Vien piliulėmis liga neįveikiama
Irena ZUBRICKIENĖ
- Gydytojas visiškai išgydyti gali tik nedidelę dalį pacientų. Kiek didesnei daliai gali pagerinti sveikatos būklę, paguosti, patarti, palaikyti dvasiškai, įkvėpti noro gyventi, matyti gyvenimo džiaugsmą. Visa tai netgi svarbiau už medikamentus, - įsitikinęs itin didelę darbo patirtį turintis ir labai gerai šalyje vertinamas Marijampolės ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojas kardiologas VITAS VYŠNIAUSKAS, kuriam suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.
Anot gydytojo, labai svarbu gydymo procese - psichoterapija: tai sielos ir minčių gydymas, siekiant, kad ligonis išmoktų gyventi su liga ir ją valdytų, kad sumažėtų ligos simptomų, kad žmogus išmoktų "apgauti" ligą. Nes kalbėti apie visišką pasveikimą galima tik tuo atveju, kai esama tam tikrų ūmių ligų. V. Vyšniausko žodžiais, kitos ligos, deja, linkusios kartotis, tad čia pacientui svarbiausia - ne tik sąžiningai gerti vaistus, bet ir mokėti gyventi nesilankstant ligai.
Patyręs gydytojas linkęs priminti paprastutę gyvenimo tiesą, virtusią anekdotu, ir į ją įsiklausyti. Esą ateina pacientas pas gydytoją ir skundžiasi, jog labai prastai jaučiasi: nuolat viduriuoja, skauda galvą, pilvą... Gydytojas jam skiria vaistų ir liepia ateiti po 3 dienų. Praėjus tam laikui, pacientas - vėl pas gydytoją. "Ar geriau?" - klausia medikas. "Ne, - atkerta ligonis, - vis taip pat blogai". Gydytojas vėl skiria vaistų, prideda dar raminamųjų, ilgėliau pasikalba su pacientu, šis jam nuo širdies viską išsipasakoja, gauna daug atsakymų, sulaukia paguodos ir vėl išeina, kad sugrįžtų po 3 dienų. Šįkart į gydytojo klausimą "Ar geriau?" pacientas jau atsako plačia šypsena: "Taip, man geriau! Viduriuoju, pilvą skauda, tačiau aš neimu to į galvą!"
- Šiame anekdote yra 2 racionalūs grūdai - tai gydytojo ir paciento santykis bei paciento sugebėjimas susigyventi su liga, - sakė V. Vyšniauskas. - Ligonis pasitikėjo gydytoju, pasijuto psichologiškai tvirtesnis, netgi pamiršo ligą. Šioji iš tiesų liko tokia, kokia buvusi, bet pacientas jautėsi geriau.
Gydymo procese, anot V. Vyšniausko, yra 3 kertiniai dalykai: liga, ligonis ir gydytojas. Tikslas aiškus - nugalėti ligą. Paprasta matematika: jei ligonis eina kartu su gydytoju prieš ligą, nugalėti lengviau. Tačiau neretai būna, kad ligonis palinksta prie ligos, tuomet gydytojas lieka vienas prieš du. Sėkmė nutolsta arba visai nusigręžia...
V. Vyšniauskas tikras, kad jokios sėkmės, gydant ligą, net negalima tikėtis ir tada, kai pacientas gydytojais apskritai nepasitiki ir net skeptiškai vertina pačią gydymo įstaigą. Štai, anot pašnekovo, kai po kelių kilusių skandalų buvo itin aktyviai puolama Marijampolės ligoninė, tai pakenkė ne tik įstaigos įvaizdžiui, bet ir buvo padaryta didžiulė žala patiems pacientams. Žmonės, kone trečdalis jų, atvykdavo į ligoninę su išankstine neigiama nuostata, kuri darė visapusišką poveikį, kad patvirtintų tą neigiamą įsitikinimą, o ne pagydytų ligą. Gydytojas linkęs pavadinti tai didžiule psichologine infekcija, kuri buvo įnešta į ligoninę. Anot jo, tuomet geriausia išvis uždaryti ligoninę, kol bus pašalintas tas "virusas", kad ligonis, apskritai visada būdamas įtarus, užuot gydęsis, nesiblaškytų tarp ligos, ligoninės ir gydytojo.
V. Vyšniauskas, psichoterapijos (gydymo ne vaistais, bet geru žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu) šalininkas, išskiria individualius ir kolektyvinius psichoterapijos metodus. Individualioji psichoterapija - tai kasdienis gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nugalėti paciento baimę ir nepasitikėjimą, sužadinti ateities troškimą. Anot gydytojo, ligos tik ir laukia, kada žmogus nuliūs, kad būtų lengva prie jo "prilipti" ir jį valdyti. Mat psichologiškai silpnas žmogus - kartu ir ligų patalas. Kolektyvinė psichoterapija - tai darbas grupėje, kurią sudaro žmonės, suburti pagal tam tikras ligas. Specialisto tikslas - padėti tokiems ligoniams pasijusti stipresniems. Kartu teigiamai veikia ir panašių ligonių buvimas kartu, lyg jie būtų vienas kito ramstis.
- Nereikia klaidingai manyti, kad psichoterapija - vien gražių žodelių kalbėjimas, laikymas už rankos ir galvelės glostymas, - sakė V. Vyšniauskas. - Dar senovės graikai pastebėjo, kad psichologinei pusiausvyrai žmoguje atkurti neretai reikalingas net ir... stresas. Štai kodėl antikos laikų gydytojas Asklepijas turėjo tam tikrus "psichoterapijos kabinetus", kuriuose pacientams būdavo sukeliamas šokas. Pavyzdžiui, ten būdavo gyvatės, kurios tarsi taikydavosi įkąsti pacientui, o šis patirdavo stresą, tuo metu reikalingą psichikai sureguliuoti. Agresyvioji psichoterapija tam tikrais atvejais veikia kaip šaltas dušas ir padeda žmogui noriau kabintis į gyvenimą.
Gydytojo teigimu, apskritai lemiamas gydymo veiksnys - tai pasitikėjimas. Esą nepasitiki gydytoju - visai neik pas jį, ieškok kito. Juk net ir Biblijoje akcentuojamas tikėjimas: "Ne aš - tavo tikėjimas tave išgydė". V. Vyšniauskas linkęs priminti, kad žmogaus potencialas yra labai didelis, tik reikia norėti juo naudotis - netgi savęs gydymui. O medikas padeda tik kai jam leidžiama padėti.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Gydytojas V. Vyšniauskas pataria pacientui neiti pas tą gydytoją, kuriuo jis nepasitiki
