Gydytojo priimamasis
Epilepsija - ne psichikos liga
Ligita R. iš Pasvalio rašo, kad jos trejų metų dukra kartais patiria traukulius. Pediatrė jai paaiškino, kad tai gali būti epilepsijos pradžia. Ligita R. norėtų plačiau sužinoti apie šią ligą, galimas komplikacijas, gydymą.
Ramunė O. iš Šakių rajono guodžiasi, kad neseniai nuo epilepsijos priepuolio mirė jos draugė. Ji prašo paaiškinti, dėl ko susergama šia liga, ar ji paveldima, kaip saugotis, kad priepuoliai nedažnėtų.
Į klausimus apie epilepsiją atsako Kauno Centro poliklinikos neurologė Irena Plioplienė.
Kas yra epilepsija
Nuo senų laikų dėl keisto ir nesuprantamo elgesio priepuolio metu epilepsija vadinta paslaptingais vardais: "šventoji liga", "dieviškoji liga", "dangiškoji liga". Viduramžiais epilepsija sergančiųjų globėju laikytas Šv. Valentinas.
Ir dabar šia liga sergantys bei jų artimieji ne visada teisingai įvertina šią ligą, dažnai priskiria ją prie psichikos ligų. Kadangi visuomenėje dar gajus neigiamas požiūris į psichines ligas, todėl ir epilepsija susirgęs žmogus dažnai linkęs ligą slėpti, nepaiso gydytojo nurodymų.
Epilepsija nėra psichikos liga. Aiškios priepuolių priežasties, sergant epilepsija, paprastai nustatyti nepavyksta. Nėra įrodyta ir kad ši liga būtų paveldima. Nors tyrimais patvirtinta, kad apie 40 % ligonių turi artimą giminaitį, patiriantį priepuolius, tačiau daugeliu atvejų epilepsijai pasireikšti yra žymiai reikšmingesni įgyti veiksniai nei genais perduotas polinkis. Ši liga nėra perduodama vaikui iš motinos ar tėvo.
Kada ja susergama
Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi tik gimus. Trims ketvirtadaliams ligonių pirmasis priepuolis pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje - maždaug iki 20 metų amžiaus. 20 - 60 metų amžiaus žmonių grupėje epilepsija susergama rečiau. Čia didesnę įtaką ligos pasireiškimui turi galvos navikai, insultai, galvos smegenų traumos. O po 60 metų epilepsijos sindromas vėl dažnesnis.
Pirmasis epilepsijos priepuolis nebūtinai rodo ligos pradžią. Daugybė vaikų patiria vieną ar keletą priepuolių ankstyvojoje vaikystėje, bet lėtinė epilepsija jiems nesivysto. Tokie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Tokių priepuolių pavyzdys yra traukuliai, kai vaikams staiga smarkiai pakyla temperatūra. Jie gali pasikartoti vėl kitų karščiavimų metu ir savaime išnykti šeštaisiais gyvenimo metais.
Atsitiktinius priepuolius (net ir be karščiavimo) gali sukelti būtinų mineralinių medžiagų organizme trūkumas (pvz., kalcio ar natrio), gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas (ypač sergantiems diabetu), apsinuodijimas smalkėmis, "elektros šokas", perkaitimas saulėje. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, vaikų dantų dygimas niekada nesukelia traukulių priepuolio.
Žinoma, tokie priepuoliai, kurie ištinka, kai staiga pakyla temperatūra, ne visuomet yra nekalti. Kartais tai gali būti encefalito ar kitos rimtos ligos pradžia. Todėl įvykus pirmajam traukulių priepuoliui - esant aukštai temperatūrai ar be jos - privalu kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ligos eiga
Epilepsijos priepuolio metu galvos smegenų dalyje ar visose smegenyse įvyksta stipri elektros iškrova. Tai lyg trumpas audros šuoras ramioje tėkmėje. Tuo metu sutrikdoma normali smegenų veikla, gali trumpam sutrikti sąmonė, atsirasti traukuliai, haliucinacijos, beprasmiai kūno judesiai, pakisti aplinkos suvokimas ir panašiai. Šių simptomų stiprumas priklauso nuo to, iš kurios smegenų žievės srities jie kyla. Dažnai po priepuolio ligonis neatsimena, kas vyko "audros" metu. Tarp priepuolių jis jaučiasi absoliučiai sveikas.
Priepuoliai gali kartotis keletą kartų per parą, kartą per savaitę, ar rečiau - kartą per mėnesį, ar net kas keleri metai. Būna, kad vaikystėje gana dažni priepuoliai su amžiumi retėja ir į senatvę išnyksta visai.
Ilgai sergant epilepsija gali pakisti charakterio bruožai - ligonis gali tapti smulkmeniškas, priekabus, pedantiškas. Epileptikams būdinga ir nuotaikų kaita, pakitęs aplinkos suvokimas.
Pagalba ligoniui
Svarbiausia priepuolio metu apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui parkritus, stenkitės jį prilaikyti, patraukite daiktus, į kuriuos jis galėtų susižaloti. Pasibaigus priepuoliui patikrinkite, ar žmogus normaliai kvėpuoja (priepuolio metu gali užkristi liežuvis, tad ligonis gali uždusti), jei ne - atloškite jo galvą, pakelkite smakrą. Paguldykite jį ant šono. Nepalikite ligonio vieno iki jis visiškai atgaus sąmonę.
Jei priepuolis įvyksta pirmą kartą, jei jūs nežinote apie ligonį kamuojančią ligą, (t.y. kaip dažnai priepuoliai jam kartojasi) jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, jei žmogus priepuolio metu susižaloja ar neatgauna sąmonės - skubiai kvieskite medikus.
Patartina ligoniui vesti priepuolių dienyną (kaip tai daryti, patars gydantis medikas) bus lengviau ligoniui taikyti gydymą.
Kad priepuoliai kuo rečiau kartotųsi (ar visai nesikartotų), ligonis privalo: gerai išsimiegoti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, vengti streso. Nesimaudykite vonioje, ežere ar jūroje vieni, nedirbkite aukštyje, šalia ugnies ar besisukančių mechanizmų, taip pat naktimis.
Jei sergate epilepsija ir ketinate pastoti, pasitarkite su jus gydančiu neurologu.
Ligonis privalo laikytis visų gydytojo nurodymų ir sveikai gyventi, nes apie 30% sergančiųjų epilepsija, deja, miršta.
