Sigitas STASAITIS
Tokios stebuklingo garavimo serijos, kokia įvyko aukščiausių Klaipėdos teisėsaugos pareigūnų panosėse, ko gero Lietuvoje dar nėra įvykę: be pėdsakų išgaravo tūkstančiai butelių konjako, iš teismo ar prokuratūros ne tik paslaptingomis aplinkybėmis išgaravo baudžiamoji byla dėl muitininkų kontrabandos ir kyšio, bet išgaravo ir kiti svarbūs dokumentai, todėl šeši nusikaltę muitininkai liko nenubausti. Dera pripažinti, jog paslaptingai garuojant popieriams kai kas ne mažiau paslaptingai atsirado - pavyzdžiui prokuroro M. Venckaus pažyma, jog susikompromitavęs muitininkas P. Dirgėla - doras pilietis, tinkamas užimti naujas pareigas muitinėje. Dėl betvarkės Klaipėdos prokuratūroje ir teisme atpirkimo ožiu buvo padarytas vienas M. Venckus, kuris prieš porą dienų išklausė švelnų simbolinį nuosprendį.
Po skandalo - sujudimas
1994 metais Kretingoje garsūs žmonės turėjo garsią akcinę bendrovė "Kaukas". Tarp "Kauko" savininkų buvo ir naujųjų ir senųjų mafijozų (komjaunimo funkcionierių), tad kažin ar nuostabu, jog tais metais bendrovė įsivėlė į rimtą kontrabandos skandalą. Ekonominės policijos pareigūnai atskleidė, jog "Kauko" vadovai iš Gruzijos į Lietuvą įvežė 28 000 butelių konjako, 30 tonų arbatos bei 8 tonas cukraus. Nenorėdami valstybei sumokėti muito mokesčių, "Kauko" savininkai susiveikė dokumentus, jog visos minėtosios vertybės per Nidos muitinę neva išvežtos rusams į Kaliningrado sritį. Apgaulė iškilus aikštėn už grotų pateko ne tik "Kauko" savininkai, bet ir nedorėliams talkinę šeši Nidos, Kretingos bei Klaipėdos muitininkai: Povilas Dirgėla, Kęstutis Jomantas, Arentas Stasiulis, Evaristas Ulteravičius, Vytas Jankauskas bei Justinas Senovaitis. Pirmieji keturi buvo rimtai įtarti talkinę kontrabandininkams, o V. Jankauskas su J. Senovaičiu - 400 litų kyšio paėmimu.
Šurmulys kilo ne tik Kretingoje. Į miestelį tvarkyti kažkokių reikalų skubiai atvyko skandalingai pagarsėjęs milijonierius A. Stašaitis, Kretingos policijos vadovas K. Jablonskis nutvertas telefonu bendraujantis su izoliatoriuje sėdinčiu vienu iš "Kauko" savininkų. Pastebėtas bruzdesys ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje. Kaip kitaip - įkliuvėlio J. Senovaičio brolis - šios prokuratūros prokuroras, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Senavaitis. Netrukus reikalai buvo pradėti tvarkyti "kaip reikalinga": "Kauko" vadovybė atgavo laisvę ir geriausiųjų advokatų padedama įrodė, jog apie savo įmonės kontrabandą ir žinoti nežinoję. Tiesa, baudžiamoji byla šešiems muitininkams liko, tačiau ji buvo išreikalauta tirti į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kur darbuojasi vieno iš įtariamųjų muitininkų brolis. Dar keista, kaip jos tyrimas nepatikėtas prisidirbusio J. Senovaičio broliui, o atiduota Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Mariui Venckui (34 m.).
Atėjo stebuklų metas
Tada prasidėjo keisti įvykiai. Nors "Kauko" vadovai savo uodegas išsuko, kontrabanda - kur dėsies - liko valstybės žinioje. Konjaką buvo norėta padėti muitinės sandėliuose, tačiau ten tilpo tik 10 000 butelių. Likę 18 000 butelių policija nuvežė į Kretingos vartotojų kooperatyvo sandėlį. Tuomet įvyko pirmasis stebuklas. Vieną dieną susizgribta, jog visi 18 000 (!) butelių išgaravę! Net subėgę visi Kretingos girtuokliai per metus tiek nebūtų išlakę, tad tapo aišku, jog taurusis gėrimas buvo pagrobtas. Klaipėdos apygardos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau kas iš to - visos sandėlininkės dievagojasi nieko nemačiusios ir nepamenančios, o jokių konjako išvežimo dokumentų nėra, nors tu ką. Negi žmogus gali pastebėti ir prisiminti tokią smulkmeną, kaip kažkas išneša tik... 900 kliuksinčių dėžių. Žodžiu, stebuklingu būdu pareigūnams iš po nosies nudžiautas beveik 200 000 litų vertės krovinys. Po tokio stebuklo tiesiog nebėra ką bepridurti, todėl skubame papasakoti apie ne menkesnius stebuklus, lydėjusius muitininkų bylą.
