Senatvinė silpnaprotystė
Sandra PUTRŪNAITĖ
Šiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogui neišvengiamai gresia daugiau įvairių ligų. Nenuostabu, kad vienos dažniausių su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste (senatvine demencija) arba nebesikelti iš lovos.
Iš tiesų, vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja rizika, kad ištiks insultas, galintis sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą, paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai (susilpnėja atmintis, sunkiau susikaupti, svaigsta galva, sutrikęs miegas) gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Demencija neretai tapatinama su Alsheimerio liga. Iš tikrųjų tai tik viena dažniausiai diagnozuojamų demencijos formų. Pastebėta, kad moterys demencija serga du kartus dažniau negu vyrai - tai siejama su ilgesne jų gyvenimo trukme.
Susirgimo priežastys
Tiksliai nėra žinoma, kodėl vieni žmonės suserga silpnaprotyste, o kiti ir garbaus amžiaus sulaukę išlieka šviesaus proto. Nustatyta, kad tarp šešiasdešimtmečių ligos paplitimas sudaro vos kelis procentus, tarp aštuoniasdešimtmečių - beveik 50 proc.
Tačiau amžius nėra lemiamas veiksnys susirgti. Smegenų degeneracija, protinių, psichinių funkcijų nykimas, elgesio pakitimai gali prasidėti ir patyrus kelias sunkesnes galvos traumas, turint demencija sergančių giminaičių. Tada rizika susirgti padidėja net 4 kartus.
Senatvinė silpnaprotystė dažniau išsivysto turintiems menką išsilavinimo lygį, gyvenantiems prastomis ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, sergantiems sunkiomis somatinėmis ligomis, turintiems smegenų navikų.
Rizika susirgti padidėja žmonėms, piktnaudžiaujantiems svaigiaisiais gėrimais, vartojantiems tam tikrus vaistus. Pastebėta, kad įtakos demencijai atsirasti turi ir maisto gaminimas aliumininiuose puoduose, valgymas iš aliuminio pagamintais stalo įrankiais.
Kaip pasireiškia
Demencija prasideda laipsniškai, jos pradžia dažnai nepastebima. Iš pradžių vykstančių smegenų pakitimų nesureikšmina nei pats sergantysis, nei jo artimieji - kiekvienas gali pamiršti, ką valgė pietų, kad vakare draugai kvietė į teatrą, kad vaiką iš darželio reikėjo parsivesti namo valanda anksčiau. Išsiblaškymas, užmaršumas tokiais atvejais aiškinami pagreitėjusiu gyvenimo tempu. Ligą galima įtarti, kai sergantysis pamiršta, ką veikė prieš keliolika minučių, kur padėjęs daiktus: neaiškiu būdu raktai atsidūrė šaldytuve, o piniginė verda puode. Nesuprasdamas, kas vyksta, žmogus kaltina artimuosius - esą jie viską paslepia, meluoja nelietę svetimų daiktų. Pyksta ant savęs už nesugebėjimą prisiminti ar atlikti tai, kas daugelį metų buvo įprasta, užsisklendžia savyje, tampa agresyvus.
Vėlesnės ligos stadijos simptomai dar sunkesni. Sergantysis praranda gebėjimą orientuotis erdvėje, suvokti laiką, neprisimena nei dienos, nei metų, valstybės, kurioje gyvena, pavadinimo, vaikų ar savo vardo. Sutrinka ligonio mąstymas, kalba, gebėjimas įsiminti elementarią informaciją. Nesuvokiami ir nekontroliuojami veiksmai, elgesys. Žmogus išeina iš namų ir pasiklysta, klaidžioja naktimis, vietoje tualeto gali nueiti į virtuvę ir ten atlikti savo gamtinius reikalus. Neretai regi haliucinacijas, kliedi, jį kankina persekiojimo manija, kartais be aiškios priežasties ligonis pradeda klykti, dejuoti, puola ardyti daiktus.
Paskutinėje ligos stadijoje visiškai prarandamas savarankiškumas, gebėjimas pasirūpinti savimi. Ligonis negali pats valgyti, vaikščioti, nelaiko šlapimo, išmatų, nieko neatpažįsta ir neprisimena.
Gydymas ne visuomet efektyvus
Senatvinė silpnaprotystė yra liga visam gyvenimui. Ji nėra pagydoma, tačiau kuo anksčiau nustatoma, tuo sėkmingiau sulėtinamas silpnaprotystės progresavimas, ligonio gyvenimas pratęsiamas net keliolika metų. Yra raminančių vaistų, kurie gali kelioms valandoms "apraminti" ligonį, tačiau tai nėra priežasties gydymas, o tik simptomų šalinimas.
Labai veiksmingas būdas išvengti senatvinės silpnaprotystės - žodžiu perduoti kitiems žmonėms per savo gyvenimą sukauptas žinias, kaip tai darydavo tolimi mūsų protėviai. Specialistai pabrėžia, kad pradėti intensyviai treniruoti protą ir atmintį reikia dar esant jaunam, o tai daryti visą gyvenimą. Senatvinė silpnaprotystė dažnai vadinama šeimos liga, nes ji paveikianti kiekvieno šalia ligonio esančio žmogaus gyvenimą. Sergančiajam priežiūrėti reikia visiško pasiaukojimo, tenka atsisakyti asmeninio gyvenimo, laisvalaikio, karjeros, o tai padaryti net vardan artimiausio giminaičio galėtų ne kiekvienas.
Peržengus 60 metų amžiaus ribą, reikia atsisakyti aštrių bei sūrių patiekalų, vengti sunkaus fizinio darbo, stiprių emocinių sukrėtimų ir didelių dvasinių išgyvenimų. Be to, būtina labai apriboti raudonos mėsos, saldumynų ir riebios žuvies vartojimą.
