Kaunietė Vanda S. rašo, jog prieš trejus metus sukūrusi šeimą apsigyveno vyro bute. Iš pradžių bendras gyvenimas klojosi sklandžiai, tačiau po kurio laiko ji pastebėjo, jog vyras labai pasikeitė - tapo grubus, ėmė kibti dėl kiekvienos smulkmenos, galiausiai vis dažniau nieko nepaaiškinęs išeidavo iš namų. Laiško autorė įtarė, jog vyras susirado kitą moterį. Šie įtarimai netrukus pasitvirtino. Kuomet sutuoktinis pasiūlė skirtis, laiško autorė nesutiko - ne todėl, jog galvojo apie susitaikymą, bet norėdama jam atkeršyti. Tačiau dabar vyras grasina apsigyventi pas tėvus, savo butą išnuomoti studentams, išvežti visus baldus. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar sutuoktinis turi tokią teisę - juk kol kas jie yra vyras ir žmona?
Civilinis kodeksas numato, kad sutuoktinis, kuriam vienam priklauso šeimos gyvenamoji patalpa, neturi teisės be kito sutuoktinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Taigi laiško autorės vyras be jos sutikimo negalės išnuomoti savo buto ar jo dalies, juk jie yra neišsituokę, taigi - oficiali šeima. Na, o jeigu sutuoktiniai gyventų išsinuomotoje patalpoje, tuomet sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturėtų teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamąją patalpą arba perleisti teises pagal nuomos sutartį.
Be kito sutuoktinio sutikimo sutuoktinis taip pat neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje. Kilnojamuoju daiktu, naudojamu šeimos namų ūkyje, pripažįstami namų apyvokos daiktai, baldai, išskyrus meno kūrinius, kolekcijas ir namų bibliotekas. Be to, kai vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru turtu. Tačiau tokio draudimo terminas negali būti ilgesnis kaip dveji metai.