1995-aisiais Ištyręs patikėtą bylą M. Venckus visiems šešiems muitininkams pareiškė kaltinimus ir bylą išsiuntė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Byla buvo paskirta teisėjui Egidijui Mickevičiui. Įvyko tik vienas posėdis, kurio metu teisėjas paskelbė nutartį bylą reikia grąžinti į prokuratūrą kai ką patikslinti. Ir daugiau tos bylos niekas nei matė, nei regėjo... Dingo su visais daiktiniais įrodymais: vaizdo ir garso kasetėmis! Pagal Lietuvoje nusistovėjusią tvarką, kartu su baudžiamąja byla yra vedama ir taip vadinama Sekamoji byla, kurioje segami svarbesnių bylos dokumentų kopijos. Taigi belieka pridurti, jog kartu išgaravo ir Sekamoji byla! Gal skaitytojai įsivaizduoja, jog kilo baisus triukšmas - jog pavogta ne kokia nupiepusi višta, o tikra baudžiamoji byla net šešiems muitininkams. Skubame nuraminti, kad jokio triukšmo nebuvo. Niekas bylos nei pasigedo, nei vagystę pastebėjo. Ir niekada nebebūtų tai pastebėję, jei ne pačių muitininkų godumas ir kvailumas. Bet apie viską iš eilės.
Nenubaustas muitininkas atkuto
Policijos informacijos skyriuose vedama centralizuota apskaita, į kompiuterius suvedamos žinios apie kiekvienos baudžiamosios bylos likimą. Dabar, kai po kelerių metų visgi kilo skandalas, informacijos skyriaus moterys prisiminė, jog lyg ir buvo užsukęs prokuroras M. Venckus, kuris lyg buvo atnešęs statistinę kortelę, kurioje rašyta, jog baudžiamoji byla sustabdyta ir nutraukta kaltinamųjų veikoje neradus nusikaltimo sudėties. Melagingas žinias įvedus į kompiuterį kortelė, kaip ir turi būti, buvo sunaikinta.
O tuomet, 1995-aisiais dingus bylai apkaltintieji muitininkai, sėdėjo lyg pelės po šluota ir, žinoma, dėl prapuolusios jų bylos triukšmo nekėlė. Praėjo metai, kiti, ir nenubausti kontrabandininkų talkininkai atkuto, išdrąsėjo. Ar įsivaizduojate, kaip sunku muitininkui be darbo muitinėje? Ne veltui juokaujama, jog neduok Lietuvos Kelių policininkui ir muitininkui atlyginimo, jis vis viena sutiks dirbti. 2000-ųjų pavasarį Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo paskelbtas konkursas laisvoms pareigoms užimti. Mums jau pažįstamas Povilas Dirgėla iš šešiukės "užmirštųjų" muitinės kadrų skyriaus inspektorei tykšt savo pareiškimą. O ką - gerosios darbo patirties muitinėje yra, baigti net dveji aukštieji mokslai - kuo prastas kandidatas? Kandidatas su dviem aukštaisiais nesuprato, jog į vakansiją muitinėje pretenduoja ne jis vienas, ir konkurentai padarys bet ką, kad tik sunaikintų varžovą. Žodžiu, atsirado, kas prisiminė, jog P. Dirgėla yra turėjęs rimtų problemų per "valdiškus namus". Ne veltui apie fariziejų ir muitininkų apsukrumą pats Jėzus Kristus Biblijoje yra pareiškęs "atskirąją nutartį" - P. Dirgėla netrukus kadrų inspektorei pristatė pažymą Nr. 437, jog yra... nepriekaištingos reputacijos. Ant firminio Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros blanko buvo juodu ant balto išdėstyta, jog ponas P. Dirgėla gal kada kažkokiuose prokuratūros popieriuose ir figūravo, tačiau baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta neradus nusikaltimo sudėties. Apie pavogtą, nenagrinėtą bylą, aišku, ten nebuvo nė užuominos. Pažymą vainikavo prokuratūros antspaudas ir prokuroro M. Venckaus parašas.
