Ar išsaugosime savo tautą, uždraudęi abortus?
Sandra PUTRŪNAITĖ
Gali būti, kad pavasarį Seimui pritarus prieštaringai vertinamam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, abortas Lietuvoje bus laikomas nusikaltimu.
Prieš 2 metus jau siūlęs svarstyti abortus draudžiantį įstatymą, šįsyk parlamentaras Valdemaras Tomaševskis gali triumfuoti - jo siūlymu šis įstatymo projektas numatytas svarstyti pavasario sesijoje. Įstatymo projekte konstatuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko, tebesančio įsčiose, teisėms. Tiesa, esama ir išlygų - abortas būtų leidžiamas, jei nėštumas grėstų motinos gyvybei ar sveikatai; jei nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veiksmų; kai prenataliniai tyrimai rodo didelę tikimybę, jog vaisius bus sunkiai pažeistas arba vaikas sirgs nepagydoma, jo gyvybei gresiančia liga ir kai tėvai su tuo sutinka. Panašus įstatymas jau seniai priimtas Airijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje. Maltoje abortai draudžiami esant bet kokioms sąlygoms. Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 metų abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Katalikų bažnyčia abortams nepritaria. Apie abortus, jų žalą ir šį įstatymą kalbamės su Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Ingrida Basevičiene.
- Ar Seimo nariai tikrai daro gerą darbą tikėdamiesi, kad uždraudus abortus pagausės mūsų tauta?
- Tauta tikrai nepagausės, o galiu teigti, kad tik padaugės kriminalinių abortų. Tai ne tik žemintų moters orumą, bet ir sukeltų pavojų jos sveikatai. Nes nėštumo nutraukimas - ne kontracepcijos priemonė. Tam ryžtamasi tik apsvarsčius visus "už" ir "prieš", dar dažniau - kai kitos išeities nėra. Šiandien pasidaryti abortą galima saugiai. Jei Seimas nuspręs abortus uždrausti, situacija taps nekontroliuojama. Draudimai gerų rezultatų neduoda - reikia šalinti priežastis, o ne pasekmes. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tarptautinės medikų organizacijos, Europos Sąjunga vienareikšmiškai pasisako už šeimos planavimą ir kontracepciją kaip abortų prevenciją.
- Net jei bus nustatytas apsigimimas, vis tiek nebus galima atlikti aborto?
- Apsigimimas turi būti kaip medicininė indikacija nutraukti nėštumą, bet jei tėvai nori tokio vaikelio - mes tai paliekame jų apsisprendimui. Jei vaisiaus apsigimimas bus nesuderinamas su gyvybe, tuomet reikėtų nutraukti tokį nėštumą.
- Ar abortų draudimas yra labiau medicininis, ar etinis klausimas?
- Norint suvokti, kad abortas nėra gerai, nereikia baigti medicinos mokslų. Medikai yra žmonės, kurie šią operaciją gali atlikti saugiai. O ar abortai reikalingi visuomenei - tai jau ne medicininis klausimas, o etinis. Apskritai draudimais niekada nepasieksime to, ko norime. Visuomenę reikia šviesti šiuo klausimu, kad nekiltų noras darytis abortų. Būtina akcentuoti šeimos tvirtumą, planavimą, pagarbą vienas kitam. Atsakingumas už būsimą šeimą turi būti diegiamas ne tik mergaitėms, bet ir berniukams. Šviesti apie kontracepciją reikia jau prieš paauglystę - ir mergaites, ir berniukus.
- Kiek Lietuvoje per metus atliekama abortų?
- Lietuvoje nėštumų ir abortų skaičius tarp jaunimo iki 20 metų yra didelis ir kol kas nemažėja. Sekant statistiką, nuo 1960 metų iki dabar abortų skaičius sumažėjo 3 kartus, t.y. nuo 36 500 iki 10 500 per metus. 2003 metais Vakarų Europoje abortų skaičius buvo pats mažiausias pasaulyje - 12 abortų tūkstančiui 15-44 metų amžiaus moterų. Ataskaitoje nurodoma, kad to priežastis - gimstamumo kontrolės priemonių vartojimas. Šiaurės Europoje šis skaičius buvo 17, Šiaurės Amerikoje - 21. Apskritai pasaulyje 2003 metais buvo atlikta 20 mln. nesaugių abortų, kurių 97 proc. buvo atlikti besivystančiuose regionuose ir tose vietose, kur jie draudžiami. Kasmet maždaug 70 tūkst. moterų miršta dėl nesaugių abortų, o dar 5 milijonams atsiranda nuolatinė ar laikina negalia (Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys). Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo nėra tikslios statistikos, kadangi daug abortų atliekama privačiose klinikose, iš kurių negaunama jokios statistikos.
