Sugavo žydas auksinę žuvelę. Toji prašo paleisti, žada išpildyti bet kokį jo norą. Žydas galvoja:
- Ko gi man reikėtų? Namą turiu net dviejų aukštų, garaže "Volga" stovi, žmona - gražuolė, banke - šimtas tūkstančių! Ne, man nieko nereikia, dosnioji žuvele, gali sau laisvai plaukti.
Grįžta žydas namo. Giriasi, kad auksinę žuvelę buvo pagavęs, nieko iš jos neprašęs ir į laisvę paleidęs.
- Na ir kvailas tu, Joške, - pirštu pabaksnojo jam į smilkinį gražuolė Sara. - Matai, jog mūsų visi nekenčia kad mes žydai. Eik ir paprašyk, kad mus rusais padarytų. Ramesnis mūsų gyvenimas bus, kaimynai nebešnairuos.
Ką darys Joškė. Eina prie upės, pasišaukia auksinę žuvelę, atsiprašinėdamas išdėsto Saros norą.
- Nieko nėra lengvesnio! - pasakė auksažvynė. - Eik namo ir viskas bus, kaip pageidauji.
Grįžta žydas namo. Žiūri - vietoje dviaukščio namo - sukrypusi bakūžė, vietoje gražuolės Saros - senutė sulinkusi, garaže - vežėčios.
"Na, - mano Joškė, - dar ne viskas prarasta. Šimtas tūkstančių dar yra!"
Išsitraukia taupomąją knygelę, žiūri - partinis bilietas.
***
Iš žemės ūkio technikumo atsiuntė į kolūkį praktikai dvi zootechnikes. Vyr. zootechnikas neturėjo tą dieną laiko, tad mostelėjo ranka:
- Eikit pas fermos vedėją. Girdėjau, kad ten karvė rujoja, galėsit pas bulių nuvesti.
Prisistatė mergužėlės pas fermos vedėją, gavo iš jo karvę, nuorodą, kur tas bulius pririštas, ir išvyko.
Atėjo pietų metas, pavakariai - praktikančių kaip nebūta. Jau ir kolūkio valdžia susirūpino, kad kur naujokės nebūtų nuklydusios. Jau temstant pagaliau parsirado. Abi pavargusios, purvinos, išsivoliojusios, karvė - irgi.
- Kur jūs buvot? Gal bulius nėjo? - klausia pirmininkas.
- Bulius tai gal ir būtų ėjęs, bet karvės niekaip ant nugaros nepaguldėm.
***
Išsiunčia kaimietė dukterį į miestą, kad vyrą susirastų. Pamoko, kad būsimas žentas turi būti taupus, kvailokas, dar nemėginęs. Po kokio mėnesio dukra grįžta namo ir giriasi, kad surado tokį, kokio mama pageidavo.
- Na, dėstyk, kodėl nusprendei, kad jis taupus?
- Nuėjom į viešbutį. Aš norėjau užsisakyti nakčiai du kambarius, o jis užsakė vieną.
- Ar jis kvailesnis už tave?
- Žinoma! Aš norėjau pagalvę po galva pasidėti, o jis pakišo man po užpakaliu.
- Iš kur žinai, kad jis buvo nemėginęs?
- Jo instrumentas buvo supakuotas!
***
- Kas yra protingiausias, atsargiausias ir neturtingiausias?
- Vyras. Nes turi dvi galvas, kiaušinius nešioja visą gyvenimą ir nesudaužo bei visą laiką prašo.
***
Bažnyčioje po kapitalinio remonto susirinko pirmosioms mišioms daugybė žmonių - senų ir jaunų, vyrų ir moterų, merginų ir jaunuolių. Viena bobutė, negavusi atsisėsti, trinasi palei sieną, o kad ta neseniai dažyta, tai ir išsibaltino. Vienas studentas, tai pamatęs, pašnibždom jai ir sako:
- Einam, močiut, į šventorių. Aš tamstą nudulkinsiu!
- Vaikeliuk, vaikeliuk, žiūrėk, kiek jaunų aplinkui, o tu mane, seną, ir dar šventoj vietoj.
***
Rauda zuikis, aimanuoja. Žvėrys, susirinkę aplink, stengiasi išklausti, kas atsitiko.
- Norėjau jonvabalį išprievartauti - pataikiau ant nuorūkos!
***
Ateina zuikis į viešnamį. Kadangi laisvų numerių jau nebebuvo, vargšeliui teko pasitenkinti višta. Po kurio laiko kambaryje pakilo triukšmas, riksmas, kudakavimas. Apsaugos tarnyba atlapoja duris ir mato - zuikis vištą peša. Paprašytas pasiaiškinti pilkis atrėžia:
- Pinigus tai už viską sumokėjau, o nuogos tai nemačiau.
***
Moterų delegacija gavo audienciją pas Dievą. Skundžiasi:
- Dieve, mus labiausiai iš visų savo sutvėrimų nuskriaudei. Štai, pavyzdžiui, karvės. Atsiveda veršiuką - tas po penkių minučių jau šokinėja, o mums reikia laukti visus metus, kol vaikas šliaužioti pradeda. Padaryk, kad ir mūsų vaikai būtų tokie, kaip karvės, kad nereikėtų taip ilgai su jais cackintis.
- Gerai, - atsako Dievas. - Grįžkit namo ir bus taip, kaip norit. Tiktai noriu įspėti, kad ir vyro norėsit vieną kartą per metus kaip karvės.
- Dėkui, Viešpatie, bet tegu būna taip, kaip buvę!
Vilius Morkūnas, Molėtų raj.
