikimų. Efektingas gamtos reiškinys sukelia ne tik susižavėjimą, bet ir nenumatytus pavojus.
Kaip susidaro žaibas
Žaibas - galinga elektros srovės iškrova, kuri atsiranda susidarius skirtingiems potencialams tarp audros, debesų ir žemės. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių nenumiršta, nes žaibo srovė nekintanti (skirtingai negu mūsų buityje naudojama elektros srovė), todėl ne tokia pavojinga. Be to, žaibo smūgis yra nepaprastai trumpas, todėl žmogaus organizme nespėja susikurti elektros srovės grandinė.
Paprastai žaibas trenkia į objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus: medžius, stulpus. Lygiame lauke stovintis žmogus būna aukščiausiai iškilęs virš žemės paviršiaus, o jeigu jis rankoje laiko kokį nors ilgą įrankį (pvz., meškerę), tai yra nelyginant žaibolaidis. Tačiau retai kada žaibas trenkia tiesiog į žmogų. Dažniausiai jo aukomis tampa žmonės, stovėję šalia medžio ar kito aukšto objekto, kurį "pasirinko" žaibas.
Kaip žaibas veikia žmogaus kūną
Žaibas akimirksniu prasiskverbia per žmogaus kūną. Patekęs per liemenį (lieka įeinamasis nudegimas), gali išeiti per abi kojas, palikdamas išeinamąjį nudegimą. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus ar raumenis. Daugelis nukentėjusiųjų laikinai neįstengia pajudinti kojų, o kai kuriems išsivysto nuolatinis paralyžius. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia valdyti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės, praranda orientaciją, gali svaigti galva, netekti kalbos. Beveik visų sąmonė aptemsta, ir jie negali prisiminti, kas įvyko.
Pirmoji pagalba nukentėjus nuo žaibo
• Pirmiausia kuo greičiau reikia kviesti medicininę pagalbą. • Jeigu audra dar nesibaigė, nukentėjusįjį nuneškite į saugesnę vietą, geriausia - į kokią nors patalpą. • Nesibaiminkite - liesti nukentėjusįjį nėra pavojinga. • Paguldyto žmogaus kojas pakelkite 15-30 cm aukščiau už kitas kūno dalis. Apkloję nukentėjusįjį, nedelsdami ieškokite medicininės pagalbos. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai. • Reikia patikrinti pulso dažnumą (skaičiuojamas riešo vidinėje pusėje arba kakle; norma - 60-80 kartų per minutę) ir įvertinti kvėpavimą. • Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
Jeigu užklupo netikėta audra
• Susiraskite priedangą. Nelaukite, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet bus sunku išvengti žaibo smūgio. Paieškokite kokio nors pastato arba įlipkite į mašiną ir užverkite visus langus. • Jeigu nėra nei pastato, nei mašinos - slėpkitės žemoje vietoje, kuo toliau nuo medžių, stulpų ir aptvarų. Jeigu audra užklupo miške - slėpkitės po žemesniu medžiu. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. • Pasirinkite vandens neužliejamą vietą. • Ieškodami priedangos, nebėkite per plyną lauką, nes žaibas gali jus aplenkti. • Nebraidykite po vandenį. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą. • Jeigu jaučiate, kad dilgčioja oda ir riečiasi plaukų galiukai, žinokite, kad pavojus labai didelis. Pasistenkite sumažinti trauką: pritūpkite, palenkite galvą, žemę lieskite tik kojų pirštų galiukais, rankas padėkite ant kelių. • Nelieskite metalinių daiktų (pvz., antenos), kurie traukia kaip žaibolaidis. • Nekalbėkite telefonu, nesinaudokite elektriniais prietaisais.
