Bitė ar širšė gali net numarinti
Irena ZUBRICKIENĖ
Yra žmonių, kuriems labai pavojingas vabzdžio įkandimas - tai gali baigtis net mirtimi. Šiltuoju ir karštuoju metų laiku vabzdžiams alergiški žmonės privalo vengti širšės, bitės, vapsvos įkandimo ir visada prie savęs turėti antialerginių vaistų. Manoma, kad vabzdžių įkandimams padidėjęs jautrumas kamuoja maždaug iki 3 procentų Lietuvos gyventojų. Į šią "statistiką" įeina ir marijampolietis Matas (11 m.).
Širšės "dovana"
Kol Matui sukako treji, niekas jo šeimoje net nesusimąstė, kad vabzdžio "skiepas" gali būti mirtinas žmogui. Kartą šeima su trimečiu Matuku svečiavosi pas giminaičius soduose prie Vilniaus. Tėvai, sumanę apsipirkti, mažylį paliko su seneliu, o grįžę rado sūnų giliai miegantį. Senelis lyg tarp kitko papasakojo, kad anūkėliui, valgančiam obuolį, netikėtai įgėlė širšė ir berniuką itin graudžiai pravirkdė. Kol liejosi ašaros, raminamas vaikas užmigo.
Tėvai iš pradžių lyg ir nekreipė rimto dėmesio, tačiau netrukus mamai parūpo apžiūrėti širšės įkąstą vietą. Pakėlusi miegančio Mato drabužėlius, Irma Gasperavičienė nustėro: visas sūnaus kūnas iki liemens buvo sutinęs ir paraudęs. Žadinamas vaikas beveik nereagavo. Laimei, tėvai ilgiau nebelaukė. Jie skubiai nuvežė Matą į netolimą Santariškių ligoninę. Negalėdama patikėti, kad sūnelį šitaip nuskriaudė mažutė širšė, Irma įtarė, kad vaikas gali būti nepastebimai ko nors paragavęs ir apsinuodijęs.
Vaikų reanimacijos skyriaus medikai, apžiūrėję Matuką, irgi buvo susirūpinę, nes nebefunkcionavo vaiko inkstai. Tėvams buvo pranešta, kad tetrūko kelių valandų iki pačios tragiškiausios rugpjūčio atostogų soduose baigties.
Diagnozė: alergiškas vabzdžiams
Visą parą Matas gulėjo ligoninėje be sąmonės. Kai pradėjo ją atgauti, prireikė savaitės gydymo, kol berniukas visiškai atkuto. Medikai iškart buvo įtarę alergiją, o atlikti išsamūs tyrimai spėliones tik patvirtino. Buvo nustatyta, kad Matas alergiškas medui, žiedadulkėms ir nelemtam vabzdžių įgėlimui. Medikai akcentavo, kad forma, kuria berniukui pasireiškia alergija, yra itin sunki: stiprus tinimas, mieguistumas ir sąmonės netekimas. Vienintelis patarimas, kaip gelbėtis jau įkandus širšei ar bitei, - visuomet turėti švirkštą ir medikų paskirtų leidžiamųjų vaistų, kuriuos prireikus būtų galima suleisti tuoj pat.
Nuo tada Mato kasdienybės palydovas - antialerginiai vaistai - kiekvieną šiltą ir karštą dieną. Šitaip - jau 8 metai. Vaikas žino savo bėdą, todėl stengiasi saugotis. Ne mažesnę įtampą, atšilus orams, jaučia jo mama Irma. Moteris visada pasiruošusi gelbėti sūnų. Anot jos, per vasarą paprastai prireikia porą kartų "pasigąsdinti" ir griebtis minėtų medikamentų.
- Per tuos 8 metus buvo gal kokie du kartai, kai vaistų labai reikėjo, o jų arti neturėjome, - pasakojo Irma. - Tuomet skubėjome į artimiausią ligoninę, nes mums jau įkalta į galvas, kad delsti ir svarstyti nebegalima. Kartais momento, kai sūnui įgelia vabzdys, mes nepastebime, nepajunta dūrio skausmo ir jis pats, bet apie pavojų išduoda padidėjęs vaiko staigus mieguistumas.
