Aukštu nusikalstamumu garsėjančio Čikagos rajono Markat Parko gyventojai, kuriems kyla įtarimas dėl nusikalstamų veiksmų, skambina ne tik policijai, bet ir specialiai Čikagos miesto finansuojamai apsaugos tarnybai. Prie šios tarnybos telefono budinti dispečerė informaciją apie įvykius per raciją perduoda tuo metu patruliuojančiam apsaugos tarnybos ekipažui, o tas nuskuba į įvykio vietą.
Šią vasarą prie Market Parko apsaugos tarnybos telefono budėjo 20-metė mergina iš Lietuvos Lilija Valiukevič. Vasarą uždarbiauti Amerikon atvykusi studentė čia dažniausiai dirbo naktimis - nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto. Mergina tikina, kad jai nebuvo baisu pasilikti visiškai vienai visame pastate nakties metu, nes bet kuriuo laiku galėjo išsikviesti pagalbą.
Labiausiai Lilijai atmintin įstrigo pirmoji jos darbo naktis. Tiesa, pradžioje ji buvo apmokyta, bet kai viršininkas perspėjo, kad teks budėti vienai, mergina pabūgo - ji buvo tik neseniai atvykusi iš Lietuvos, dar nelabai tvirtai kalbanti angliškai, o per raciją kalba darosi visiškai neaiški... Lilija sako, kad pirmąsyk jos vos neištiko šokas, nes per raciją sakomus žodžius buvo labai sunku suprasti. Tuomet jai teko sutelkti visą dėmesį ir labai susikaupti. Užtat vėliau buvo daug lengviau.
"Dažniausiai skambindavo rajono gyventojai, kurie negali miegoti, nes kaimynai triukšmauja. Buvo tokių, kurie skambindavo beveik kiekvieną naktį: jiems net nereikėdavo sakyti, dėl ko kviečia - ir aš, ir ekipažai jau žinojo, kas ten vyksta. Nuvažiuoja apsaugos tarnybos vyrai, išvaiko triukšmaujančių paauglių gaują, o kitą naktį jie vėl susirenka..." - pasakojo Lilija. Kokie buvo keisčiausi skambučiai? "Štai tik vienas iš neeilinių: anksti ryte skambina vyras ir prašo, kad apsaugos tarnyba pasaugotų jo žmoną, kuri turi eiti iki autobuso stotelės, - prisimena Lilija. - Kitą kartą skambino žmogus, kuris gatvėje girdėjo šūvius. Nuvažiavęs ekipažas nurodytu adresu nieko nerado, bet vėliau pamatė besislepiantį žmogų - apsaugos darbuotojai jį pažino, todėl nuvyko į jo namus ir ten atrado ne tik ginklą, bet ir narkotikų...". Beje, skambinantys ne visada norėdavo pranešti apie nusikaltimus. Merginai teko sulaukti ir padėkos skambučių iš gyventojų, po kurių pranešimų apsaugos tarnyba padėjo policijai surasti ir sulaikyti įtariamuosius. Pasak Lilijos, žmonės dėkojo vyrams už greitą reagavimą ir gerą darbą.
Baigus pirmą kursą Vilniaus universitete, kur Lilija studijuoja vadybą ir verslo administravimą, jai pasitaikė galimybė vasarą padirbėti Amerikoje. Mergina atvyko pagal programą, kurios organizatoriai pasikvietė 25 studentus Tenesio bei Kentukio valstijose pardavinėti knygų. Tačiau Lilijai ir jos draugams nepasisekė - uždarbis buvo labai mažas, o apie galimybę susitaupyti ir į Lietuvą parsivežti bent šiokią tokią sumą pinigų nebuvo net kalbos. Knygas studentai turėdavo pardavinėti senoviniu būdu - vaikščiodami nuo durų prie durų, o juk mažame miestelyje knygų pirkėjų sunku rasti... Be to, vos ne prie kiekvieno namo kabėdavo rašteliai, kad pardavėjai nepageidautini. Lilija sakė, kad dauguma studentų iš tos grupės, su kuria ji atvyko, metė knygų pardavėjų darbą.
