Birutė Karbauskienė
Ankstyvą šių metų pavasarį iš 41 metų kaunietės Izoldos Rožancovienės buvo likęs nebent tik romantiškai skambantis vardas... Po motinos mirties moteris neturėjo nei namų, nei pastogės, niekur nedirbo, valkatavo. Vasarą gyvendavo po balkonais, o žiemą jos nakvynės namais tapdavo daugiabučių laiptinės. Izoldos išgertuvės su degradavusiais asmenimis tęsdavosi dienų dienas. Jai rūpėjo vienintelis dalykas - kaip gauti butelį... Maždaug prieš ketverius metus I. Rožancovienė susipažino su neseniai iš kalėjimo grįžusiu kauniečiu Romanu Malašicevu (46 m.). Jis dažnai moterį parsivesdavo į savo motinos bei patėvio butą Rasytės gatvėje. R. Malašicevo motinos Kazės Rusteikienės teigimu, sūnus Izoldą įsileisdavo vien todėl, kad ši ateidavo ne tuščiomis - su kišenėje linksmai kliuksinčiu buteliu. Ir pati į stikliuką nespjaunanti moteris neslėpė, jog Romanas su savo drauge dažnai pykdavosi, išgėrę imdavo muštis. Romanas Izoldai sudaužydavo galvą, o ši atsilygindavo tuo pačiu - nagais apdraskydavo veidą. Neretai pyktis kildavo todėl, kad Izolda su Romanu atsisakydavo lytiškai santykiauti. Tačiau po kiek laiko jie susitaikydavo, paskubomis ištuštindavo butelį ir pradėdavo mylėtis tiesiog buto koridoriuje, nors namuose tuo metu būdavo Romano motina su patėviu.
Šių metų kovo 5-ąją į savo sugyventinio (jei taip galima R. Malašicevą vadinti) motinos butą I. Rožancovienė atėjo apie aštuntą valandą ryto. Ji buvo girta, purvinais drabužiais. Buto šeimininkė su sūnumi tuo metu sėdėjo virtuvėje. Izolda ant stalo pastatė ketvirčio litro talpos buteliuką su spiritu. Deja, šįkart vaišingumas nepadėjo, mat Izolda prisėdo net nenusivilkusi palto, o šiam prasiskleidus buto šeimininkė pamatė, jog sūnaus draugė vilki jos sijonu. Šis alyvinės spalvos drabužis buvo vienas geriausių jos turėtų rūbų, todėl moteriškė baisiai susinervino supratusi, jog Izolda kažkuriuo momentu pavogė jos išeiginį rūbą. K. Rusteikienė ėmė šaukti, liepė atiduoti jai priklausantį drabužį ir apie tai pasakė sūnui. Romanas įsiaudrino dar labiau nei motina. Pasipylė keiksmažodžių kruša. I. Rožancovienė net nebandė ginčytis - kaip ir buvo įsakyta, paklusniai nusitraukė svetimą sijoną... Deja, koridoriuje ją pasivijęs R. Malašicevas ėmė mušti, o galų gale pasmaugė. Apie tai, jog namuose tyso lavonas, tuoj pat sužinojo Romano motina. Ji iškvietė posūnį Vitalijų, o šis - policiją.
Sulaikytas R. Malašicevas visą kaltę bandė suversti motinai ir atkakliai tvirtino, jog tai ji, supykusi dėl pavogto sijono, pasmaugė Izoldą. Deja, jau kitą dieną vyriškis nusprendė pasakyti tiesą, tačiau per visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo procesą tikino nesiekęs I. Rožancovienės mirties, tik norėjęs ją šiek tiek "pridusinti". Kauno apygardos teismas R. Malašicevui skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
