Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Visose Skandinavijos ir daugumoje Europos šalių, Amerikoje ir net tolimojoje Australijoje ilgą laiką buvo rodomas didžiulį žiūrovų susidomėjimą sukėlęs žymaus Švedijos režisieriaus L. Mudisono pastatytas filmas "Lilja 4-ever". Ši daug apdovanojimų pelniusi kino juosta Lietuvai svarbi tuo, kad joje atspindėtas Švedijoje trumpai pagyvenusios lietuvaitės Danguolės R. tragiškas likimas.
Nusižudė ar buvo nužudyta?
Apie tragiškai pasibaigusį Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio gyventojos nepilnametės Danguolės R. gyvenimą "Akistatoje" rašėme 2000-ųjų pradžioje, kai Lietuvos VRM Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Paieškos skyriaus pareigūnai per Interpolą gavo žinią apie vienoje užsienio šalyje rastą lietuvaitės lavoną. Šios merginos striukės kišenėje pareigūnai aptiko žiežmariškės devyniolikmetės Kristinos A. vardu išduotą pasą, kitų asmeninių daiktų. Kaip netrukus paaiškėjo, Kristina gyva ir sveika vaikščiojo Žiežmarių gatvelėmis, o savo pasą už keliasdešimt litų neseniai buvo perleidusi į Švediją susiruošusiai gerai draugei Danguolei R. Iškart po įvykio vietos pareigūnai pranešė, kad Danguolė R. nužudyta, tačiau vėliau, priėjo prie išvados, kad mergina nusižudžiusi - nušokusi nuo greitkelio viaduko... Dar kiek vėliau amžiną atilsį Danguolės giminaičius pasiekė skurdžios žinios, esą šešiolikmetė dėl kažko susipykusi su viena pažįstama mergina ir padariusi nepataisomą kvailystę... Tai, deja, patvirtino tik keli paskiausiai su gyva Danguole bendravę draugai - pati ji po paslaptingos tragedijos jau nieko neįstengė papasakoti, o po trijų parų dėl patirtų itin sunkių dauginių traumų ligoninėje mirė...
Pinigų pakako - trūko tik tėvų dėmesio
Šiuo metu Danguolė R. galėjo gyventi Amerikoje, pas motiną, studijuoti kuriame nors prestižiniame svajonių šalies universitete. Deja, viską pražudė lengvabūdiškumas, noras kuo greičiau tapti suaugusia, savarankiška, nuo nieko nepriklausoma... O gal tiksliau - jauną mergaitę pražudė artimųjų nebuvimas šalia...
Danguolė su motina į Žiežmarius iš Kauno atsikraustė 1997 metais (motina su tėvu buvo išsituokusi). Provincijos miestelyje jiedvi jautėsi gana gerai, bet Danguolės motina čia ilgai neplanavo užsibūti - tvarkėsi dokumentus išvykti gyventi į JAV, nes buvo išlošusi žaliąją kortą. Motina tuo metu kartu negalėjo pasiimti nepilnametės dukters, tad buvo sutarta, kad, kol tokia galimybė atsiras, Danguole pasirūpins Lietuvoje likę giminaičiai. Galiausiai keturiolikmetę paauglę išsivežė Vokietijoje gyvenanti vyresnė jos sesuo - ši jau buvo ištekėjusi, gyveno pasiturinčiai. Sesuo Danguolę įtaisė į prestižinę užsienio lietuvių Vasario 16-osios gimnaziją, parūpino vietą mokyklos bendrabutyje. Danguolei čia nieko netrūko - motina iš Amerikos siuntė madingiausių rūbų ir apavo, reguliariai mokėjo už mokslą, duodavo pakankamai kišenpinigių... Kurį laiką, rodos, viskas klojosi gerai, gabi, darbšti mergaitė puikiai mokėsi. Tačiau vėliau paauglė ėmė keistis. Aišku, į blogąją pusę. Panelė mokslus nustūmė į šalį - ėmė dažnai praleidinėti pamokas, užuot sėdėjusi gimnazijos suole, mieliau laiką leisdavo įtartinose kompanijose. Daug naujų Vokietijoje sutiktų Danguolės draugų, kaip vėliau paaiškėjo, vartojo narkotikus, tačiau ar tuo susigundė Danguolė, nežinoma... Žodžiu, per anksti savarankiška pasijutusi panelė strimagalviais skubėjo tapti suaugusi, viską išbandyti... Per trumpą laiką Danguolė nusivažiavo iki to, jog iš gimnazijos buvo pašalinta, teko krautis lagaminą ir sugrįžti į Žiežmarius.