Moteris stebėjosi, kodėl alergiškas vabzdžiams sūnus juos taip traukia. Esą kitiems metų metais joks vabzdys neįgelia, o prie Mato jie tarsi lipte liptų - labai puola ir uodai. Beje, pastarieji berniukui baisios reakcijos nesukelia, tačiau, atrodo, labiau nei kitiems niežti įkąstą odą, kurią Matas nusikaso iki kraujo.
Vilties išgyti nedaug
Ar Matas visą gyvenimą privalės saugotis vabzdžių ir žiedadulkių bei nepažinti medaus skonio, kol kas niekas iš medikų nesiėmė atsakyti. Daug žinių apie sūnaus ligą turinti jo mama teigė, kad kai kurios alergijos formos tiesiog išaugamos su amžiumi - tuomet problema baigtųsi kartu su organizmo subrendimu, galbūti apie aštuonioliktąjį ar devynioliktąjį gimtadienį. Tačiau Irma perspėta, kad gali būti ir atvirkščiai. Moteris žino, kad Mato alergijos forma gydoma užsienyje, tačiau tik sulaukus pilnametytės. Taigi lieka kantriai laukti ir toliau akylai saugotis visokių įkandimų.
Matas - vienintelis iš trijų šeimos vaikų, sergantis minėta alergija. Jeigu ne laimingai pasibaigęs vaikystės nuotykis soduose, šeima tada dar nebūtų sužinojusi apie sūnaus problemą. Šiaip vaikas labai atsparus kitoms ligoms, fiziškai stiprus - net vadinamieji vaikystės peršalimai jo nekankina.
Anot patyrusių medikų, kartais žmogus visą gyvenimą nežino, kad yra alergiškas vabzdžių "dūriui". Štai pernai viename Kalvarijos savivaldybės kaime staiga mirė bitės įkąstas pusamžis vyras, atvykęs pasisvečiuoti iš kaimyninio Vilkaviškio rajono. Niekas iš giminaičių nežinojo, kad atvykėlis alergiškas vabzdžiams. Manoma, kad ir pats ligonis šito nežinojo, nes nieko apie tai neužsiminė ir sūnaus netekusi jo garbaus amžiaus, bet dar pakankamai šviesaus proto motina. Pensininkę nustebino giminaičių pasakojimas, kad jos sūnus, tądien nevengęs vaikštinėti tarp avilių, staiga pasiskundė įgeltas vienos medunešės ir netrukus, atsisėdęs prie medžio, numirė. Kūną tyrę ekspertai patvirtino, kad darbingą ir nuotaikingą vyrą pražudė vienintelis bitės įgėlimas. Specialistai tuomet svarstė, kad vilkaviškietis greičiausiai nežinojo apie savo ligą, nes nebuvo patekęs į tokią situaciją.
Panašiai pernai nutiko ir 38 metų vyrui Klaipėdos rajone. Išvažiavęs traktoriumi į laukus, jis pajuto, kad per langą įlėkė ir įkando širšė. Pagalbos neieškojęs vyras po valandos mirė.
Pernai Lenkijoje nuo širšės įgėlimo mirė du žmonės - viena iš jų buvo žinoma Lenkijos aktorė Eva Salacka.
"Blogietės" - bitės ir širšės
Teigiama, kad iš visų vabzdžių alerginę reakciją alergiškiems žmonėms dažniausiai sukelia bitės arba širšės įgėlimas. Per jų geluonį į poodį patenka nuodų, kuriuose yra histamino, įvairių baltymų ir fermentų. Veikiant vabzdžio paliktam sekretui ar nuodams, įgėlimo vietoje oda patinsta, parausta, ją skauda ir niežti. Šie simptomai gali kankinti ir kelias valandas, ir net kelias dienas. Tačiau tokia vietinė organizmo reakcija ne visiems nukentėjusiems sukelia imuninį atsaką. Jei uodas, bitė ar širšė įgelia į alergines reakcijas linkusiam žmogui, jo organizme prieš nuodų baltymus ima gamintis antikūniai. Kai tokiam žmogui vėl įgelia bitė ar uodas, įvyksta greita reakcija. Po kelių ar keliolikos minučių ima stipriai niežėti kūną, išberia, atsiranda bendrų organizmo apsinuodijimo požymių: pykinimas, šaltkrėtis, vėmimas, viduriavimas, paburksta gerklos, bronchai, sutrinka kvėpavimas. Sunkesniu atveju ištinka anafilaksinis šokas, kuris gali būti ir mirties priežastis.
