Pagiriamasis žodis kopūstui
Žmonėse sklando toks posakis: "Valgyk kopūstus - niekada nepasensi". Toks pasakymas atsirado neveltui. Iš tikrųjų kopūstai turi begalę vitaminų ir mikroelementų, jais galima gydyti daugybę ligų.
Romos gyventojai šimtmečių šimtmečius apsiėjo be vaistų. Jie buvo įsitikinę, kad kopūstas turi daugybę gydomųjų savybių ir vartojo jį, kai kamuodavo nemiga, galvos skausmui numalšinti, kurtumui gydyti. Kopūstais gydydavo ir įvairius vidurių sutrikimus: užkietėjusius vidurius - trumpai virtomis daržovėmis, o viduriavimą - ilgai.
O Anglijoje net yra pastatytas kopūsto formos paminklas žmogui, kuris pirmasis iš Olandijos atvežė į šalį kopūstus.
Mūsų dienomis kopūstais yra naudojami širdies kraujagyslių ir skrandžio bei vidurių ligoms gydyti. Juose daug ląstelienos, kuri stimuliuoja virškinimą, pilvo darbą, ypač jei viduriai linkę užkietėti ar esant hemorojui. Kadangi kopūstuose mažai angliavandenių, juos be baimės gali valgyti sergantieji cukriniu diabetu. Mineralinės druskos, ypač kalis, kurių gausu šiose daržovėse, iš organizmo pašalina susikaupusius nereikalingus skysčius. Kalis, kaip žinome, reikalingas tam, kad mūsų organizme normaliai vyktų įvairūs fermentiniai procesai, be sutrikimų dirbtų mūsų "varikliukas" - širdis.
Daugelyje šalių tradicinė medicina pripažįsta kopūstų gydomąsias savybes. Kopūstų sultys yra skiriamos gastritams, atsiradusioms skrandyje bei dvylikapirštėje opoms gydyti, kai sergama kolitu, kepenų ligomis ar net tuberkulioze(sumaišytas su medumi). Kai kurie medikai mano, kad kopūstų šerdis tinka votims gydyti. Kopūstų sėklų nuoviru galima palengvinti gyvenimą sergantiesiems pogadra, tiems, kuriuos kamuoja sąnarių skausmai, taip pat toks nuoviras gali būti naudojamas kaip diuretikas.
Daugelis mėgsta įvairius patiekalus iš baltagūžių kopūstų, tačiau mažai kas žino, kad jie - tikras sveikatos šaltinis. Kopūstų lapuose kaupiasi cukrus (iki 5,7 proc.), baltymai (iki 2,3 proc.), riebalai (iki 0,18 proc.), o vitaminų A, C, tiek kiek kopūstuose nėra nei vienoje daržovėje. Taip pat šioje daržovėje gausu karotino, B1, B2, B3, B6, K, U, folinės rūgšties, kalio druskų, kalcio, fosforo ir kitokių mūsų organizmui reikalingų medžiagų.
Vitamino C kopūstuose yra tiek, kiek citrinose ar apelsinuose. Be to, jis gerai išsilaiko tiek šviežiuose, tiek virtuose kopūstuose. Juose esanti lasteliena šalina iš organizmo cholesterolį ir stabdo aterosklerozės vystymąsi, o rūgštys - neleidžia kauptis riebalams.
Kopūstas plačiai naudojamas ir liaudies medicinoje. Šviežių kopūstų lapai dedami, kai žaizda negyja, pūliuoja, kai keliasi votys. Lapai tinka ir odos uždegimams gydyti. Dar Avicena rekomendavo nudegimus gydyti kopūstų lapais, sumaišytais su kiaušinio baltymu.
Lietuviams kopūstas - antra daržovė po "mūsų duonos kasdienės" - bulvės. Iš jų sumanios šeimininkės sugalvoja daug įvairiausių patiekalų, o esant reikalui, kopūstas tarnauja kaip vaistas nuo įvairių ligų. Dar mūsų protėviai raugintų kopūstų sultimis "gesindavo" nuomarį (epilepsiją), stabdydavo gangreną, o šviežių sultimis šalindavo karpas.
Šviežiai išspaustas kopūstų sultis rekomenduojama gerti, kai žmogų kamuoja skrandžio ar vidurių negalavimai. Sultis reikėtų gerti tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Sultys turi būti šiltos. Iš pradžių reikia gerti po pusę stiklinės sulčių iš karto, vėliau po truputį didinti iki stiklinės. Tačiau atminkite, kad kai kuriems ligoniams gali kilti problemų - gali pūsti vidurius, pradėti viduriuoti. Tuomet gydymo kopūstų sultimis teks atsisakyti.
O tie, kuriems kopūstų sultys nesukelia šalutinio poveikio ir turi problemų su kepenimis, blužnimi, kvėpavimo takais, gali pabandyti gydytis. Taip pat švieži kopūstai ir jų sultys tinka, kai kankina nemiga, egzema, diatezė, kai skauda galva, jei kamuoja įkyri angina (skalauti sultimis gerklę), jei nusideginote. O raugintų kopūstų sultis tinka vartoti dantims ir dantenoms stiprinti. Kalbama, kad, kartkartėm savaitę kas dieną pageriant raugintų kopūstų sultis, išvengiant vėžio.
Mūsų močiutės ir promočiutės kopūstą naudojo ir veido priežiūrai.
Keletas receptų, kurie atgaivins veido odą:
*Jei oda sausa, yra pigmentinių dėmių, pirmiausia veido odą nuvalykite kukurūzų, alyvuogių ar kitokiu augaliniu aliejumi, po to porai minučių uždėkite karštą kompresą (vienas arbatinis šaukštelis sodos į vieną litrą vandens) ir galiausiai užtepkite sutrinto kopūsto tyrele. Palaikykite 10 - 15 minučių. Nuprauskite veidą šiltu vandeniu ir lengvai nusausinkite.
*Kai oda riebi, tinka parauginti kopūstai. Jų lapais padenkite veidą, palaikykite 25 - 30 minučių. Po to nuplaukite veidą šaltu vandeniu ir patepkite maitinamuoju kremu.
Jeigu tokias kaukes darysite bent kartą per savaitę, kopūstas neleis jums pasenti! Oda taps elastingesnė, mažiau raukšlėta, įgaus gražų atspalvį.
Jei norite, kad plaukai blizgėtų, ant jų dėkite kaukę iš šviežių kopūstų, citrinos ir špinato sulčių mišinio.
