Ką būtų įdomu žinoti apie atmintį
Atmintis yra ne tik svarbi intelekto prielaida, bet ir viena svarbiausių psichikos funkcijų. Be atminties nebūtų žmonijos, pažangos, nes tik praeitis gali padėti numatyti ateitį.
Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Platonas teigė, jog mintys ir jausmai atmintyje palieka antspaudus, panašiai kaip paliekami įspaudai vaško lentelėje. Ši idėja nepajudinamai gyvavo iki XIX amžiaus Tada Hermanas Ebinghausas sugalvojo ištirti vadinamąją "grynąją atmintį". Pirmas klausimas, į kurį bandė atsakyti savo eksperimentais, buvo: "Kaip bendras medžiagos mokymosi laikas siejasi su vėlesniu atsiminimu?"
Eksperimentuodamas su beprasmiškais skiemenimis, H. Ebinghausas aptiko, kad ryšys tarp mokymosi medžiagos pakartojimų skaičiaus pirmą dieną ir pakartojimų antrą dieną yra tiesinis: kuo daugiau kartojama pirmą, tuo mažiau reiks kartoti antrą dieną. Atmintyje išlikusios medžiagos kiekis yra tiesiogiai proporcingas mokymosi laikui - dvigubai ilgiau mokykis ir dvigubai ilgiau atsiminsi. Nėra duomenų, koks mokymosi laikas yra kritinis - kiek reiktų mokytis, kad atsimintum visam laikui.
Kitas Ebinghauso tyrimų objektas buvo užmiršimas. Tyrimai parodė, kad užmiršimas vyksta kitaip. Čia nėra tiesinės priklausomybės kaip tarp kartojimo ir atsiminimo. Užmiršimas iš pradžių vyksta greitai, po to procesas lėtėja. Apie pusė išmoktos medžiagos užmirštama per pirmą valandą, bet tarp 5-os ir 31-os dienos užmirštama tik 5 proc. išmoktos medžiagos. Už tam tikros ribos užmiršimas jau nebevyksta - nėra taško, kur atsiminimas pasiektų nulį.
Proto trūkumu niekas nesiskundžia
Atsimenant informacija ištraukiama iš ilgalaikės atminties ir patenka į trumpalaikę. Paprastai yra lengviau atpažinti objektą, nei visiškai jį atgaminti. Tai vadinama "liežuvio galo" fenomenu, kai žinome koks tai daiktas, bet negalime atgaminti pavadinimo. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai, bet savais žodžiais, susiduriama su informacijos atkūrimu. Paprastai atkuriama tada, kai dalis informacijos užmirštama. Tokiu atveju padeda užuominos, nuorodos, pavyzdžiui, pirmos pavadinimo raidės pasakymas. Dėstytojai užuominomis išsiaiškina, ar studentas žinojo, bet užmiršo, ar net nežinojo. Garsus psichiatras O. Kerbikovas pastebėjo, kad daugelis žmonių skundžiasi silpna atmintimi, bet proto trūkumu - niekas. Atmintį galima apibūdinti kaip gebėjimą įsiminti, išlaikyti ir atsiminti informaciją. Atminčiai svarbi atranka: geriau įsimename ir išlaikome atmintyje tai, ką geriau suvokiame, kas labiau domina, ką laikome svarbiu ir atsimintinu dalyku. Keičiantis informacijai, atmintis tarytum atjaunėja. Jei atmintis nesugebėtų pamiršti smulkmenų, tiesiog negalėtume gyventi. O iš to, ką žmogus pamiršta, galima spręsti, kam jis yra abejingas.
Informaciją įsimename įvairiai
Kadangi aplinkos informacija mus pasiekia skirtingais informaciniais kanalais, tai ir atmintis skirstoma į motorinę, emocinę, vaizdinę bei žodinę. * Motorinė atmintis - tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką. Be motorinės atminties nevaikščiotume, nešoktume, nerašytume. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Geri šokėjai ar sportininkai yra imlesni judesiams. Motorinėje atmintyje turi būti ir elgsena avarinėse, pavojingose situacijose. * Vaizdinė atmintis - tai objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas bei atgaminimas. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu - atsimename, kaip atrodo draugai, koks pažįstamo žmogaus balsas, koks mūsų namas, koks švelnus gyvūnėlis ir t.t. * Emocinė atmintis - jausmų, išgyvenimų laikymas atmintyje ir atgaminimas. Mes atsimename ne vien tai, kad pykome ar džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Jei tamsioje gatvėje mus kas nors išgąsdino, stengsimės vakare ten neatsidurti. O savo priešo prisiminimas iškart atgamina ir pyktį. * Žodinė atmintis - tai informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami. Žodis - tai ne garsų rinkinys, o prasmingas informacinis vienetas. "SITNIMTA" - "ATMINTIS"; "SAMINIMISĮ" - "ĮSIMINIMAS". Dar atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
Trumpalaikė atmintis padeda saugoti beveik visą gaunamą informaciją apie 1-2 mėn. Ji veikia visą laiką, kai žmogus budrus ir priima informaciją per klausą, regėjimą, lietimą. Tuo pat metu žmogus mato, girdi, suvokia, sprendžia uždavinius, atlieka užduotis. Tai jo kasdieninės veiklos pagrindas.