Kartais įkąstą alergišką ligonį gali ištikti lėtoji (neįprasta) alerginė reakcija, kai net pažeidžiamos įvairių organų kraujagyslės, atsiranda neurologinės sistemos, inkstų nepakankamumas, bendras silpnumas, galvos smegenų liga.
Kaip saugotis įkandimų?
Vabzdžių įkandimams alergiški žmonės, jau susidūrę su šia problema ir dėl to besilankantys pas medikus, žino, kad pavasarį ir vasarą jiems reikia neužmiršti, jog vabzdžius pritraukia kvepalai ir ryškūs, gėlėti drabužiai (geriau vilkėti žalios, pilkos, chaki spalvos drabužius). Dirbant sode, gali padėti mechaninės priemonės (pavyzdžiui, apsauginiai tinkleliai) ir įvairūs tepami ar purškiami ant atvirų kūno vietų preparatai, atbaidantys vabzdžius. Tai - vadinamieji repelentai. Tik negalima užmiršti, kad į organizmą patekę repelentai gali sukelti įvairiausias toksines reakcijas. Taip pat yra žmonių, jautrių repelentų veikliosioms medžiagoms, kurios gali sukelti dar didesnes alergines reakcijas. Jokiu būdu negalima repelentais purkšti ar tepti pažeistos odos, gleivinių bei akių. Labai svarbu, susiruošus į gamtą, nepamiršti, kad vabzdžius labai traukia maistas (ypač - saldus) ir jo kvapai.
Alergiški žmonės turėtų nevaikščioti basi, kad netyčia neužmintų vapsvos ar bitės. Karštą dieną reikėtų vengti sunkaus fizinio darbo, nes vabzdžius vilioja ir žmogaus prakaitas. Pamačius vapsvas ar bites, medikai pataria nesiblaškyti, nesiskeryčioti rankomis, nepanikuoti, nes jos puola ir gelia dažniausiai tik besigindamos. Ypač svarbu elgtis ramiai prie bičių spiečių, širšių lizdų, nes vabzdžiai, pajutę pavojų, išskiria lakias medžiagas - pavojaus signalą kitiems vabzdžiams.
Anot medikų, šios alergijos formos gydymas priklauso nuo simptomų. Vietinei reakcijai mažinti tinka visi berecepčiai vaistai, mažinantys niežėjimą, skausmą, paraudimą, patinimą ir uždegimą. Jeigu simptomai sunkesni, ligoniui į raumenis arba veną švirkščiama adrenalino, jis guldomas į ligoninę.
Kol pasiekiama ligoninė, namuose galima pagelbėti žmogui, kurį jau "apdovanojo" vabzdys. Jeigu įkąsta į ranką ar koją, reikia galūnę užveržti aukščiau įkandimo vietos, kad kuo mažiau nuodų patektų į kraują. Jei bitės geluonį galima lengvai ištraukti, tai reikia ir padaryti. Tačiau jei lengvai nesiseka, jokiu būdu negalima maigyti audinių aplink, nes tai dar pavojingiau - nuodai gali labiau išplisti. Ant įgėlimo vietos reikia uždėti ką nors šalto.
Medikai primygtinai rekomenduoja tokios alergijos atveju ligoniams visada turėti antialerginių vaistų. Jeigu atsitinka taip, kad reikiamu momentu vaistų vis dėlto nėra, patariama mėginti organizmui sukelti stresą - pavyzdžiui, apipilti kūną šaltu šulinio vandeniu. Bet kokiu atveju labiausiai rekomeduojama skubiai kreiptis pagalbos į medikus.
Mokslininkų paskaičiavimu, kasmet nuo vabzdžių įgėlimo miršta iki 50 žmonių iš 100 milijonų. Lietuvoje tokių atvejų būdavę nuo vieno iki keturių per metus. Todėl labai svarbu kiekvienam, iki šiol net ir nepatyrusiam vabzdžio įkandimo sukeltos stiprios reakcijos, stebėti save ir saugotis.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Mantas žino, kad vabzdys (širšė, bitė) jam gali atnešti didelį pavojų
- Irma Gasperavičienė visada pasiruošusi suteikti sūnui skubią pagalbą, jeigu įkąstų vabzdys