Danguolės adresą žinojo visi...
Danguolė viena įsikūrė Žiežmariuose, motinos paliktame bute (pas giminaičius gyventi kategoriškai atsisakė), bandė tęsti mokslus Žiežmarių vidurinėje mokykloje, tačiau iš to nieko neišėjo.
Kaip dabar prisimena šią merginą pažinojęs Kaišiadorių gyventojas Donatas (27 m.), viskuo aprūpinta, užsienyje pagyvenusi pana jautėsi kur kas pranašesnė už vietines bendraamžes, todėl nevengdavo prieš jas pasipuikuoti. Graži, dailios figūros mergina, anot Donato, netruko atkreipti ir vaikinų dėmesį. Dar didesnis susidomėjimas Danguole kilo po to, kai po Žiežmarius ir miestelio apylinkes pasklido gandai, jog vienui viena gyvenanti, taigi "laisvą plotą" turinti Dangė - dar ir "lengvai pasirašanti".
- Būdavo, atvažiuoja į Žiežmarius būriai bernų iš Kauno, Kaišiadorių ar Vilniaus, pirmo sutiktojo žiežmariškio pasiteirauja, kur Danguolytę surasti, ir iškart sužino - anų dienų prisiminimais dalijosi Donatas. - Kartais tekdavo palaukti, kol Danguolė išleisdavo anksčiau atvykusius svečius... O kartais išgirsdavome, kaip po langais nerimaudami imdavo šūkauti kiti...
Sunku būtų patikėti, kad miestelyje plačiai sklandžiusių negražių šnekų negirdėjo čia pat gyvenantys Danguolės giminaičiai. Tačiau kad ir kaip jie stengėsi, nesugebėjo Danguolės sugrąžinti į doros kelią. Kaip "Akistatos" žurnalistei prisiminė buvusi artima draugė Kristina, Danguolė jai kadaise prisipažino kelių vaikinų buvusi nuskriausta, dėl to pasiskundusi policijai. Tačiau greitai išgirdusi grasinimus susidoroti, išsigando ir pareiškimą atsiėmė. Na, o po to viskas ir prasidėję - vyrai pas Danguolę ėmę plūsti būriais...
Bene baisiausia tai, kad Danguolė prie šios prievartos greitai priprato ir, anot ją pažinojusių, net ėmė jos geisti! Tuo naudodamiesi kai kurie vaikinai ėmė iš jos atvirai tyčiotis. Žiežmariuose anuomet sklandė gandai, neva girtų nepažįstamų vyrų kompanija, Danguolę prievarta įsisodinusi į automobilį, nusivežė prie tvenkinio, nugirdė ir visiškai nuogą paliko. Buvo vasaros vakaras, tad mergina nori nenori turėjo kulniuoti namo. Tiesa, nuoga Žiežmariuose nepasirodė - užsuko pas vieną kaimo gyventoją, kuri vargšę merginą sušelpė lengvais drabužėliais... O vienas suaugęs žiežmariškis, kaip iki šiol kalbama, Danguolę buvo karštai įsimylėjęs, nekreipė dėmesio į jokius gandus ir net siūlė tuoktis, tačiau į nimfomaniją linkusiai Danguolei, girdi, buvę svarbu turėti "ne vieną vyrą - kuo daugiau...".
- Tas nepasotinamas nuotykių, orgijų, linksmybių troškimas ją, matyt, ir nuskraidino į Švediją, - dabar svarsto Kristina, kadaise mielai sutikusi nepilnametei pagelbėti - perleidusi savo pasą, kad anoji galėtų netrukdomai kirsti valstybinę sieną.
Žinojo, ko vyksta į Švediją
Anot Kristinos, dar prieš išvykdama į Švediją Danguolė "praktikavosi" Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kituose miestuose. Kuo užsiiminėjo? Žinoma, seniausia pasaulyje profesija... Gal nesutramdomos merginos jau niekas nerėmė materialiai, todėl ji, pripratusi prie sotaus gyvenimo, neturėjo kitos išeities?
- Ne, taip nemanau, - atsiduso Kristina. - Dangei visada padėjo Amerikoje gerai įsikūrusi motina, kiti giminaičiai... Jai niekad netrūko pinigų... Gal tai ir blogai - būtų pati turėjusi juos užsidirbti, pajautusi, ką tai reiškia, nebūtų nusivalkiojusi...