- Kokia yra abortų žala?
- Pirmiausiai tai yra psichologinės problemos, o po to - ir fiziologinės. Iš fiziologinių - kraujavimas, sutrikęs mėnesinių ciklas, nevaisingumas (moteris po pirmo legalaus aborto turi 10 % tikimybę likti nevaisinga), persileidimai (dariusioms abortus 30-40 % dažnesni negu nedariusioms), negimdiniai nėštumai, padidėjusi infekcijos tikimybė (kriminalinio aborto atveju), kitų nėštumų metu dažnesnės komplikacijos. O iš psichologinių problemų dažniausiai moteris, pasidariusias abortus, kamuoja depresija, susijusi su negimusiu vaikeliu (pvz., moterys jį dažnai sapnuoja), miego sutrikimai. Po aborto moterys jaučiasi smerkiamos visuomenės, todėl prasideda vadinamasis poabortinis sindromas. Tuomet gali prireikti ir psichiatro pagalbos.
- Bet turbūt pasitaiko atvejų, kai atlikti abortą yra būtina?
- Dažniausiai pasitaikantys atvejai - tai yra pavojus mamos gyvybei, taip pat mamos ligos, kurias nėštumas gali komplikuoti (pvz., širdies patologijos, aortos aneurizma).
- Ar girdėjote kokių nors atsiliepimų iš Lenkijos kolegų po to, kai ten buvo įvestas toks įstatymas?
- Lenkijoje ne tik klesti nelegalūs abortai, bet gydytojai taip įbauginti, kad jie neskiria aborto net tada, kai moteriai jis būtinas. Viena lenkė jau laimėjo bylą Strasbūre. Europos žmogaus teisių teismas priteisė jai sumokėti apie 70 tūkst. eurų dėl to, kad apakti rizikuojančiai moteriai medikai leidimą nutraukti nėštumą davė tik tuomet, kai atėjo laikas gimdyti. Trečią vaiką pagimdžiusi moteris iš tiesų liko beveik akla. Uždraudus abortus Lenkijoje, netoli pasienio esančios Lietuvos ligoninės iš karto tai pajuto, nes joms atsirado naujas pasipelnymo šaltinis - nėštumą nutraukti norinčios lenkės. Ko gero, tai tik finansinė nauda.
- Ar Lietuvoje neplanuojama užtikrinti nepageidaujamo nėštumo prevencijos pvz., kaip Jungtinėje Karalystėje kompensuojant apsaugos priemones?
- Kol kas tikrai neplanuojama, nors šis pavyzdys tikrai nėra blogas, tačiau, mano nuomone, tokiai prevencijai įgyvendinti reikia labai daug pastangų, valstybės lėšų. Šiuo metu Lietuvoje netgi skubi kontracepcija parduodama tik su gydytojo receptu, o tai, mano manymu, yra nėštumo prevencijos žlugdymas.
- Ar manote, kad Bažnyčios pozicija yra teisinga - vienareikšmiškai pasisako prieš visus abortus?
- Prigimtinė žmogaus teisė - turėti pasirinkimą. Kategoriškai primesti savo įsitikinimus gal ir nederėtų. To negalima pritaikyti visai visuomenei ir tai nėra racionalu. Tačiau kadangi Bažnyčia pasisako už gyvybę - tai teigiamas dalykas.
- Ar jūsų praktikoje pasitaiko, kad moterys ateina apsisprendusios darytis abortą, bet kabinete staiga pakeičia savo nuomonę?
- Iš pradžių aš visada bandau moterį perkalbėti, kad nesidarytų aborto. Ultragarso kabinete parodau, kaip plaka jos vaiko širdelė. Tokių atvejų tikrai pasitaiko. Nors būna, kad moterys ateina tvirtai apsisprendusios ir turėdamos savo nuomonę, tačiau juk visada galima pakalbėti ir išsaugoti dar vieną gyvybę.
- Ačiū už pokalbį.
