Mantas LIDEIKIS
Pirmadienį apie 11 valandą ryto prie pačiame Varėnos miesto pakraštyje nusitiesusios Geležinkelio gatvės 3-iojo namo aptiktas Vito Prėskienio (55 m.) lavonas. To paties miesto Glėbo gatvėje gyvenęs vyras stipriai sumuštu veidu ir sužalota galva gulėjo ant akmeninių namo priebučio laiptelių. Įtarusi žmogaus nužudymu Varėnos rajono policija sulaikė ir į areštinę uždarė neblaivius minėtojo namo šeimininkės sūnų Romą Varkavičių (29 m.) ir jo sugėrovą Giedrių Gudačiauską (29 m.). Manoma, jog V. Prėskienis jaunų vyrų buvo negyvai uždaužytas, kai atėjo atsiimti skolos.
Pinigų skolindavo visiems
Birutė ir Vitas Prėskieniai, nors ir kilę ne iš Varėnos, po santuokos čia kartu nugyveno 21 metus. Užaugino sūnų Mantą - liepos mėnesį vaikinui sueis aštuoniolika. Tačiau praėjusį pirmadienį likimas šią šeimą išskyrė - žmona neteko vyro, o kitąmet į dvyliktą klasę eisiantis sūnus - tėvo.
- Tą pirmadienį mes ruošėmės su sūnumi keliauti į Vilnių. Gydytojai reguliariai tikrina Manto sveikatą, nes šis paskutiniu metu stipriai ūgtelėjo ir dėl to reikia medikų priežiūros. Vitas, pasakęs, kad tą dieną į darbą neis, anksti ryte išėjo perspėti bendradarbių ir atsiimti skolos iš kažkokio žmogaus. Po kiek laiko, kad neprailgtų laukti, pažvejoti išėjo ir Mantas. Aš patraukiau pas gydytoją siuntimo. Netrukus grįžusią mane pasitiko kaimynės, ir pasakė, kad tik labai neišsigąsčiau, nes nutiko nelaimė... - su ašaromis akyse pasakojo B. Prėskienienė.
Moteris teigė iš pradžių nutirpusia širdimi pagalvojusi, kad kažkas nutiko sūnui. Apie tai, jog bėda galėjo ištikti stiprų ir sveikata nesiskundusį Vitą, nė nepagalvojo. Tačiau atnešta žinia buvo kaip tik tokia...
Dviejuose darbuose dirbęs Vitas labai rūpinosi savo šeima. Varėnoje įsikūrusioje bendrovėje "Saida" jis gamino šiltadaržių konstrukcijas, be to, dirbo ir sezoninį darbą - Varėnoje esančiame "Švenčionėlių vaistažolių" įmonės supirkimo punkte supirkinėjo vaistažoles.
Iki šiol artimieji negali suprasti, kas Vitą galėjo sieti su tais Geležinkelio gatvės gyventojais, tinkančiais jam į sūnus ir dabar įtariamais jo nužudymu. Jie mano, jog tai galėjo būti tik pinigai. Vaistažolių supirkimo punktas įsikūręs toje pačioje Geležinkelio gatvėje, vos už kelių šimtų metrų nuo namų, kuriuose apsilankęs vyras žuvo.
Vienas šios gatvės gyventojų pasakojo, jog iš matymo pažįstamas V. Prėskienis čia lankydavosi labai dažnai. Ir tą rytą žmonių klausinėjo, gal kas žino, kur būtų galima nusipirkti metalo šiltnamiams. Vėliau jis užėjo ir į 3-iąjį namą...
Po kiek laiko ten pasigirdo triukšmas, bildesys ir netrukus... pro duris buvo išneštas ir ant priebučio laiptelių numestas žmogaus kūnas. Tai buvo Vitas. Pasak mačiusiųjų įvykį, jo galva ir veidas buvo sužaloti labai stipriai.
Vito žmona Birutė prasitarė, jog atėjus sezonui, vyras visuomet nešiodavosi pinigų, skirtų supirkti vaistažolėms. Jis puikiai pažinojo visus vaistažolių rinkėjus, kurių ne vienas gyveno ir šalia geležinkelio esančioje gatvelėje. Paprašytas vyriškis nevengdavo žmonėms paskolinti pinigų.
B. Prėskienienė sakė apie savo vyro pažįstamus Geležinkelio gatvėje nieko nežinojusi. Su žmona Vitas niekuomet apie tai atvirai nekalbėdavo, nesakydavo kada, kam ir kiek paskolinęs. Kartkartėm jis taip pat nespjaudavęs ir į taurelę, nors didesnių rūpesčių dėl to neturėjo. Vieną kitą greičiausiai išlenkė ir su tais, kurių paskui savo nelaimei ir paprašė grąžinti skolą...