Antroji, ilgalaikė atmintis yra sudėtingesnė. Ji lyg užregistruoja matytus, girdėtus, svarbius, naudingus įvykius, įprasmina juos, nuspalvina jausmais ir saugo. Saugojimas užtrunka minutes, valandas, mėnesius ar metus - tai priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikia pats žmogus. Saugojimas dar priklauso ir nuo to, ar įvykis arba informacija pakartojama. Kartojimas gali įtvirtinti kai kuriuos įvykius atmintyje neišdildomai, visam gyvenimui. Tokie įvykiai, faktai, atrodo, lyg ir užmiršti, bet "ieškant atmintyje" ir pasitelkiant asociacijas (įvykio vieta, eiga, žmonės, žodžiai, net spalvos, kvapai) per tam tikrą laiką pavyksta atgaminti net mažiausius įvykius. Kartodamas, mokydamasis, žmogus daug ką atlieka automatiškai, negalvodamas ir nejausdamas protinio nuovargio, pavyzdžiui, lengvai atlieka savo darbą, vairuoja. Tai automatinės, arba procedūrinės atminties dalis, kuri dažnai išlieka ir ligos atvejais ar po galvos smūgių lyg refleksai - paprastesni ir sudėtingesni.
Vyksta atminties pokyčiai
Senyvas žmogus pradeda pamiršti naujausius įvykius, išgyvenimus. Jis geriau prisimena tai, kas buvo jaunystėje, ir visada tvirtina, kad praeitis buvusi geresnė, šviesesnė ir laimingesnė negu dabartis. Atmintis, kaip ir kiti psichiniai procesai, sutrinka susirgus psichikos liga, pasenus, kai pasireiškia galvos smegenų destrukciniai (irimo) procesai, ypač susirgus senatvine silpnaprotyste. Atsiradusi sulaukusiems 70 metų amžiaus senukams, ji turi tendenciją progresuoti. Atmintis blogėja pagal tam tikrą schemą. Iš pradžių pamirštami dabarties įvykiai (kas įvyko šią vasarą, prieš savaitę ar net vakar), ligonis nebeprisimena vaikų vardų, datų. Pastebėta, kad greičiau pamirštama tai, kas tiesiogiai neturi jokio ryšio su ligonio asmenybe. Sergančiajam galvos smegenų skleroze atmintis blogėja lėčiau, ligonis pastebi savo atminties trūkumą. Žmogaus psichikai yra būdinga užpildyti atminties spragas būtais ir nebūtais dalykais. Dėl fantazijų atsiranda atminties klaidų. Tai atsitinka sergantiesiems senatvine silpnaprotyste. Kartais, būdami ligoninėje, tokie ligoniai įsivaizduoja tik ką grįžę iš miesto, buvę kine ar teatre, lankęsi pas draugus, nors nebuvo išleidžiami į namus jau keletą mėnesių.
Atminčiai būtina tinkama mityba
Protinį darbą dirbantys žmonės turi valgyti visavertį maistą. Įrodyta, kad, organizmui badaujant, smegenys funkcionuoja tris kartus blogiau. Yra maisto produktų, labai naudingų smegenims. Žuvų ir kitų jūros gėrybių reikėtų valgyti mažiausiai tris kartus per savaitę. Žuvų vertę lemia tai, kad jose yra 15-26 proc. baltymų, sudarytų iš 20 aminorūgščių, kurios labai svarbios smegenų ląstelių veiklai. Galvos smegenų ląstelėms naudingi riešutai, ypač graikiniai. Jie yra vitamino E šaltinis (šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą). Antrąją vietą pagal naudingumą užima žemės riešutai. Juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti. Iš vaisių atmintį geriausiai stiprina bananai. Juose taip pat gausu magnio bei vitamino B6. Labai vertingos ir datulės - kalio, fosforo, magnio bei lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis. Visa tai padeda smegenų veiklai. Atmintį gerinti padeda raudonosios daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai bei ankštinės daržovės. Taip pat naudingos visos uogos. Mėlynėse, braškėse, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose gausu vitamino C ir medžiagų, stiprinančių smegenų ląstelių sieneles. Įrodyta, kad protinei veiklai pagerinti naudingos kruopos, ypač rudieji ryžiai. Taip pat naudinga valgyti patiekalus iš avižinių, grikių, manų kruopų, nes jose daug vitamino B. Iš pieno produktų geriausiai rinktis neriebią varškę. Joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtino nervinėms ląstelėms lecitino, kalcio, vitamino B2. Mėsoje gausu geležies, baltymų, vitamino B12. Jei trūksta geležies, pablogėja atmintis, sunku išlaikyti dėmesį. Prieskonius atminčiai stiprinti rekomenduodavo jau senovės daktarai. Ypač gerai veikia cinamonas, imbieras, ciberžolės. Tačiau mokslininkai nesutaria dėl kavos poveikio. Vieni tvirtina, kad tuo atveju, kai reikia dirbti ilgą ir daug protinių pastangų reikalaujantį darbą, kas valandą naudinga išgerti mažą nestiprios kavos puodelį, tuo tarpu kiti pataria jos išvis nevartoti.
Visuomet būtina pusryčiauti. Iš ryto smegenis reikia "parengti" dienos darbui, kad būtų galima sukaupti reikalingą informaciją bei ją pritaikyti. Per pusryčius žmogus turėtų gauti ne mažiau kaip 35 proc. reikalingų dienos kalorijų.
Mokslininkai tvirtais faktais įrodė, kad atmintį gerina šalavijas. Medikų grupė tyrė 44 sveikus suaugusius asmenis, 18-37 metų amžiaus. Vieniems duota išgerti kapsulių su šalavijų aliejumi, o kitiems - su saulėgrąžų aliejumi. Šalavijų ragavę savanoriai žodžių atsiminimo testą atliko akivaizdžiai geriau. Be to, rezultatai priklausė nuo dozės - geriausias poveikis atminčiai gautas vartojant vidutines šalavijų aliejaus dozes, mažesnės ir didesnės dozės tiriamuosius veikė silpniau.
Paruošė Sandra Putrūnaitė
