Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiurpinantis įvykis užregistruotas Plungės rajono Žvirblaičių kaime: pirminiais duomenimis, vien dėl to, kad nepavyko pasimylėti, be galo įtūžęs dvidešimtmetis pagaliu užtalžė ketveriais metais vyresnę merginą, o jos kūną sugrūdo į krosnį. Vėliau, bandydamas paslėpti visus įkalčius, apdegusias kūno liekanas suvyniojo į brezentą ir, nutempęs į maždaug už puskilometrio nuo namų esantį melioracijos griovį, išvertė. Manė: sniegas tirpsta, vanduo kyla - srovė lavono liekanas nuneš toli nuo namų ir nė šuo nesulos...
Tačiau vietoj sinoptikų prognozuoto atlydžio tą naktį, lyg tyčia, pašalo. Todėl vanduo griovyje ne tik nepakilo, o sniegas ne tik nenutirpo, bet dar ir išsaugojo kraujo dėmes - nenuginčijamą žiauraus nusikaltimo įrodymą...
Babrungo seniūnijos darbuotojos (šiai seniūnijai priklauso Žvirblaičių kaimas) baisėdamosi pasakojo, ką girdėjusios apie įvykdytą nusikaltimą.
Pastovios gyvenamosios vietos neturėjusi Rasa Stuopelytė iš vakaro, girdi, buvo užsukusi pas žvirblaitiškį Algirdą Munčį. Abu išgėrė. Velnio lašų padrąsintas jaunas vyras kėsinosi Rasą parsiversti į lovą, bet ta dėl vartojamos prievartos supyko - spjovusi į nebaigtą butelį, išmovė savais keliais. O kitą dieną, jau atleidusi Algirdui už vakarykštį įžūlumą, vėl į Munčių trobą užklydo! Ir net alaus atsinešė! Algirdo tėvas tuo metu, sako, girtas knarkė vasarnamyje, tad putojančiu gėralu vaišinosi tik jaunoji porelė.
Kaip ir buvo galima numanyti, vakarykštis scenarijus pasikartojo - Algirdas vėl pabandė su Rasa pasimylėti. O ta - ir vėl prieš! Keleriais metais vyresnės aktyviai besipriešinančios nemenko sudėjimo viešnios menkam vyrukui niekaip nesisekė sutramdyti. Galiausiai įtūžęs Algirdas pastvėrė pagalį ir juo auką ėmė "mokyti" paklusnumo... Rasa, sako, šaukdama, rėkdama: "Žudikas, prievartautojas", išsiveržė iš trobos lauk, o šeimininkas su virš galvos pakeltu pagaliu - iš paskos. Pavijo, pritvatino. O kai apsižiūrėjo, kad padaugino, akimirksniu sukurpė planą, kaip smurto auka tyliai ramiai atsikratyti. (Beje, tai tik pirminiai tyrimo duomenys - atlikus teismo medicininę ekspertizę gali paaiškėti, kad tuo metu Rasa Stuopelytė buvo dar gyva!)
Taigi atvilkęs Rasos kūną atgal į trobą A. Munčys, pirminiais duomenimis, užkūrė koklinę krosnį ir nuėmė nuo viršaus visas "rinkes" - kad įstengtų sugrūsti lavoną. Kas matė, tvirtino, jog Rasos kūnas apdegė neatpažįstamai, o iš galvos esą tebuvo likęs vien suanglėjęs gabalas. Kalbama, jog A. Mančys prisipažino lavoną deginęs ištisas tris valandas!
Pasak kaimo gyventojų, šiurpiu nusikaltimu įtariamas Algirdas Munčys, kaip kadaise ir jo motina (ji jau mirusi), niekada "protu nepasižymėjo", o paskutinę ir tokią pasibaisėtiną niekšybę, girdi, galėjo sugalvoti nebent "proteliui užtemus". Bet jei esą slėpė įkalčius, vadinasi, suprato, kad nusikalto! Babrungo apylinkės įgaliotinis Saulius Brazdeikis "Akistatai" minėjo, jog ne per seniausiai A. Munčį rajono apylinkės teismas buvo nuteisęs už naminės degtinės gaminimą, tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
Apie velionę Rasą Stuopelytę, dvidešimt ketverių metų merginą, aplinkiniai atsiliepė geriau. Taip, mergina, pasak jų, nebuvo iš tvarkingųjų, mėgo ir išgerti, ir po apylinkę pasibastyti, tačiau darbo nebijojo, akių kitiems nedraskydavo. Žmonės gailėjo Rasos, taip ir nespėjusios pasidžiaugti gyvenimu, mačiusios vien skurdą ir vargą...