Apie tai, jog tuose namuose būta grumtynių, liudijo po visus kampus išmėtyti daiktai. Po įvykio apžiūrint butą, Vito turėti buto raktai rasti kažin kur už sofos, šalin nusviestas batas, pritaškyta daugybė kraujo.
Pasak artimųjų, fizinės jėgos ir sveikatos nestokojęs vyras arba turėjo būti visiškai nugirdytas arba užpultas netikėtai ir labai stipriai trenkta per galvą. Kitaip jis būtų sugebėjęs atsiginti.
Motina kentėjo ypač
Tuo tarpu Geležinkelio gatvės gyventojai lengviau atsikvėpė, kai du jau ne pirmą dieną žmones šiurpinę jaunuoliai atsidūrė areštinėje. Dauguma šios gatvelės namų - nors ir kuklūs, bet prižiūrėti ir tvarkingi. Į akis dėl netvarkos ir apleidimo krinta tiktai 3-iasis. Pasak kaimynų, šiame savo motinai priklausančiame name gyvenantis R. Varkavičus elgėsi taip kaip norėjo, nuolatos terorizuodamas savo gimdytoją. Ir iš tiesų kaip reikiant jau atsibodęs turėjo būti sūnelis, jei palengvėjimo neslėpė net suimto Romo motina. Moteris teigė pagaliau pailsėsianti nuo nuolatinių sūnaus užpuldinėjimų. Pastaruoju metu ji čia net negyveno - kumščiais Romas buvo išginęs pastogės ieškotis pas svetimus žmones.
Aplinkiniai gyventojai papasakojo, kad kol augo, Romas buvo neblogas vaikinas. Neretai gindavo mamą nuo agresyvaus ir dažnai išgėrinėjančio tėvo. Tačiau sulaukus penkiolikos, vaikino širdis ėmė labiau linkti prie tėvo ir jo gyvenimo būdo. Vis rečiau jis beprisimindavo meilę mamai, ir vis dažniau sėsdavo su tėvu prie butelaičio skaidriosios ir klausydavosi šio per gyvenimą įgytos "patirties". Maža to, prisisiurbęs gimdytojas nutardavo, jog reikia savo atžalą išmokyti ir įvairių vyriškojo gyvenimo praktinių reikalų. Gerokai truktelėjęs abu leisdavosi "pas mergas" arba, kitais žodžiais, prostitutes. Tuomet tėvas pamylėdavo nusipirktą moterį pirmas, o po jo guldavosi sūnus...
Ilgainiui jaunuolio moralė smuko vis žemiau. Kai tėvas imdavo mušti motiną, šis jau kuldavo drauge su tėvu. Moters teigimu, ne mažiau kaip penkiskart po sūnaus ir vyro "bušido" buvo patyrusi sunkias galvos traumas, per tai tapo invalide. Štai ir prieš 3 savaites sūnus motiną vėl tiek sumušė, kad šiai teko bėgti iš namų. Iki šiol tebesigydo sulaužytus šonkaulius. Nusirito tiek, kad kartą motiną mėgino netgi išprievartauti.
Nors ir buvo vedęs, tačiau Romui šeimos nereikėjo. Už muštynes ir chuliganiškus veiksmus nesyk teistas, ne vienerius metus praleido už grotų. Šeimą ilgainiui visiškai palikęs, persikraustė pas motiną. Ir čia ėmė praktiškai taikyti iš tėvo gautas pamokas...
- Jam gi gyvenime nieko netrūko, - guodėsi moteris. - Be jo, turiu dar tris vaikus. Dvi dukterys jau ištekėjusios. Jaunėlis sūnus Alius netrukus švęs aštuonioliktąjį gimtadienį. Jis vienintelė mano paguoda. Viliuosi, jog nepasuks tėvo ir brolio keliais... Iš namų vis tiek beveik nieko neliko. Langų nespėju stiklinti, vis išmuša. Jau penktas duris neseniai įstačiau, vis kažkas sulaužo...
Romas darbo neieškojo. Pasak aplinkinių, buvo įsidarbinęs tai vienur, tai kitur, tačiau ilgiau nepadirbdavo. Daug mieliau nešdavo iš namų motinos gerą, iškeisdavo į alkoholį. Per gana trumpą laiką motinos namus pavertė tikra landyne, į kurią rinkdavosi įvairiausi žmogėnai. Pastaruoju metu čia apsigyveno ir nežinia iš kur atsiradęs Romo bendraamžis Giedrius. Kaimynai neslėpdami papasakojo, jog paskutines dvi savaites abu vaikinai "juodai" gėrė. O tam juk reikėjo pinigų. Kai jau nebuvo ką išnešti iš motinos namų, ieškojo kitų pajamų šaltinių.
Geros širdies Vitas kažkurią lemtingą minutę paprašytas ryžosi vaikinus paremti... Geriau būtų to nedaręs.