Kristinai Danguolė tiesiai šviesiai pasipasakojo, kuo Švedijoje žadanti verstis. O kai į šią šalį nuvažiavo, parašė laišką. Iš laiško turinio esą buvo galima suprasti, kad Danguolei viskas einasi labai gerai, už mėgiamą užsiėmimą gaunanti daug pajamų.
- Dar kiek vėliau Danguolė pasigyrė susipažinusi su vienu turtingu vyriškiu, net užsiminė apie vestuves, - prisiminė Kristina.
Tai, kad netikėtai nutrūko Danguolės gyvenimas, Kristinai buvo didžiulė staigmena. Moteris sakė iki šiol negalinti patikėti, kad dėl kažkokios smulkmenos Danguolė galėjo ryžtis savižudybei... Tačiau kad ir ką dabar besvarstytum, draugės įsitikinimu, žmogus didele dalimi yra pats savo likimo kalvis...
Anūkė močiutės neklausė...
- Labai gaila, kad anūkėlę ištiko tokia žiauri lemtis, - apsiašarojo Žiežmariuose gyvenanti Danguolės R. močiutė Janina Dambrauskienė. - Bet ar ne ji pati dėl to kalčiausia?
Pasak močiutės, anūkė "per greitai išaugo vaikiškus rūbelius", per anksti siekė nepriklausomybės, savarankiškumo. Labai, girdi, blogai, kad dar visai paauglė Danguolė liko ir be tėvo, ir be motinos - jų griežtos rankos ir gero patarimo augančiai mergaitei labai trūko, o kitų giminaičių pamokymus ji esą praleisdavusi pro ausis...
Kiek galėdama anūkę stengėsi auklėti močiutė, tačiau kur ten, girdi, jauniklė klausys senų pažiūrų bobutės...
- Ir mano gyvenimas - kaip baisus filmas, - kiek pamąsčiusi liūdnai pratarė Janina Dambrauskienė. - Pokario laikais, kai labai trūko ir maisto, ir pinigų, pabandžiau turguje parduoti kelis pakelius cigarečių ir, kaip didžiulė spekuliantė, Kaišiadorių teisėjo buvau nuteista 5 metų kalėjimu; augo būrys mažų vaikų, tad teisme vyras paprašė, kad teisėjas mane nuo bausmės atleistų, paliktų su vaikais, o pasodintų jį, vyrą; teisėjas sutiko, ir vyras anapus grotų už tą šūdniekį praleido, kaip sakoma, "nuo skambučio iki skambučio"... O kai sugrįžo, nuo šeimos buvo atšalęs, ėmė priekaištauti, kad per mane taip nukentėjo, galiausiai šeimą paliko... Viena turėjau į gyvenimą išleisti šešis vaikus, bet, kaip matot, Dievuliui padedant pavyko tai padaryti. Vaikai įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimas, sulaukiau būrio anūkų, proanūkių... Tačiau laimė buvo trumpalaikė - ir vėl šeimą užpuolė negandos. Įkandus užsikrėtusiai erkei, staiga mirė Klaipėdoje gyvenęs sūnus, liko trys maži vaikeliai. Netrukus po to - pranešimas apie anūkėlės Danguolės žūtį...
O dar po pusmėnesio naktį į Janinos Dambrauskienės trobelę įsiveržęs peiliu ginkluotas plėšikas pareikalavo pinigų, senolę sumušė, surišo ir trobą padegė! Janina Dambrauskienė iki šiol mananti, kad tuomet išgyveno tik stebuklo dėka - atsigavusi šiaip ne taip nušliaužė pas artimiausią kaimynę ir paprašė skubios pagalbos. Geroji kaimynėlė iškvietė ir policiją, ir ugniagesius, ir greitąją. Nors visas troboje buvęs turtas sudegė, namelį pavyko išgelbėti. Ir Janina ligoninėje pamažu pasveiko... Tačiau dar didesnis smūgis moteriai buvo žinia, kad ją apiplėšė ir kėsinosi sudeginti ne koks iš kalėjimo paleistas recidyvistas, o... sesers sūnus! Kai viskas iškilo į viešumą, šis jaunuolis iš gėdos pasikorė...
O Danguolės mama irgi pyksta, kad močiutė neišsaugojo anūkėlės. Nustojo skambinti, laišką parašo labai retai, o ir tose keliose eilutėse esą galima įskaityti skaudžius gnybtelėjimus, įgėlimus...
- Ką aš galėjau padaryti, jei Danguolė neklausė net savo tetų, dėdžių, pusbrolių? - lyg bandydama pasiteisinti atsisveikindama liūdnai atsiduso Janina Dambrauskienė...