Prisiminė po 5 metų
Ką gi, tuomet P. Dirgėlos konkurentams teko pasirūpinti, kad apie dingusiąją bylą būtų prisiminta ne tik muitinėje. Kažkieno labai nekvaila ranka pasidarė P. Dirgėlos mundurą išplaunančiosios pažymos kopiją. Tai buvo itin apdairus žingsnis, nes netrukus ta kopija bylą nagrinėjusiam teisėjui E. Mickevičiui tapo tikra Dievo dovana gelbėjant savo kailį. Tiesa, jo draugui prokurorui M. Venckui pažyma virto nuosprendžiu, tačiau mes ir vėl užbėgame įvykiams už akių.
Nepraėjo ir pora mėnesių, kaip Klaipėdos prokuratūrose ir teismuose kilo skandalas - pagaliau grįžo atmintis, visi prisiminė dingusiąją bylą! Teisėjai laksto, stalčius ir seifus verčia ir vis į prokuratūrą skambina: "Gal kartais bylikė pas jus?" Prokuratūrose, aišku, viskas atvirkščiai - visi pirštais teismo pusėn baksnoja. Apylinkės teismo raštinės vyr. inspektorę Vilmą B. net širdies priepuolis pakirto, moterį ligoninėn išvežė greitoji. Bylai niekur neatsirandant teisme kažkaip paslaptingai išlindo legendinės P. Dirgėlos pažymos kopija. Aišku, pažyma visai nepaaiškina, kur dingo muitininkų byla, tačiau teisėjai lengviau atsikvėpė - jei rašoma, kad byla nutraukta, reiškia, kad ne teisme, nes teisme bylos nutraukti negalima, tik ką nors nuteisti ar išteisinti.
Ypač turėjo lengviau atsikvėpti teisėjas E. Mockevičius. Likimo ironija - jis su M. Venckum buvo draugai, kažkada kartu sportavo. O dabar bičiulį skandinanti pažymą padėjo teisėjui nenuskęsti. O išsikapstyti galėjo ir nepasisekti - E. Mockevičius jau buvo pakliuvęs į valdžios nemalonę privatizuodamas tarnybinį butą. STT šiam teisėjui buvo net iškėlusi baudžiamąją bylą, tačiau įvyko stebuklas - ir vėl dingo buto privatizavimo dokumentai. Byla buvo nutraukta, E. Mickevičius tebuvo iš apygardos teismo teisėjų pažemintas į apylinkės teismo teisėjus. Įdomi detalė - teisėjo žmona dirba muitinėje. Kaip tik ten, kur norėjo įlįsti P. Dirgėla...
"Viskas per tą b..."
Žodžiu, M. Venckaus pažymos kopija Klaipėdos miesto teisme atstatė ramybę. E. Mickevičiaus viršininkė paskambino miesto prokuratūros vadovui V. Stulpinui ir pasiūlė bylos ieškoti savo stalčiuose, aišku, papasakodama ir apie savo kozirį. V. Stulpinas tuoj pat "ant kilimo" išsikvietė M. Venckų, kuris prisipažino pildęs statistinę kortelę, kažką rašęs, pasirašęs. To užteko. Užsiutęs prokuratūros vadovas M. Venckų atleido iš darbo, o kalbėdamas su savo pavaduotoju net susikeikė, pasakydamas, jog "visi nemalonumai per tą b..." ir M. Venckų pavadino tokiu negražiu žodžiu, kad jo niekaip negalime skaitytojams parašyti. "Tas b" prieš kelias dienas buvo teisiamas.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė, jog eksprokuroras M. Venckus kaltas suklastojęs pažymą doram muitininkui P. Dirgėlai ir buvo nuteistas 3125 litų bauda. Šiuo metu privačioje bendrovėje juristu dirbančiam nuteistajam 5 metus uždrausta dirbti valstybės teisėsaugos sistemoje.
Kas pavogė muitininkų bylas liko paslaptis. Byla taip ir nebuvo atstatyta.
Autoriaus nuotr.
Eksprokuroras po nuosprendžio rengiasi namo - jis kaltas tik dėl nelemtosios pažymos susikompromitavusiam muitininkui. Dėl bylos dingimo M. Venckus net nebuvo kaltinamas.
(VenckusM.jpg)
