Kaišiadorių ligoninės Vaikų ligų skyriuje gydoma Šventininkų kaime gyvenanti devynmetė Vytautė M. Mergaitė čion atvežta dėl veido ir kitų kūno vietų sumušimų, į kuriuos atkreipė dėmesį Vilūnų pagrindinės mokyklos pradinukų mokytoja Audronė Noreikienė. Įtariama, kad mažylę taip sužalojo jos motina.
- Aš palaukiau, kol broliukui baigsis pamokėlės, ir abu kartu sugrįžome į namus, - į palatą atskubėjusioms pasikalbėti rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresniajai specialistei Dianai Freidgeimienei ir rajono PK Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės inspektorei Irenai Budrikienei neskubėdama pasakojo Vytautė. - Mamytė supyko, kodėl aš broliuko palaukiau, ir pradėjo mane mušt...
Vaikui kliuvo visur, tačiau labiausiai nukentėjo galvytė. Pakėlusi ilgų plaukučių sruogą mergaitė parodė, kur jai buvo trenkta "rykštele ir pagaliuku". Kairiajame smilkinyje buvo matyti didžiulė, kokių penkių kvadratinių centimetrų kraujosruva... Mėlynėmis buvo nusėta ir Vytautės kaktytė...
- Daktarė, žinokit, dar ausytėje šašą rado, - toliau čiauškėjo mažoji. - Oi, kaip skaudėjo, kai lindo prie ausytės...
Pareigūnei pasiteiravus, ar ir anksčiau mamytė buvo sumušusi, mergaitė iškart linktelėjo galvytę.
- O broliukų tai nemuša... - dar patikslino.
Buvo įdomu sužinoti, kaip vaikas manąs, už ką motina jo taip nekenčia.
- Nes aš mamytei ir močiutei gyvenimą sugadinau, - suaugusio žmogaus šneka iškart paaiškino Vytautė, prisipažinusi tokius priekaištus girdinti labai dažnai.
Tėtis, anot devynmetės nukentėjėlės, ją mylįs. Ir senelis. O mamytė ir močiutė - ne.
Negalėjo nenustebinti ir tai, kaip mažoji sureagavo į jai atneštas lauktuves - tiesiog sukrykštė iš džiaugsmo, kokių gėrybių turinti, pasirodė kitoms palatos draugėms. Rodės, mergytė pirmą kartą gyvenime rankutėse gniaužė plytelę šokolado, maišelį meduolių.
- O, koks didelis ir koks skanus saldainis! - nuoširdžiai nusistebėjo Vytautė, įsikišusi į burną čiulpinuką.
- O kas čia yra? - pasiteiravo iškėlusi iš krepšio pakelį sulčių...
Ir viskuo, ką turi, iškart ėmė dalintis su kitomis palatoje gulinčiomis mažosiomis ligoniukėmis...
Po kelių akimirkų Vytautė jau apkramtytą čiulpinuką susivyniojo atgal į popierėlį. Girdi, pasiliksianti rytdienai.
- Man mamytė tai niekada saldainių nenuperka - tik broliukams duoda... Manęs ir į lauką neleidžia... Televizoriaus žiūrėti negalima... - vaiko balse jautėsi didžiulė nuoskauda...
Kaip "Akistatos" žurnalistei pasakojo Vytautės mokytoja, įtarimų, kad motina vienam iš trijų savo vaikų nežinia kodėl jaučia didelę neapykantą, kad prieš Vytautę dažnai vartoja smurtą, buvo ir anksčiau. Tačiau kai pedagogai pasikviesdavo mergaitės motiną pasikalbėti, ši esą nuolat išsigindavo. Girdi, jai "visi vaikai vienodi", o Vytautė atseit esanti šiokia ir anokia - vis kur užkliūvanti, susižalojanti. O ir pati mergaitė, šalia esant motinai, staiga "užmiršdavo" ką buvo sakiusi - imdavo tvirtinti, kad mamytė jos nemuša...
- Ir net valgyti duoda - barščių pasrėbti... - pridurdavo. Į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos nusistebėjimą, kodėl apsilankiusi troboje Vytautę randanti vis toje pačioje vietoje - kamputyje už durų, baikščiai dairydamasi į motiną mergaitė pralemendavo, jog jai ten patinka.
Puikiai suvokdami, kaip sunku priversti motiną pamilti savo vaiką ar juo labiau išspręsti šeimoje kylančias bendravimo problemas, pedagogai šiai moteriai ne kartą siūlė pagalbą, įspėjo susitvarkyti - išmokti bent jau valdytis, nekelti rankos prieš bejėgį vaiką. Tačiau tokių patarimų trisdešimtmetė trijų vaikų motina esą nenorėdavusi nė girdėti - įpykusi trenkdavo durimis...
Šią šeimą akylai stebėjo ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos. Tačiau ir jos patvirtino nelabai ką tegalėjusios padaryti, mat aršaus būdo moteris visus įtarimus ir aplinkinių kalbas nuginčydavo, o artimiausi kaimynai laikėsi stručio pozicijos - nieko nematėme, nieko negirdėjome...
Šįkart motinai skriaudikei vargu ar pavyks išsisukti. Tardytoja D. Gudaitytė jau pradėjo ikiteisminį tyrimą, artimiausiu metu vaiką apžiūrės teismo medicinos ekspertas. Nustačius sužalojimo sunkumo laipsnį, įtariamajai gali tekti stoti prieš teismą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba svarsto galimybę kreiptis į teismą, kad Vytautės nemylinčiai motinai būtų apribotos motinystės teisės, o apleista ir užguita mergaitė patektų į dorą ir tvarkingą globėjų šeimą (Vytautė, beje, patvirtino visai nenorinti sugrįžti į namus, nors motinos, kuri dar nebuvo aplankiusi ligoninėje, sakė jau pasiilgusi). Su tuo, be abejo, Vytautės motina nenorės sutikti, nes paėmus mergaitę prarastų daugiavaikės šeimos pašalpą - vienintelį pajamų šaltinį...
Kaip sužinojome iš šią šeimą pažįstančių asmenų, keistos šios giminės tradicijos - nekęsti mergaičių, tačiau mylėti berniukus - atėjusios iš ankstesnių kartų. Pasirodo, kai Vytautės motina pati buvo vaikas, nuo motinos irgi kęsdavo skaudžius kirčius...
