Kol ponia Kanon skynė gėles darželyje vienoje Anglijos grafystėje, jos šuo Tilas grįžo į namus su labai gražiu kiškiu nasruose... Kai ponia jau ketino lupti kailiuką, jos tarnaitė Tina pastebėjo, kad kiškės pilvukas labai išsipūtęs, kad ji pasiruošusi gimdyti. Taigi poniai nieko kito nebeliko, kaip atsargiai atlikti Cezario pjūvį. Jų nuostabai pasirodė mažutis, judantis daikčiukas. Šeimininkė jį atsargiai paėmė į rankas, kelis kartus pūstelėjo ir labai švelniai nušluostė.
Ir tada įvyko stebuklas: naujagimis atsimerkė ir pats pradėjo švarintis! "Tai buvo taip netikėta, mus taip sujaudino, kad mes spontaniškai jį pakrikštijome Stebuklu", - pasakojo ponia Kanon. Visa laimė, kad namuose buvo anūkei skirto pieno. Ponia jį atskiedė vandeniu ir kelias pirmąsias valandas maitino mažylį pipete.
Tą pačią dieną ponią aplankė netoliese gyvenanti jos sesuo Marži. Ji taip susižavėjo gyvūnėliu, kad pasisiūlė jį auginti. Taigi ji išėjo į namus su Stebuklu rankose, o kad jam nebūtų šalta, Marži jį šiltai ir minkštai įkurdino savo liemenėlėje.
Marži pasakoja: "Kad nereikėtų ieškoti Stebuklo po visus namus, jam užsegiau mažiuką antkaklį su skambaliuku. Kai einame į lauką, prisegu saitą."
Kai Marži su Stebuklu nueina į kriketo varžybas, ten juos visada labai šiltai sutinka. Ir kaipgi kitaip? Vietinė komanda jį jau laiko savo amuletu. Patogiai įkurdintas katės narvelyje, kiškutis "stebi varžybas".
